- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- eB2-320-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01640-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė (pirm.)
- Atsakovas
- „Ildena“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ildena“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Ildena“.
2. Nurodė, jog Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. spalio 24 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui buvo 18 744,23 Eur, iš kurių 7 449,00 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 399,60 Eur šio mokesčio delspinigiai, 8 145,54 Eur pelno mokestis, 262,49 Eur šio mokesčio delspinigiai, 2 152,00 Eur šio mokesčio avansas, 330,56 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), 5,04 Eur šio mokesčio delspinigiai. Mokestinė nepriemoka susidarė už 2017 metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė skolinga 530,84 Eur, bendrovėje dirba 1 darbuotojas (apdraustasis). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu registruoto turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė neturi įregistruotų transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nemoka mokesčių valstybės biudžetui, o susidariusios nepriemokos nepavyksta išieškoti jau ilgą laiką, manytina, kad atsakovė yra nemoki.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Ildena“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo atmesti.
4. Atsiliepime nurodė, jog pareiškimas yra nepagrįstas. Atsakovės įsiskolinimas pareiškėjai yra 2 161,60 Eur, bet ne 18 744,23 Eur. Atsakovė yra pateikusi prašymą VMI prie FM dėl mokėjimo atidėjimo bei mokėjimo grafiko patvirtinimo, inicijuotas skolų likučių suderinimo patvirtinimas. Nurodė, jog UAB „Ildena“ nuosavas kapitalas yra 42 510 Eur (įstatinis kapitalas 30 000 Eur plius sukauptas pelnas). Tai reiškia, kad atsakovė dirbo ir dirba pelningai. Nurodė, jog atsakovės turtas valdomas sudaro 260 552 Eur, debitoriniai įsipareigojimai – 717 009 Eur, iš kurių pradelsti – 171 446 Eur (24 proc. visų gautinų sumų). Kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 456 167 Eur, iš kurių pradelsti – 97 167 Eur (21 proc. nuo visų skolų). Teigia, jog tuo atveju, jeigu debitoriai laiku atsiskaitytų, atsakovei nebūtų jokių keblumų padengti kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovė siekia atgauti skolas bei atsiskaityti su kreditoriais, atsakovės įsipareigojimai nedidėja, todėl atsakovė turi tęsti veiklą.
5. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
UAB „Ildena“ keltina bankroto byla.
6. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
7. Pareiškimas dėl UAB „Ildena“ bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi, tai reiškia, jog atsakovės nemokumo procesas pradėtas iki įsigaliojant JANĮ. Vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu (iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus), klausimas dėl atsakovės nemokumo sprendžiamas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
8. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
9. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018).
10. Sprendžiant dėl bankroto bylos ĮBĮ nustatytais pagrindais įmonei iškėlimo, svarbu atsižvelgti į tikslus, kurių siekiama minėtu įstatymu. Bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-330/2016;2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1881-798/2017).
11. Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
12. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog UAB ,,Ildena“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. lapkričio 23 d. Įmonės vadovas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. (išrinkimo data) yra M. Š..
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius įmonės veiklos pelningumą, bendrovės turto vertės ir įsipareigojimų santykį, o taip pat patikslinti teismui pateiktus kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant tiksliai mokėtinų / gautinų sumų pradelstas / nepradelstas dalis, įsiskolinimo atsiradimo terminus.
14. Atsakovės vadovas nurodo, jog įmonės įsipareigojimai nedidėja, yra dengiami, todėl įmonė turi tęsti veiklą. Šiems argumentams pagrįsti atsakovės vadovas teismui nepateikė jokių įrodymų.
15. Iš 2019 m. gruodžio 4 d. UAB ,,Ildena” pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė 2018 metais turėjo 360 Eur grynojo pelno, duomenų apie 2019 metais bendrovės gautas pajamas ir turėtą pelną (nuostolius) nėra (pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėse atžymint „-“), todėl preziumuojama, jog įmonė per 2019 metus jokių pajamų negavo.
16. Iš atsakovės vadovo teismui pateiktų 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „Ildena“ balansų matyti, jog atsakovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, tai yra 717 009 Eur, iš kurių 64 225 Eur suma nurodyta balanso eilutėje ,,atsargos“ ir ,,sumokėti avansai“, o 652 784 Eur suma nurodyta kaip per vienerius metus gautinos sumos, tai yra ,,pirkėjų skolos“.
17. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
18. Atsakovė teismui pateikė kreditorių sąrašą, kuriame nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 453 574,22 Eur (neįskaitant įsipareigojimų VMI prie FM ir VSDF).
19. ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad vienas iš bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindų atsiranda tada, kai įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Pareiškėja VMI prie FM nurodo, jog 2019 m. spalio 24 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui buvo 18 744,23 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas už 2017 metus. Atsakovė nurodo, jog VMI prie FM klaidingai nurodo įsiskolinimo dydį ir teigia, jog skola pareiškėjai sudaro 2 161,20 Eur sumą, tačiau nurodomam įsiskolinimo dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti VMI prie FM pateiktais duomenimis ir skaičiavimais apie atsakovės įsiskolinimo dydį. Remiantis viešaisiais SODROS duomenimis matyti, jog atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 430,84 Eur (atsakovės vadovo nurodoma įsiskolinimo suma 431,84 Eur), atsakovė turi vieną apdraustąjį asmenį. Taigi akivaizdu, jog atsakovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių.
20. Atsakovė 2020 m. sausio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog iš 453 574,22 Eur įsipareigojimų tik 97 167 Eur įsipareigojimai yra pradelsti, o 359 000 Eur kreditorei RAIS Logistic s.r.o. turi būti grąžinta iki kreditorės pareikalavimo. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog 359 000 Eur suma nelaikytina pradelsta, atsakovė nepateikė. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog bendrovės įsiskolinimai kreditoriams yra susidarę jau nuo 2017 metų ir toliau didėja. Be deklaratyvių atsakovės vadovo teiginių, byloje nėra duomenų apie įmonės finansinės padėties gerėjimą.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose. Pažymėtina, kad pareiškėjos pradėtas priverstinis išieškojimas nebuvo veiksmingas – antstolis Mindaugas Dapkus 2019 m. birželio 4 d. rašte dėl vykdymo eigos konstatavo, kad UAB „Ildena“ neturi ne tik nekilnojamojo, bet ir kilnojamojo turto. Nesant duomenų apie pinigines lėšas atsakovės banko sąskaitose, kyla klausimas, kaip atsakovė dengia savo įsipareigojimus kreditoriams. Be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė dengia įsiskolinimus savo kreditoriams.
22. Atsakovė savo mokumą grindžia debitorių įsiskolinimais bendrovei, nurodydama, jog tuo atveju, jeigu debitoriai laiku ir tinkamai atsiskaitytų, tai atsakovei nebūtų jokių problemų ar keblumų padengti visus kreditorinius įsipareigojimus. Teigia, jog atsakovės vadovas deda visas pastangas atgauti pirkėjų skolas bei atsiskaityti su kreditoriais.
23. Iš atsakovės pateikto 2019 m. gruodžio 4 d. debitorių sąrašo matyti, jog atsakovės gautinos sumos sudaro 652 783,82 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo mokumą grindžia iš esmės vien tik iš debitorių gautinomis sumomis, teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti dokumentus, pagrindžiančius atsakovės debitorių sąraše nurodytų debitorinių įsiskolinimų atsiradimą; pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės atliktus veiksmus, siekiant atgauti debitorinius įsiskolinimus; pateikti įrodymus, pagrindžiančius debitorinių įsiskolinimų atgavimo realumą (įrodymus apie debitorių mokumą, turtinę padėtį ir pan.).
24. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę.
25. Atsakovė 2020 m. sausio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog debitoriniai įsipareigojimai sudaro 717 009 Eur, iš kurių pradelsti – 171 446 Eur. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokių ėmėsi priemonių šioms skoloms atgauti. Įrodymų, patvirtinančių realias galimybes atgauti debitorines skolas, atsakovė teismui taip pat nepateikė. Pažymėtina, jog atsakovės pateikti išrašai apie užsienio bendroves patys savaime tokios galimybės nepatvirtina, be to, išrašai pateikti ne valstybine kalba. CPK 11 straipsnyje nurodyta, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). CPK 198 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog rašytiniai įrodymai pateikiami CPK 114 straipsnyje nustatytos formos. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Iš atsakovės pateiktos debitorinių įsiskolinimų suvestinės matyti, jog debitorių įsiskolinimai atsakovei yra susidarę nuo 2017 metų, o taip pat, kad didžioji dalis atsakovės debitorių yra užsienio bendrovės, kas reiškia, jog skolų išieškojimas iš užsienio juridinių asmenų yra apsunkintas, šias aplinkybes pripažįsta ir pats atsakovės vadovas savo rašytiniuose paaiškinimuose. Bet kuriuo atveju, net jei ir būtų pradėti debitorinių skolų išieškojimo procesai (tokių duomenų byloje nėra), tai savaime neįrodytų debitorinių skolų atgavimo realumo.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog atsakovės vykdoma veikla yra pelninga, taip pat, kad atsakovė turi realių galimybių išieškoti debitorines skolas. Atsakovė, net ir atidėjus bylos nagrinėjimą ir nustačius papildomą terminą įrodymams pateikti, nepagrindė savo mokumo, pagrįstų įrodymų, kad įmonė yra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, į bylą nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
27. Pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-798/2018).
28. Remiantis Turto arešto aktų registro duomenimis, nustatyta, jog atsakovės turtui taikomi areštai: turto arešto akto identifikavimo kodas 2018045494, turto arešto mastas 1316,89 Eur; turto arešto akto identifikavimo kodas 2018057227, turto arešto mastas 8131,17 Eur; turto arešto akto identifikavimo kodas 2019000022, turto arešto mastas 1559,96 Eur.
29. Antstolių informacinės sistemos duomenimis yra vykdomos 9 vykdomosios bylos, kuriuose išieškoma iš atsakovės turto.
30. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4536-919/2020 pagal ieškovės UAB „Hegelmann transporte“ ieškinį (priimtą pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo) dėl skolos priteisimo (ieškinio suma 722 Eur), pareikštą atsakovei UAB „Ildena“.
31. Teismas sprendžia, jog byloje esančių duomenų lyginamoji analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovės negalėjimą vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Atsakovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, o byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti klausimą dėl atsakovės finansinės padėties pagerėjimo (galimybės atgauti debitorines skolas, padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams bei toliau vykdyti veiklą). Atsakovė vėluoja atsiskaityti su VMI prie FM, VSDF, kitais kreditoriais. Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kuri sudaro savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą, todėl atsakovei keltina bankroto byla, skirtinas įmonės administratorius.
32. Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas nemokumo administratoriaus skyrimo bankroto byloje klausimas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtų nemokumo procesų bylose turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Nagrinėjamoje byloje programa atrinkta administratorė UAB „Reniva“ (sąrašo eilės Nr. B-JA213), kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, teismas neturi, todėl atsakovės administratore skiriama UAB „Reniva“. Teismo nutarties dalis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota.
33. Paskirtai nemokumo administratorei pavedama atlikti veiksmus, numatytus JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje, 32 ir 33 straipsniuose, o taip pat veiksmus, numatytus JANĮ 59 bei 60 straipsniuose. Pagal JANĮ 74 straipsnio 1 dalį paskirta nemokumo administratorė privalo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti pradinių bankroto procese administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti, sąmatą. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai.
34. Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas atlygio nemokumo administratoriui klausimas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtų nemokumo procesų bylose turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad administravimo išlaidų klausimus reguliuoja kreditorių susirinkimas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 7 dalimi, 11 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 26 straipsniu, 27 straipsniu, 74 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
iškelti UAB ,,Ildena“ (juridinio asmens kodas 304140166, registruotos buveinės adresas Pramonės g. 97, Vilnius) bankroto bylą.
UAB ,,Ildena” nemokumo administratore paskirti UAB „Reniva“ (juridinio asmens kodas 300060648, administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA213).
Nustatyti ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos (bylos nagrinėjimo momentu – nuo nutarties paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje), per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus ir pateikti jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, paskirtam nemokumo administratoriui ir pavesti bankroto administratoriui po termino pabaigos ne vėliau kaip per 30 dienų pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą, pateikiant savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui:
1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis;
2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
Pavesti paskirtai nemokumo administratorei atlikti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus, o taip pat veiksmus, numatytus JANĮ 59 bei 60 straipsniuose.
Išaiškinti, jog paskirta nemokumo administratorė privalo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti pradinių bankroto procese administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti sąmatą. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai.
Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorę, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, taip pat apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Išsiųsti nutarties kopiją Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, nemokumo administratorei UAB „Reniva“.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai (Vilniaus miesto apylinkės teismui) arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, Garantinio fondo administratoriui.
Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.