- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-142-195-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00041-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Stasys Lemežis, Audronė Kartanienė
- Nuteistasis
- R. L.
- Kategorijos
Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-195/2013
Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00041-2010-6
2013 m. sausio 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
civilinio ieškovo atstovei I. V.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 219 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė paskirta 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 str. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
Iš R. L. priteistas 28 545 Lt civilinis ieškinys Valstybinės mokesčių inspekcijos
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad jis pateikęs deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: jis, nuo 2009-11-10 iki 2010-07-29 būdamas UAB „Rapyra“ (į.k. 121956643, reg. Raugyklos g. 21, Vilnius) direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės finansinių ataskaitų pateikimą ir mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą, t.y. atsakingas už bendrovės ūkinę – finansinę veiklą, pateikęs Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB „Rapyra“ 2009-05-25, 2009-06-25, 2009-08-25, 2009-08-27, 2009-09-01, 2009-09-01, 2009-09-01, 2009-10-26, 2009-10-26, 2009-10-30, 2009-11-25 PVM deklaracijas ir 2009-07-27, 2009-07-27, 2009-11-02, 2009-11-16 mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas bei 2009-12-28 gavęs Vilniaus apskrities VMI 2009-12-16 priminimą Nr. 14-07-28766 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, sumokėti nurodytą mokesčių sumą, t.y. 33 281 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 5 264 Lt Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais įmokas, iš viso 38 545,00 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją
sąskaitą (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdamas 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalėdamas iki 2010-01-17 sumokėti 38 545,00 Lt įmokų, šių apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių laiku nesumokėjo. Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atmesti. Taip pat prašo teismui nusprendus nepriimti išteisinamojo nuosprendžio, pirmosios instancijos nuosprendį pakeisti ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t.y. baudą.
Apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai taikė baudžiamosios teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. R. L. nuomone, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 str. 1 d. atsiranda ne dėl nesumokėtų mokesčių, o jų nesumokėjus kai yra gautas valstybinės įgaliotos institucijos priminimas. Nuteistasis nurodo, kad toks dokumentas nebuvo tinkamai įteiktas nei UAB „Rapyra“ kaip juridiniam asmeniui, nei jam kaip įmonės direktoriui. Apeliantas vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti, tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą. Taip pat nurodo, jog to paties įstatymo 164 str. 2 d. nustato, jog tiesioginio dokumento įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma ta diena, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) savo parašu patvirtina dokumento gavimą. R. L. savo skunde teigia, kad teismas privalo nustatyti, jog priminimą apie nesumokėtus mokesčius iš valstybės įgaliotos institucijos gavo būtent atsakomybėn traukiamas asmuo. Apelianto manymu, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad jam buvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 16 d. priminimas Nr. 14-07-28766 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos sumokėti nurodytus mokesčius.
Apeliantas savo skunde teigia, kad negalima nuteisti asmens, jeigu jis nesuvokė nusikalstamos veikos sudėties požymio. Nurodo, kad jis negavo priminimo dėl nesumokėtų mokesčių, todėl objektyviai negalėjo per nurodytą terminą tyčia nesumokėti apskaičiuotų mokesčių.
R. L. nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio nėra tiesioginės nuorodos į įstatymo normą, neatskleistas žalos atlyginimą reglamentuojančių civilinių teisės normų turinys, netinkamai nustatytas civilinis atsakovas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 str. 5 d. nuostatas, kadangi nuosprendis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Savo skunde apeliantas pažymi, jog teismui nusprendus jo atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio nepriimti turi būti peržiūrėtas paskirtos bausmės teisėtumas. Atkreipia teismo dėmesį, jog BK 56 str. imperatyviai nenurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas privalo skirti laisvės atėmimo bausmę, o tik konstatuoja, kad tokiu atveju paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl apelianto manymu, jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje surinktais ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis būdamas įmonės vadovu, per mokesčių inspekcijos nustatytą laiką nesumokėjo mokesčių esant teismo nustatytoms ir nuosprendyje išdėstytoms aplinkybėms.
Nors nuteistasis tvirtina, kad jis nežinojo apie mokesčių inspekcijos įspėjimą apie mokesčių įsiskolinimo sumokėjimą iki 2010 metų sausio 17 dienos, tačiau šie jo aiškinimai paneigti byloje esančiais įrodymais: nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. gruodžio 16 d. išsiuntė nuteistojo įmonei įspėjimą dėl mokesčių sumokėjimo. Šis įspėjimas buvo pasirašytinai įteiktas vienoje iš įmonės automobilių saugojimo aikštelių dirbančiam šios įmonės darbuotojui
A. G., kuris pagal įmonėje nustatytą tvarką priimdavo įmonei siunčiamą korespondenciją, kurią vėliau perduodavo nuteistajam, kaip įmonės direktoriui ar įmonės buhalterei. Tai, kad nuteistasis asmeniškai gavo mokesčių inspekcijos raštą patvirtina ta aplinkybė, kad pagal įmonėje nustatytą tvarką įmonei atsiųsti dokumentai buvo perduodami nuteistajam kaip įmonės direktoriui. Tai patvirtino ir teisme apklausta įmonės buhalterė A. G.. Ikiteisminio tyrimo metu pats
nuteistasis du kartus buvo patvirtinęs, kad jis gavo mokesčių inspekcijos įspėjimą (T.2. b.l. 39, 45), vėliau teisme nors ir neneigdamas, kad įspėjimą turėjo gauti, tvirtino, kad neprisimena ar jį gavo (t.2. b.l.125).
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jam buvo įteiktas priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius, tačiau tai, kad nuteistasis gavo šį priminimą patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių jis nepaneigė, nustatytos faktinės aplinkybės, kad priminimas buvo pristatytas jo įmonei, ir kad pagal įmonėje nustatytą tvarką tokio pobūdžio dokumentai buvo jam asmeniškai perduodami (A. G., A. G. parodymai).
Nors apeliaciniame skunde dėstoma, kad mokesčių inspekcijos priminimas buvo siunčiamas ne tuo adresu, buvo nesilaikoma Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų reguliuojančių dokumentų įteikimą, nes nebuvo įteiktas asmeniškai nuteistajam, tačiau neginčytinai nustačius, kad nuteistajam priminimas apie mokesčių sumokėjimą buvo perduotas ir jis apie jį neabejotinai žinojo, šie apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu laikyti, kad nėra įrodymų, jog nuteistasis apie priminimą žinojo, tačiau jo nevykdė.
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš nuteistojo priteisė civilinį ieškinį, nes nuteistajam nepriklausė atlyginti žalą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad mokesčiai buvo nesumokėti dėl nuteistojo kaltės, nuteistasis, kaip įmonės direktorius, žinojo apie mokesčių įsiskolinimus ir jų nesumokėjo, tuo metu kai bendrovė bent dalinai bendrovė galėjo sumokėti, nesiėmė reikiamų priemonių, kad mokesčiai būtų sumokėti laiku ir nustatyta tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek nuteistasis, tiek liudytoja A. G., aiškino, kad UAB ,,Rapira“ finansinė padėtis buvo sunki (t.2. b.l.2,11), pagal bylos duomenis bendrovė savo turto neturi, šiuo metu ji perparduota kitiems asmenims ir veiklos nevykdo, todėl yra pagrindas laikyti, kad nesumokėtus mokesčius išieškoti iš bendrovės faktiškai galimybių nėra. Sutinkamai su teismų praktika (Lietuvos Apeliacinio teismo 2011.05.09. nutartis apeliacinėje byloje Nr.1A-180/2011), tokiu atveju žalą turi atlyginti nuteistasis. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, pats nuteistasis iš bendrovės yra paėmęs paskolą, jis yra susitaręs su mokesčių inspekcija dėl visos nesumokėtų mokesčių sumos grąžinimo gera valia (t.2. b.l. 121), dalį sumos jau sumokėjęs, kas rodo, kad pats nuteistasis žinodamas situaciją pripažino savo pareigą apmokėti dėl jo neteisėtų veiksmų susidariusią nesumokėtų mokesčių skolą.
Tokiu būdu laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė nesumokėtus mokesčius iš nuteistojo ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo taip pat.
Nepagrįstas ir nuteistojo tvirtinimas, kad jam nepagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis ankščiau buvo teistas už aplaidų apskaitos tvarkymą, nors teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, tačiau šiuo metu jis savo kaltę visiškai neigia, teismas nuosprendyje išdėstė ir kitas aplinkybes dėl kurių nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, šie teismo argumentai yra pagrįsti, todėl laikytina, kad bausmė nuteistajam taip pat paskirta teisingai.
Atsižvelgiant į byloje surinktus ir teismo nuosprendyje aptartus įrodymus bei kitus duomenis, kolegija laiko, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, R. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 219 str. 1 dalį, jam paskirta bausmė atitinka
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams, todėl keisti teismo nuosprendį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
N. R. Lisausko apeliacinį skundą atmesti.