- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-2442-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17216-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl pažeistų teisių ir baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovą pažeidus ieškovės ir jų nepilnametės dukters teises dėl teismo (ir antstolių) sprendimo nevykdymo, skirti atsakovui 300,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną bei priteisti visas ieškovės patirtas išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl pažeistų teisių ir baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma skirti atsakovui baudą už kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo dieną vykdomosiose bylose, todėl teismo sprendimo nevykdymo faktą turi užfiksuoti antstolis, ir tik tuomet kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą tiesiogiai Kauno apylinkės teismui, nesilaikydama įstatyme numatyto imperatyvo visų pirma kreiptis į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė G. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į reikalavimo esmę. Ieškiniu suformuluotas prašymas nubausti atsakovą 300,00 Eur bauda siekiant paskatinti atsakovą įvykdyti teismo sprendimą kaip įmanoma greičiau; priteisti baudą ieškovės naudai, kaip kompensaciją ir bent tokiu būdu sumažinti ieškovės patiriamą žalą dėl neteisėto atsakovo elgesio. Ieškovė, matydama, jog antstolis nieko negali padaryti atsakovui šiuo konkrečiu atveju, turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo ir atsakovo nubaudimo.
Atsakovas teismo sprendimo, antstolių raginimų ir reikalavimų nevykdo sąmoningai, pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl atsiranda teisinis ir faktinis pagrindas kreiptis į teismą ir teisminiu būdu ginti pažeistas teises, kadangi antstolis nieko negali padaryti, kai atsakovas sąmoningai slepia savo galimai neteisėtu būdu gautas pajamas, taip pat ikiteisminio tyrimo metu atsakovas įsiskolinimus sumažina nereikšminga suma ir tuo pagrindu tyrimas būna nutraukiamas.
Teismo sprendimas per beveik 3 metus vis dar nėra įvykdytas, ieškovė naudojosi ikiteisminiais ginčo sprendimo būdais, todėl vienintelis būdas apginti ieškovės pažeistas teises yra tiesioginis kreipimasis į teismą.
Šiuo atveju pažeidžiamas ir viešasis interesas, kadangi nevykdomas teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.
Teismas dėl formalių priežasčių atsisakė priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo
CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. J. V., S. V., bylos Nr. 3K-3-151/2011). Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje, kurio 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl pažeistų teisių ir baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą CPK 137 straipsni 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes ieškovė pateikė ieškinį dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą tiesiogiai Kauno apylinkės teismui, nesilaikydama įstatyme numatyto imperatyvo visų pirma kreiptis į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį.
Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir atskirajame skunde teigia, jog teismas neįsigilino į reikalavimo esmę, kad ieškovė, matydama, jog antstolis nieko negali padaryti atsakovui šiuo konkrečiu atveju, turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo ir atsakovo nubaudimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškinio dalykas yra ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovą pažeidus ieškovės ir jos nepilnametės dukros teises dėl teismo sprendimo, kuris vykdomas priverstine tvarka antstolio M. L. kontoroje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2269-886 dėl išlaikymo įsiskolinimo ir kompensacijos išieškojimo iš atsakovo, nevykdymo ir baudos paskyrimo atsakovui. Taigi, ieškovė siekia, kad atsakovui, kuris, kaip nurodo ieškovė, sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, už teismo sprendimo nevykdymą būtų paskirta bauda vykdymo procese. Tačiau pažymėtina, kad pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą (dėl pripažinimo atsakovą pažeidus ieškovės ir jos nepilnametės dukros teises) teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, o baudos skyrimas civilinio proceso tvarka galimas tik įstatymo numatytais atvejais. Ieškovei teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-2269-886 dėl išlaikymo įsiskolinimo ir kompensacijos priteisimo yra vykdomas priverstinai ir tai jau yra ieškovės teisių gynimas. Ieškovė vykdomojoje byloje yra išieškotoja ir gali naudotis visomis išieškotojo teisėmis, kurios įtvirtintos CPK 639 straipsnyje, tarp jų ir skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus. Už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, todėl aplinkybės dėl atsakovo vengimo vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo ir kompensacijos priteisimo nustatinėtinos baudžiamojo proceso tvarka.
Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės pareikštas ieškinys dėl pažeistų teisių ir baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl atsisakymo priimti ieškinį nesilaikius ikiteisminės bylų nagrinėjimo tvarkos
CPK 585 straipsnyje reglamentuojama, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (1 dalis); asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (2 dalis).
Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš nutarties 13-14 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvo visų pirma kreiptis į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį. Visu pirma, dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą į teismą turi teisę kreiptis antstolis ir kiti asmenys (CPK 593 straipsnis), tačiau tik vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus. Nagrinėjamuoju atveju iš atsakovo ieškovės naudai antstolis vykdo piniginių sumų išieškojimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsnio nuostata. Antra, nutarties 13 punkte nurodyta nuostata įtvirtina baudų skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą ar kitokį kliudymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, t. y. nevykdant antstolio teisėtų reikalavimų ar kitaip trukdant jam vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo kaltam asmeniui. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu - ieškovei nesilaikius ikiteisminės bylų nagrinėjimo tvarkos.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nustatė netinkamą įstatyminį pagrindą. Nagrinėjamuoju atveju ieškinys atsisakytinas priimti, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o ne ieškovei nesilaikius nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.