Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei ir Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui, nukentėjusiesiems R. M. ir jo atstovui adv. Vytautui Kupcikevičiui, V. Š. ir jo atstovui adv. Antanui Cemnolonskui, K. B. bei P. Š. ir jų atstovui adv. p. Vadimui Makušinui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

A. T. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-03-19 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., teistumas neišnykęs,

Kaltinami pagal LR BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamieji M. B. ir A. T. buvo perduoti teismui už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. rugsėjo 17 d., apie 00.30 val., Biržų rajone, kelyje Pučiakalnė - Totorkalnė, grasino R. M., P. Š., V. Š., K. B., M. B. grasinant necenzūriniais keiksmais ir žodžiais „dabar mes nebe šernus medžiosim, o jus po vieną su mužikais iššaudysim kaip kiaules“, „jūs asilai dar nepasimokėte iš K. ir Š., jums visiems (keiksmažodis) bus“, grasino sudeginti R. M. ūkį bei uždegti nukentėjusiųjų namus, A. T. grasinant necenzūriniais keiksmais ir žodžiais „jums mužikai šakės, sudegins, sulaužys mašinas, papjaus, išdaužys“, „nu M. tai tikrai bus (keiksmažodis)“, grasino nužudyti R. M., P. Š., V. Š. ir K. B., nes pagal jų agresyvų nusiteikimą, pasakytų žodžių turinį bei nukentėjusiųjų žinojimą, kad M. B. turi medžioklinį šautuvą, nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltu kaltinamasis M. B. neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis kartu su A. T. šio automobiliu VW Golf važiavo pasižiūrėti į mišką, ar nevagiamos malkos ir pamatė, kad juos ėmė persekioti automobilis. Jiems važiuojant link Pučekalnės, persekiojęs automobilis juos aplenkė ir užblokavo kelią, dėl ko jis sustojo. Iš kelią užblokavusio automobilio išlipo neblaivus R. M., kuris ėmė ant jų rėkti, ko jie čia važinėja ir brakonieriauja, todėl jis jam taip pat atsakė nusikeikdamas ir klausdamas, ką jis išdarinėja. Tuo metu iš automobilio jau buvo išlipęs ir P. Š. bei A. T.. Jie visi apsižodžiavo. R. M. kažkam skambino ir išsikvietė dar kelis žmones, kurie netrukus po kokių 5 min. prie jų privažiavo, tai buvo V. M., V. Š. ir K. B.. Kadangi jis tą naktį vyko į medžioklę, savo automobilyje dėkle turėjo karabiną, kiek pamena, vežėsi vieną ginklą. Nei vienam iš nukentėjusiųjų jis negrasino, neišsakė nei vieno kaltinime nurodyto grasinimo. Jiems su A. T. įsėdus į savo automobilį išgirdo, kaip R. M. pasiūlė subadyti jų automobilio padangas, todėl jis išsigandęs išvažiavo griovio šlaitu, nes keliu išvažiuoti neturėjo galimybės. Policijai neskambino, taip pat negirdėjo, kad tą būtų daręs R. M..

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą vakarą kartu su M. B., šiam pasiūlius ir vairuojant jam priklausantį automobilį VW Golf, važiavo į mišką ir pamatė, kad jiems iš paskos ėmė važiuoti džipas, kuris pasivijęs užsuko prieš jų automobilį taip juos sustabdydamas. Jie abu su M. B. išlipo iš automobilio, o iš džipo išlipo R. M. su P. Š.. Kadangi buvo susinervinęs dėl tokio sustabdymo būdo, jis ėmė keikti R. M., o šis keikė juos ir klausė, kodėl jie važinėja ne po savo medžioklės plotus ir brakonieriauja. Taip jiems konfliktuojant, po kokių 2 min. prie jų privažiavo dar vienas automobilis, iš kurio išlipo, kiek jis pamena, V. M., o B. nebuvo išlipęs. Nei vienam iš nukentėjusiųjų jis negrasino, tik liepė jiems patraukti automobilį. Kai išgirdo, kaip R. M. pasiūlė subadyti jų automobilio padangas, tada abu su M. B. sėdo į savo automobilį ir griovio šlaitu išvažiavo. Niekas jų nebandė sulaikyti. Kad kviečiama policija, niekas nesakė. P. Š. konflikto metu prožektoriumi švietė į jų automobilio vidų ir žiūrėjo. VW Golfe kažkur gale buvo padėti M. B. ginklai. Jis pats tą naktį policijai neskambino, nes nemanė, kad tai yra reikšmingas įvykis, pareiškimą parašė tuomet, kai dėl šio įvykio buvo sulaikytas.

Kaltinamųjų kaltė nepasitvirtino.

Nuk. R. M. parodymais, tą vakarą jis savo visureigiu kartu su P. Š. važiavo medžioti link Totorkalnės, o kiti medžiotojai, t.y. V. M., K. B. ir V. Š. – į kitą mišką. Buvo jau visai vėlu, kai pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris jiems sukėlė įtarimus, todėl jie nutarė jį pasekti, tačiau įtartinas automobilis apsisukęs nuvažiavo atgal link Pučekalnės. Jie aplenkė tą automobilį ir jis pamatė, kad jį vairuoja M. B., o kitas sėdėjo šalia. Po to atsiliko ir vėl jį aplenkė bei sustojo jam priešais, dėl ko sustojo ir automobilis VW Golf. Dar bevažiuodamas paskui VW Golfą paskambino kitiems medžiotojams, t.y. V. M. ir paprašė juos atvažiuoti, nes medžiotojai turėjo įtarimų, kad M. B. galimai brakonieriauja. Jiems su P. Š. išlipus, išlipo ir M. B., kuris iš karto ėmė ant jo šaukti sakydamas, kad jis priėjo liepto galą, kad ką padarė Š. ir K., tai dar niekis, kas laukia jo, kad sudegins jo ūkį, kad nušaus kaip kiaulę, išgaudys po vieną. Gal po kokių 1-2 min. prie jų privažiavo V. M. su kitais medžiotojais ir savo automobilio šviesomis apšvietė VW Golfą. Tuo metu išlipo ir A. T., kuris taip pat visiems jiems ėmė grasinti, kad iššaudys, išdaužys langus, degs namai. Išlipus V. M., V. Š. ir K. B. matė, kaip V. M. priėjo arčiau prie A. T. ir vadindamas jį vardu bandė jį raminti. Kažkuriam iš medžiotojų apšvietus prožektoriumi VW Golfo saloną matėsi, kad ant galinės sėdynės yra padėti du karabinai, kurie buvo su optikomis ir ne dėkle, šalia buvo naktinio matymo žiūronai. Kadangi dėl tokio kaltinamųjų elgesio buvo išsigandęs bei matė, kad ir kiti kartu buvę vyrai yra išsigandę, jis ėmė rinkti policijos telefono numerį ir šalia stovinčiam M. B. rodė, kad skambina į policiją. Tai pamatę abu kaltinamieji šoko į savo automobilį ir griovio šlaitu išvažiavo. Iš pradžių M. B. labiau plūdo ir grasino jam, tačiau vėliau abu kaltinamieji grasino ir plūdo juos visus. Jie visi medžiotojai buvo blaivūs. Prie savęs jis jokio peilio neturėjo. Kai prisiskambino policijai, pareigūnas jiems pasiūlė atvykti ryte ir parašyti pareiškimus, ką jie visi keturi ir padarė, tik nebuvo nuvykęs V. M.. Nei vienam iš nukentėjusiųjų jis neliepė rašyti pareiškimo policijai, jie tą darė patys. Dėl šio įvykio medžiotojų būrelio pirmininkas V. Š. sušaukė susirinkimą, kurio metu apie įvykio metu jiems kaltinamųjų išsakytus grasinimus kitiems medžiotojams papasakojo ne tik jis, bet ir K. B. bei P. Š.. Žinojo, kad V. Š. sodyboje buvo daužomi langai, jis buvo apvogtas, taip pat žinojo, kad ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. turtas buvo niokojamas, sudeginta sodyba, todėl suprato, kad grasinimai yra realūs. Kadangi dėl šio įvykio bijojo tiek dėl savo, tiek dėl visos šeimos saugumo, po jo prasidėjo jo turto gadinimas, nes buvo badomos automobilio ratų padangos, kitaip niokojamas jam priklausantis turtas, dėl ko nuolat jaučiasi nesaugus, todėl prašo iš abiejų kaltinamųjų priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuk. V. Š. parodymais, 2012 m. rugsėjo 17 d. po 24 val. baigė medžioklę, kai V. M. paskambino ir pasakė, kad kiti medžiotojai sustabdė galimai brakonieriaujančius asmenis bei prašo atvažiuoti, ką jie ir padarė. Važiuodami už Pučekalnės pamatė du vienas paskui kitą stovinčius automobilius, prie kurių privažiavęs V. M. sustojo šalia R. M. automobilio. Atvykus matė, kaip P. Š. šviečia prožektoriumi į kito automobilio vidų ir jis pats matė, kaip tame automobilyje ant galinės sėdynės yra padėti du karabinai. Jiems atvykus A. T. skeryčiojosi rankomis, lakstė aplinkui ir rėkė, kad juos užmuš, papjaus, nušaus, jam visą laiką antrino ir M. B. ir taip jie jiems grasino šaukdami vienas per kitą. Jie visi medžiotojai įvykio metu buvo blaivūs. R. M. peilio neturėjo, jis rankoje turėjo telefoną. Kai R. M. pasakė, kad skambina į policiją, tada kaltinamieji šoko į savo automobilį ir griovio šlaitu išvažiavo. Kad kaltinamųjų grasinimai jiems buvo realūs jis neabejojo, nes dar iki tol žinojo, kad po konflikto su M. B., buvo daužomi V. Š. sodybos langai, žinojo, kad A. T. buvo taikomi organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo įpareigojimai. Dėl grasinimų sekančią dieną policijoje parašė pareiškimą, tačiau iš jų tą dieną, kiek jis pamena, buvo apklaustas tik P. Š., o juos visus kitus apklausė vėliau.

Nuk. K. B. parodymais, tą vakarą jiems grįžus po medžioklės V. M. gavo žinutę, kad kiti medžiotojai sulaikė įtariamus brakonieriavimu asmenis ir prašo atvažiuoti, ką jie ir padarė. Atvažiavus matė, kad yra užblokuota kelyje mašina, o šalia buvo A. T. ir M. B., taip pat buvo R. M. su P. Š.. Jiems atvažiavus, iš automobilio išlipo V. M. ir V. Š., o jis pats liko sėdėti automobilyje, todėl girdėjo tik tiek, kad jie visi tarpusavyje keikiasi, tačiau ką tiksliai sakė, negirdėjo. Jam įvykio metu kaltinamieji negrasino. Po įvykio dėl to barnio vienas iš medžiotojų skambino į policiją, kitas – į gamtos apsaugą. Pareiškime ir pirminėje apklausoje tyrėjai melavo, nes taip jam sakyti privertė V. Š. ir R. M., kurie buvo davę lapą, ant kurio buvo surašyta, ką jam policijoje reikia sakyti. Po įvykio nėra bendravęs su kaltinamaisiais.

Nuk. P. Š. parodymais, 2012 m. rudenį, tikslios datos nebepamena, su R. M. grįžtant iš medžioklės pastebėjo mašiną, kuri jiems sukėlė įtarimus, o ją aplenkdami pamatė, kad ją vairuoja M. B.. Tuomet R. M. pasakęs ko jie čia važinėja, gal brakonieriauja, vėl tą automobilį aplenkęs jį užblokavo. Dar tebevažiuojant paskui tą automobilį, jis paskambino kitiems medžiotojams, t.y. V. M. ir jam pasakė, kad jie važiuoja paskui M. B., kurį įtaria brakonieriavimu. V. M. jam atsakė, kad ir jie tuoj atvažiuos. Kai sustojo, R. M. išlipo iš automobilio, jis taip pat buvo išlipęs, tačiau stovėjo šiek tiek atokiau. Iš savo automobilio išlipo ir M. B. bei A. T., kuris stovėjo prie savo automobilio durelių. R. M. su M. B. ėmė tarpusavyje keiktis. R. M. jo klausė, ko jie čia važinėja ir brakonieriauja, M. B. atsakė, kodėl jie negali važiuoti. Kaltinamieji rankose nieko neturėjo. Jis taip pat nematė, kad R. M. rankose turėtų peilį. Labai greitai atvažiavo ir kiti medžiotojai, V. M. ir V. Š. išlipo iš automobilio, o K. B. liko jame sėdėti. Jis vienu metu su prožektoriumi pašvietė į kaltinamųjų automobilį, tačiau nieko jame nematė. Kaltinamieji sušokę į automobilį išvažiavo, o kažkuris iš medžiotojų skambino į policiją, o kažkuris – į gamtos apsaugą. Jie visi medžiotojai įvykio metu buvo blaivūs. Visi apsitarė, kad reikia rašyti pareiškimus, nes R. M. sakė, kad reikia kaltinamuosius pričiupti, ko jie čia grasina. Jis pats pareiškimą policijai parašė neapgalvotai. Pirminiai jo parodymai yra neteisingi, nes juos davė spaudžiamas R. M., nors apie tai tyrėjai nieko nesakė. Pats įvykio metu grėsmės iš kaltinamųjų nejautė, taip pat kaltinamiesiems jie jokios grėsmės irgi nekėlė. Kad konflikto metu būtų buvusios paminėtos K. ir Š. pavardės, negirdėjo.

Liud. V. M. parodymais, tikslaus laiko nebepamena, tai buvo 2012 metais, jie medžiojo, o po medžioklės paskambinęs R. M. paprašė atvažiuoti sakydamas, kad sulaikė galimus brakonierius. Todėl jis savo automobiliu, kartu važiavo ir K. B. bei V. Š., nuvažiavo į nurodytą vietą ir važiuojant pamatęs du atvažiuojančius automobilius, sustojo. R. M. tuo metu užblokavo kitai mašinai kelią, iš kurios išlipo M. B. su A. T. ir ėmė sakyti, kodėl juos stabdo ir neleidžia pravažiuoti. Tarp visų vyko apsižodžiavimas, tačiau jis pats grasinimų negirdėjo. Įvykio metu kaltinamieji buvo supykę. Jie visi medžiotojai buvo blaivūs. Po kurio laiko vykusiame medžiotojų susirinkime buvo kalbama apie šį įvykį, tačiau buvo kalba apie brakonieriavimą, o ne apie grasinimus.

Liud. V. Š. parodymais, jis yra medžiotojų būrelio „N.“ pirmininkas. Jam pranešė, kad jų būrelio medžioklės plotuose buvo sulaikyti galimai brakonieriavę M. B. ir A. T., todėl jis sušaukė medžiotojų būrelio susirinkimą, kurio metu buvo aptartas įvykis, išklausyta, kas įvyko. Susirinkimo metu R. M. pasiūlė kalbėti kitiems įvykyje dalyvavusiems medžiotojams. V. M., K. B., P. Š. ir V. Š. entuziastingai vienas kitą papildydami pasakojo apie įvykį, visi buvo vieningos nuomonės, pasakojo, kad M. B. ir A. T. automobilyje matė ginklus, neįdėtus į dėklus, kad minėti asmenys jiems visiems grasino, sakydami, kad nupjaus kojas, sudegins, susidoros su R. M. ūkiu ir jo sūnumi. Susirinkimą jis protokolavo. 2013 m. kovo mėnesį buvo įsibrauta į jam priklausančią sodybą, vagystės metu buvo pagrobti visi medžioklės dokumentai, tame tarpe ir protokolas. M. B. buvęs medžiotojų būrelio „N.“ medžiotojas. 2011 metais sprendžiant klausimą dėl M. B. pašalinimo iš būrelio, jam, kaip būrelio pirmininkui, kelis kartus buvo išdaužyti sodybos langai, prie namų būdavo deginamos žvakutės. Sodybos langų daužymas sutapdavo su neįvykusių susirinkimų dienomis, per kuriuos turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl M. B. pašalinimo iš medžiotojų būrelio, tačiau kalti asmenys dėl tų įvykių iki šiol nebuvo nustatyti.

Liud. V. K. parodymais, jis yra medžiotojų būrelio „N.“ medžiotojas. 2012 m. rugsėjo mėnesį vykusio medžiotojų būrelio susirinkimo metu medžiotojai R. M., K. B., P. Š., V. Š. ir V. M. pasakojo, kad jų medžioklės plotuose buvo sustabdę automobilį, kuriuo važiavo M. B. ir A. T., juos įtariant brakonieriavimu, nes jų automobilyje matė ginklus. Pasakojo, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. B. ir A. T. medžiotojams grasino, įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais. Pasakodami apie įvykį visi buvo bendros nuomonės, kalbėjo vienas kitą papildydami.

Liud. S. J. parodymais, jis yra medžiotojų būrelio „N.“ medžiotojas. 2012 m. rugsėjo mėnesį vykusio medžiotojų būrelio susirinkimo metu medžiotojas R. M. pasakojo, kad jis, P. Š., K. B., V. M. ir V. Š. kelyje Pučiakalnė-Totorkalnė, įtariant brakonieriavimu, buvo sustabdę automobilį, kuriuo važiavo M. B. ir A. T.. Tarp R. M. bei M. B. ir A. T. kilo konfliktas, R. M. minėti asmenys grasino nudurti, sudeginti. Pasak R. M., jis ir P. Š. sustabdytame automobilyje matė ginklus, neįdėtus į dėklus. Iš įvykyje dalyvavusių medžiotojų elgesio susirinkimo metu jis suprato, kad visų nuomonė dėl sustabdymo aplinkybių, grasinimų, matytų ginklų buvo vienoda, jie visi pritarė R. M. pasakojimui.

Liud. E. Š. parodymais, jis yra medžiotojų būrelio „N.“ medžiotojas. 2012 m. rugsėjo mėnesį vykusio medžiotojų būrelio susirinkimo metu buvo aptartas įvykęs konfliktas. Medžiotojas R. M. pasakojo, kad nakties metu jis, P. Š., K. B., V. M. ir V. Š. kelyje Pučiakalnė-Totorkalnė, įtariant brakonieriavimu, buvo sustabdę automobilį, kuriuo važiavo M. B. ir A. T.. Automobilio salone matė ginklus, neįdėtus į dėklus. Tarp R. M. bei M. B. ir A. T. kilo konfliktas, kurio metu R. M. buvo grasinama. Medžiotojai K. B., P. Š., V. M. ir V. Š. pritarė R. M. pasakojimui, ar jie patys pasakojo įvykio detales - nepamena.

Liud. G. B. parodymais, ji dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje tyrėja ir jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą byloje pagal R. M., V. Š., K. B. ir P. Š. pareiškimus, kuriuos ji pripažino nukentėjusiaisiais. Byloje ji apklausė, kiek pamena, liudytoju K. B.. Prieš apklausą K. B. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausos metu K. B. parodymus davė laisvanoriškai, nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes. Ji K. B. duotus parodymus surašė liudytojo apklausos protokole beveik pažodžiui nekeisdama jo pasakojimo esmės. Po apklausos K. B. protokolą perskaitė, pasirašė, pastabų bei papildymų neturėjo. Atliekant K. B. apklausą, jai nebuvo pagrindo įtarti, kad jis duoda neteisingus parodymus. Tyrimo metu atsiradus prieštaravimams tarp proceso dalyvių, buvo atliekamos akistatos. K. B. ir P. Š. akistatų metu su įtariamaisiais M. B. ir A. T. pakeitė parodymus, jie teigė, kad įvykio metu jiems nebuvo grasinama, kad tai buvo abipusis konfliktas, kurio metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai nepasitenkinimui išreikšti. Akistatų metu K. B. ir P. Š. buvo pasimetę, įsitempę, žvilgsnius nuleidę žemyn, vengė akių kontakto. M. B. ir A. T. akistatų metu jautėsi viršesni, psichologiškai stipresni, K. B. bei P. Š. pakeitus parodymus, jie šypsojosi, buvo patenkinti situacija.

Liud. V. S. parodymais, jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje tyrėju. Datos nebepamena, vadovybės nurodymu priėmė pareiškimą iš P. Š., po to jį apklausė liudytoju. P. Š. duotus parodymus užrašė taip, kaip jis pasakojo, nekeisdamas pasakojimo esmės. P. Š. protokolą – pareiškimą bei liudytojo apklausos protokolą perskaitė, pasirašė. P. Š. prieš duodant parodymus buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei už atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Jam pačiam iki P. Š. pareiškimo paėmimo ir jo apklausos iš kitų asmenų nebuvo žinoma apie įvykio aplinkybes.

Liud. E. B. parodymais, tuo metu dirbo Panevėžio apskrities VPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro skyriaus viršininku ir jam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą byloje dėl grasinimų nužudyti. Tai pačiai dienai ir tuo pačiu laiku buvo išsikvietęs apklausai du nukentėjusiuosius P. Š. ir K. B., tačiau į apklausą atvyko kviestu laiku tik P. Š., o K. B. – neatėjo. Š. apklausoje surašė tai, ką pasakojo P. Š.. Pasibaigus jo apklausai ir jam išėjus, jis pro tarnybinį išėjimą išėjo į lauką parūkyti ir matė, kaip pro komisariato patalpas tuo metu pravažiavo BMW 7 klasės, kuris, kaip jam buvo žinoma iš bylos medžiagos, tuo metu priklausė M. B. ir jis pats matė, kad automobilį vairuoja M. B., o šalia jo sėdi dar vienas žmogus, kurio jis neįžiūrėjo. M. B. vairuojamas automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini) g. Taip pat jis matė, kad link (duomenys neskelbtini) gatvės nuėjo ir ten pat nusuko ir apklaustasis P. Š.. Jam grįžus į kabinetą, į apklausą atėjo ir K. B., kurį jis taip pat apklausė. Jam išėjus, jis nusprendė pastebėti, kur link eis šis nukentėjusysis ir pamatė, kad jis taip pat nuėjo ir įsuko į (duomenys neskelbtini) g., t.y. ten, kur ir nuėjo P. Š. bei nusuko M. B. vairuojamas automobilis. Kadangi jis įtarė, kad šiuos nukentėjusiuosius į apklausą atvežė kaltinamasis M. B., paprašė kolegų kelyje sustabdyti ir patikrinti šį automobilį. Kiek pamena, kolegos automobilį buvo sustabdę, tačiau juo tuo metu šie nukentėję kartu nevažiavo. Apklausiant P. Š. ir K. B. jautėsi, kad jie yra pasimetę ir kad jiems apklausos metu užduodami klausimai yra nepatogūs.

Liud. R. B. parodymais, vyrui grįžus iš medžioklės jis jai sakė, kad R. M. buvo sustabdęs M. B.. Sekančią dieną vyras sakė, jog jam visą laiką skambinėjo R. M. ir jį nuvežė į policijos komisariatą, kad parašytų pareiškimą. Po kurio laiko pamatė, kad vyras dėl kažko jaudinasi, todėl jo klausė, kas atsitiko ir vyras jai pasakė, kaip viskas buvo, kad jis pareiškime parašė netiesą, todėl jinai jam liepė pasakyti tiesą. Vyras iš pradžių sakė netiesą, nes bijojo R. M.. Į apklausą Panevėžio m. jis vyko jos vardu registruotu automobiliu Opel.

Liud. R. Š. parodymais, buvo prašęs M. B., kad kai važiuos medžioti, užsuktų į Totorkalnės k. pasižiūrėti, ar nevagiama mediena, nes miško savininkas jam buvo skundęsis, kad jam dingsta mediena. Po konflikto su R. M. M. B. jam skambino ir kaip būrelio primininko klausė, ar jis gali ne savo medžioklės plotuose vežtis dėkle šautuvą, jis jam patvirtino, kad tą galima daryti.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.

Byloje tiek kaltinamųjų, tiek visų nukentėjusiųjų ir liudytojo V. M. parodymais neginčijamai nustatyta, kad 2012-09-17 d. naktį apie 00.10 min. kaltinime nurodytoje vietoje R. M., vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį ir važiuodamas kartu su P. Š., sustabdė keliu važiavusį automobilį VW Golf, vairuojamą jam pažįstamo kaltinamojo M. B. ir su juo kartu važiavusiu A. T., įtariant juos brakonieriavimu. Į įvykio vietą po kelių minučių, R. M. ir P. Š. prašymu bei informavus juos apie tai, kad stabdomi įtariami brakonieriai, atvyko dar trys medžiotojai: V. M., K. B. ir V. Š.. Taip pat jų visų parodymais nustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų, kurie sustabdė kelyje įtariant brakonieriavimu, ir abiejų kaltinamųjų kilo konfliktas, kurio metu R. M. jų klausė, ko jie čia važinėja ir brakonieriauja, o kaltinamieji ėmė šaukti, ko čia juos stabdo. Nors abu kaltinamieji teigia konflikto metu tik visokiais žodžiais iškeikę juos sustabdžiusius nukentėjusiuosius, bet jiems negrasinę, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų R. M. ir V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir kitų dviejų nukentėjusiųjų P. Š. ir K. B. pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l.108,162-163, 1 t.) ir jų rašyti pareiškimai (b.l.107,161, 1 t.) apie tai, kad kilusio konflikto metu abu kaltinamieji, be išsakytų įvairių keiksmų jų atžvilgiu, dar jiems ir grasino nušauti, papjauti, sudeginti. Nors vėliau P. Š. ir K. B. ėmė neigti, kad jiems buvo grasinta, tačiau teismas tiki jų pirminiais parodymais, kadangi juos patvirtina ir visi kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. kitų dviejų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Apklaustas liudytoju V. S. patvirtino teismui, kad jam tą rytą atvykus į darbą buvo pavesta paimti pareiškimą iš P. Š. ir jį apklausti, ką jis ir padarė. Apie įvykį iki šio asmens apklausos jam nebuvo žinoma, jo pareiškimą ir apklausą surašė iš nukentėjusiojo parodymų, nekeisdamas jų esmės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Š., R. M. ir K. B. apklausė skirtingi policijos pareigūnai, P. Š. buvo apklaustas pirmasis (b.l.107-108,121-124,161-163, 1 t.). Apie tai, kad nukentėjusiesiems konflikto metu buvo grasinta, be kitų nurodytų aplinkybių, R. M. iš karto po įvykio informavo ir policiją (b.l.64, 2 t.). Tai, kad jiems buvo grasinta, nukentėjusieji nurodė ir medžiotojų susirinkimo metu, ką patvirtino ir apklausti liudytojais susirinkime dalyvavę V. Š., V. K., S. J., E. Š.. Tačiau grasinimai nužudyti, dėl kurių yra kaltinami abu kaltinamieji, įvertinus visas teismo ištirtas įvykio aplinkybes, nelaikytini realiais. Byloje visų nukentėjusiųjų ir liud. V. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamieji buvo sustabdyti todėl, jog buvo įtarti galimu brakonieriavimu jų medžioklės plotuose, taigi visiems įvykio vietoje buvusiems nukentėjusiesiems ir V. M. buvo tikėtina aplinkybė, kad kaltinamieji automobilyje turi ginklą ir jiems patiems tiek atvykusio V. M. automobilio šviesomis apšvietus kaltinamųjų automobilį, tiek P. Š. prožektoriumi šviečiant į automobilio VW Golf saloną ir pamačius jame ginklus, tokia aplinkybė nebuvo staigmena, gi priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad įvykio metu jie tą ir siekė išsiaiškinti. Kaip parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu visi nukentėjusieji, tiek ir teismo posėdyje R. M. bei V. Š., tai tik sustiprino jų visų įsitikinimą, kad abu kaltinamieji jų medžioklės plotuose galimai brakonieriauja, apie ką jie informavo ir savo būrelio pirmininką V. Š. bei tai buvo aptarta ir būrelio medžiotojų susirinkime, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojais V. Š., V. K., S. J., E. Š.. Nors nukentėję R. M. ir V. Š. teismo posėdyje teigia tuo metu buvę labai išgąsdinti tokių kaltinamųjų išsakytų grasinimų, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad sustabdžius kaltinamųjų automobilį ir jiems išlipus, iš savo automobilio išlipo ir R. M. bei P. Š., kuris turėtu prožektoriumi švietė į kaltinamųjų automobilį, kad jį apžiūrėti, tuoj pat po kelių minučių į įvykio vietą dar vienu automobiliu atvyko ir kiti trys medžiotojai, jie visi automobiliuose turėjo ginklus, nes visi važiavo iš medžioklės. Visų nukentėjusiųjų ir liud. V. M. parodymais nustatyta, jog nei vienas iš kaltinamųjų, konflikto metu juos keikdami ir grasindami, jokių ginklų rankose neturėjo ir jų nedemonstravo, taip pat ir jokių kitokių veiksmų, pažeidžiančių nukentėjusiųjų teises ar keliančių jiems baimę, jie neatliko, fizinio smurto nenaudojo. Savo pareiškime ir pirminiuose parodymuose (b.l.107-108, 1 t.) P. Š. parodė, jog kaltinamieji pamatę, kad jie yra penki, sušoko į savo automobilį ir pabėgo. Analogiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodė ir nukentėjęs V. Š. tiek pirminėse jo apklausose, tiek apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l.134, 135-140,147-149, 1 t.), kad jiems bandant įsitikinti dėl kaltinamųjų galimo brakonieriavimo ir apšviečiant bei apžiūrint kaltinamųjų automobilį, šie buvo labai įsiaudrinę, visaip juos keikė ir grasino, tačiau R. M. ėmus skambinti į policiją, M. B. pradėjo eiti atbulas link savo automobilio ir abu kaltinamieji, įšokę į jį, griovio šlaitu, taip apvažiuodami jų automobilius, iš įvykio vietos pabėgo. Tiek iš byloje esančio (b.l.64, 2 t.) garso įrašo aprašymo, tiek jį perklausius teismo posėdyje nustatyta, kad R. M. skambinant į policiją ir pranešant apie įvykį, jis taip pat nurodė, kad jie sustabdė automobilį, už kurio vairo sėdėjo M. B., kurio salone matė porą ginklų, nurodė, kad jie kaip ir negali patys jų persekioti bei klausia, kaip toliau čia turi būti bei nurodo, kad „jie dabar bėga nuo mūsų per Pučekalnę link Slimaniškio, tikriausiai per girią į Ageniškį, į B. sodybą“, t.y. tuo metu jie buvo įsitikinę, kad abu kaltinamieji bėga į namus. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, padaryti išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje visiems nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl abiejų kaltinamųjų ketinimų ir grasinimus suvokti kaip realų pavojų savo gyvybei, atsižvelgiant į šioje situacijoje abiejų kaltinamųjų atliktų veiksmų išraiškos formą, kad realiai to galima buvo tikėtis, negalima. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Abiejų kaltinamųjų reakcija į jų sustabdymą kelyje, kad ir labai emocionali, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., sudėties.

Nors nukentėjęs R. M. nurodo, jog grasinimų realumą įrodo dar ir tai, kad po šio konflikto prasidėjo jo turto tyčiniai gadinimai ir naikinimai, tačiau jis pripažįsta, kad nei vienu atveju iki šiol kalti asmenys nenustatyti, todėl teismas pažymi, kad išvados dėl abiejų kaltinamųjų išsakytų grasinimų realumo negali būti grindžiamos nurodytomis aplinkybėmis, nes nėra nustatyta, kad dėl R. M. nurodytų turto gadinimo atvejų kalti būtų būtent šie kaltinamieji, ir tokiomis prielaidomis negali būti remiamasi kaip įrodymu.

Nors teismo posėdyje nukentėjęs R. M. nurodė, kad grasinimus nužudyti, kaip realius, suprato dar ir dėl to, kad konflikto metu kaltinamasis M. B. pagrasino, jog „jūs asilai dar nepasimokėte iš K. ir Š., jums visiems (keiksmažodis) bus“, tačiau byloje surinkti duomenys (b.l.185-195, 1 t.,17-39, 2 t.) rodo, kad V. Š. ir A. K. kreipėsi į policiją dėl jų turto tyčinio gadinimo, išdaužiant namų langų ar automobilių stiklus, namo apvogimo, negyvenamos sodybos sudeginimo, tačiau byloje duomenų, kad dėl šių įvykių būtų buvę nustatyti kalti asmenys, nėra. Kaip teismo posėdyje pripažino apklaustas liud. V. Š., nei vienu atveju tiek dėl tyčinių langų išdaužymo, tiek dėl namo apvogimo kalti asmenys iki šiol nenustatyti, todėl daryti išvados apie grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiesiems sveikatą realumą ir tokiomis prielaidomis remtis kaip įrodymais, kaip jau buvo pasisakyta ir aukščiau, teismas negali.

Todėl, esant visiems šiems byloje surinktiems duomenims, kaltinamieji pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Šioje byloje iš kaltinamojo M. B. buvo apimti 5 šaunamieji ginklai, šoviniai ir leidimas juos laikyti. Iš byloje esančio leidimo (b.l.120, 2 t.) matyti, kad jam leidimas laikyti ginklus buvo išduotas ir galiojo iki 2013-11-27. Todėl šie daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, jam grąžintini tuomet, kai bus įvykdyti visi įstatymo reikalavimai, t.y. išduotas leidimas juos laikyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendžia:

M. B. pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. T. pagal LR BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Skaitmenines laikmenas su garso įrašais palikti saugoti byloje visą jos saugojimo laiką.

Daiktinius įrodymus – iš M. B. paimtus ginklus ir šovinius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus leidimą juos laikyti, grąžinti jam.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.