- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2-959-512/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03867-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- J. V.
- Ieškovas
- O. Š.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant, ieškovės atstovei advokato padėjėjai M. Š., atsakovui A. V., jo ir trečiojo asmens J. V. atstovui advokatui H. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui J. V. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2700,13 Eur (9329,00 Lt) skolos, 5% metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas gyveno su jos dukra ir būnant geruose santykiuose ji su atsakovu 2010 m. sudarė žodinę sutartį, pagal kurią sutiko už atsakovą pervesti jo buvusiai sutuoktinei lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui, o atsakovas įsipareigojo jai šias sumas grąžinti grįžęs iš Anglijos. Nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. kovo mėn. ji atsakovo sūnaus išlaikymui iš savo sąskaitos pervedė 5200,00 Lt, tačiau atsakovas, 2012 m. grįžęs iš Anglijos, šios skolos negrąžina. Be to, ji 2012 m. atsakovo ir jos dukros verslui kurti paskolino 1000,00 GBP (svarų) ir šią sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti per vienerius metus, tačiau iki šiol negrąžino. Praleidęs prievolės įvykdymo terminus, atsakovas privalo jai mokėti 5% metines palūkanas bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad dirbdamas Didžiojoje Britanijoje ir gyvendamas su ieškovės dukra, per pažįstamus asmenis visada perduodavo ieškovei pinigų sumas, reikalingas jo nepilnamečio vaiko išlaikymui, o ieškovė tokias pat sumas pervesdavo iš savo sąskaitos. Tokiu būdu buvo siekiama sutaupyti pinigus, kadangi tarptautiniai pavedimai brangiai kainuoja. Jo pajamos Didžiojoje Britanijoje buvo geros (apie 2000 GBP) per mėnesį, todėl skolintis iš ieškovės savo vaiko išlaikymui jam nereikėjo. Nesiskolino lėšų ir įmonės steigimui, nes jų buvo sukaupęs pakankamai. Mano, kad ieškovė tokiu būdu jam keršija, kadangi jis su jos dukra nebegyvena, vyksta ginčai dėl jų bendro vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo J. V. nurodo, kad jokių pretenzijų A. V. dėl vaiko išlaikymo neturi. Pinigus vaiko išlaikymui pervesdavo ne tik ieškovė, bet ir kiti asmenys, kuriems A. V. perduodavo pinigus, todėl mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, o ji be pagrindo į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti. Jos nuomone byloje esantys rašytiniai įrodymai – mokėjimo pavedimai, patvirtina, kad ieškovė už atsakovą teikė išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui, t.y. skolino pinigus atsakovui. Be to, ji turėjo pakankamai lėšų paskolinti pinigų ir atsakovo verslo kūrimui, todėl šias skolas jis privalo grąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovas, jo ir trečiojo asmens atstovas prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad siekiant taupyti lėšas, pinigai atsakovo sūnaus išlaikymui buvo perduodami ieškovei, kitiems pažįstamiems asmenims, kurie už atsakovą ir pervesdavo lėšas sūnaus išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui gyvenant ir dirbant Jungtinėje Karalystėje kartu su ieškovės dukra R. P., ieškovė nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. kovo mėn. atsakovo ir trečiojo asmens J. V. sūnaus išlaikymui iš savo sąskaitos pervedė 5200,00 Lt (b.l. 11-15). Lėšas vaiko išlaikymui taip pervedinėjo ir A. G. (b.l. 32) bei pats atsakovas (b.l. 33). Atsakovas 2011-06-30 įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra vienintelis šios bendrovės akcijų savininkas. Ieškovė teigia, kad žodinėmis sutartimis skolino pinigus atsakovui jo vaiko išlaikymui bei įmonės steigimui. Atsakovas neigia buvus susitarimams dėl paskolos.
Byloje kyla ginčas dėl paskolos teisinių santykių vertinimo.
CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (iki 2015 m. - 2 000 Lt), turi būti rašytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Taigi, įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma).
Ieškovė teigia, kad 2012 m. birželio mėn. paskolino atsakovui 1000,00 GBP (vieną tūkstantį Didžiosios Britanijos svarų), t.y. apie 1275,00 Eur įmonės steigimui, kuriuos šis įsipareigojo grąžinti iki 2013-06-31. Rašytinės paskolos sutarties ieškovė nepateikė, atsakovas negia pinigų skolinimosi faktą. Kiti byloje esantys įrodymai paskolos fakto taip pat nepatvirtina. Minėta, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė dar 2011-06-30, o už akcijas sumokėjo 2011-02-14, t.y. žymiai anksčiau nei ieškovės teigimu jam buvo skolinami pinigai. Tai, kad buvo skolinami pinigai neginčijamai nepatvirtino ir liudytoja byloje apklausta ieškovės dukra R. P.. Ji nepatvirtino mačiusi pinigų perdavimo fakto.
Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, nurodė, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui.
Esant virš minėtoms aplinkybėms laikytina, kad ieškovė neįrodė 1000,00 GBP paskolinimo atsakovui fakto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Ieškovė teigia, kad ji su atsakovu 2010 m. sudarė žodinę sutartį, pagal kurią sutiko už atsakovą pervesti jo buvusiai sutuoktinei lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui, o atsakovas įsipareigojo jai šias sumas grąžinti grįžęs iš Anglijos. Nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. kovo mėn. ji atsakovo sūnaus išlaikymui iš savo sąskaitos pervedė 5200,00 Lt, tačiau atsakovas, 2012 m. grįžęs iš Anglijos, šios skolos negrąžino.
Faktas, kad tokia pinigų suma buvo pervesta atsakovo vaiko išlaikymui neginčijamai nustatyta byloje esančiais mokėjimo pavedimais, tačiau teismas turi nustatyti ar tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose.
Šioje byloje ieškovė teigia, kad paskolino atsakovui lėšas vaiko išlaikymui, o šis įsipareigojo jas grąžinti.
Byloje liudytoja apklausta A. G. patvirtino, kad atsakovas jai buvo davęs pinigų atlikti mokėjimams už vaiko išlaikymą, nes pervesti pinigus iš Jungtinės Karalystės yra brangu. Tokias pat aplinkybes nurodo ir atsakovas, kuris teigia, kad lėšų vaiko išlaikymui jam pakako, ieškovei pinigus perduodavo grįžęs į Lietuvą pats arba per pažįstamus. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad pinigus į ieškovės sąskaitą pervedinėjo ir jos dukra R. P. (b.l. 95-118), kuri tuo metu gyveno su atsakovu. Ieškovė pati buvo nuvykusi į Jungtinę Karalystę ir kelis mėnesius gyveno kartu su dukra ir atsakovu, tačiau įrodymų, kad būtų reikalavusi grąžinti skolą, nepateikė. Reikalavimai dėl piniginių prievolių atsirado tik atsakovui nutraukus santykius su ieškovės dukra ir kilus ginčams dėl jų bendro vaiko.
Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertinus šioje byloje šalių pateiktus įrodymus teismas laiko, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių nebuvo paskolinių santykių.
Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovui (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei trečiajam asmeniui, kuris ieškovės iniciatyva buvo įtrauktas į bylą (CPK 47 straipsnio 2 dalis), kurias sudaro advokato pagalbos išlaidos (b.l. 31-31A; 36-37).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš O. Š. 640,06 Eur bylinėjimosi išlaidų A. V. bei 320,03 Eur bylinėjimosi išlaidų J. V..
Sprendimui įsiteisėjus naikinamas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – A. V. turto areštas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.