Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-35183-294/2019 pagal kreditoriaus D. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės K. J. G. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius D. P. 2019-09-28 teismui padavė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė iš skolininkės K. J. G. priteisti 1 741,79 Eur žalą, kurią sudaro: 2019-01-23 teismo įsakymu priteistas 1 450 Eur įmonės negrąžintas avansas, 35,24 Eur palūkanos, 36,62 Eur procesinės palūkanos, 88 Eur priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat 48 Eur suma, sumokėta antstoliui M. L. už būtinąsias vykdymo išlaidas ir 83,93 Eur suma už atliktus vykdymo veiksmus, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 10 Eur, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Nurodė, kad:

1.1. 2018-07-31 kreditorius ir „Luxurior“ sudarė buitinių paslaugų suteikimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Luxurior“ įsipareigojo pristatyti ir sumontuoti įtempiamas lubas Kreditoriaus nurodytame objekte (Sutarties 1.1. punktas), o kreditorius įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Sutartyje numatyta darbų kaina 2 250 Eur. Vadovaujantis Sutarties 2.2. punktu, kreditorius sumokėjo UAB „Luxurior“ 1 450 Eur avansą. UAB „Luxurior“ iki pareiškimo dienos nesuteikė Sutartyje numatytų paslaugų, negrąžino sumokėto 1 450 Eur avanso. 2019-01-22 kreditorius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2019-01-23 išdavė teismo įsakymą ir nutarė išieškoti kreditoriui iš skolininkės UAB „Luxurior“ 1 450 Eur pagal Sutartį, 35,24 Eur palūkanas už 2018-07-31–2019-01-22 laikotarpį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 485,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-23) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 88 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2019-04-01 su prašymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti buvo kreiptasi į antstolio M. L. kontorą. Vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) priimtas kreditoriui sumokėjus 48 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas. Kreditoriui sumokėjus likusius 83,93 Eur už atliktus vykdymo veiksmus, antstolis M. L. 2019-07-25 surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad: „patikrinęs(-usi) sprendimo įvykdymo galimybes: užklausęs kredito įstaigas, VSDFV (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą), patikrinęs turto registrus, nuvykęs į skolininko buveinę, nustačiau: skolininkas registruojamo ir neregistruojamo turto, lėšų bankuose neturi, todėl išieškoti iš jo skolą ir vykdymo išlaidų nėra galimybės“. Antstolis M. L. 2019-07-26 patvarkyme Nr. S-19-22-6957 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0022/19/00391 ir vykdomąjį dokumentą grąžino kreditoriui.

1.2. Skolininkė pasirašė Sutartį su kreditoriumi ir paprašė 1 450 Eur avanso jau žinodama, kad įmonė neturi turto ir negalės nei įvykdyti savo įsipareigojimų, nei grąžinti sumokėto avanso. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis).

1.3. Kreditorius teismo prašė pareiškimo ir teismo įsakymo kopijas, teismo pranešimą skolininkei įteikti, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-01 priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės K. J. G. nutarė išieškoti 1 741,79 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 741,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-01 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus D. P. naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-31 nutartimi: i) paliko nenagrinėtą kreditoriaus D. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; ii) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-01 įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-35183-294/2019; iii) įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti kreditoriui D. P. 10 Eur žyminio mokesčio.

3.1. Nurodė, kad kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo kopija ir teismo pranešimas išsiųsti skolininkės K. J. G. pareiškime nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Teismui įteikti dokumentų per skolininkės darbovietę nepavyko.

3.2. Kreditorius, pažymėjo, jog nurodė visus žinomus skolininkės gyvenamosios vietos adresus, todėl jų tikslinti ar pasirinkti kitą leistiną procesinių dokumentų įteikimo būdą nepageidauja. Esant šioms aplinkybėms, kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paliktas nenagrinėtu, o priimtas teismo įsakymas panaikintas (CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis). CPK 431 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ar teismo įsakymo nustatyta tvarka įteikti negalima, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Teismas pats ėmėsi visų priemonių nustatyti skolininko buvimo vietą, todėl netikslinga nustatyti kreditoriui terminą kitai skolininkės buvimo vietai nurodyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Kreditorius D. P. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-35183-294/2019 panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui atlikti CPK 437 ir 438 straipsniuose nurodytus veiksmus. Atskirajame skunde nurodyta, kad:

4.1. Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos, teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123–124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo (toliau – Aprašas) 20 punkte numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka, teismas formuoja naują procesinių dokumentų pašto siuntą, kurią adresuojama į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

4.2. CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia taikyti teismo įsakymo procedūrą, kai nežinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta. Kai skolininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, šis punktas paprastai netaikytinas, nebent iš faktinių aplinkybių galima daryti priešingą išvadą.

4.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorius nepasirinko kitų procesinių dokumentų skolininkei įteikimo būdų, su tuo nesutiktina. Kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad prašo kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijas ir teismo pranešimą skolininkei įteikti, be kita ko, ir CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje. Dėl šios priežasties kreditorius pareiškime nurodė būtent skolininkės deklaruotą gyvenamosios vietos adresą, kurį gavo iš Juridinių asmenų registro. Apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, taip pat nepatikrino, ar nurodytas gyvenamosios vietos adresas sutampa su skolininkės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Negana to, pareiškime kreditorius nurodė ir skolininkės elektroninio pašto adresą, tačiau ir šiuo būdu skolininkei procesiniai dokumentai nesiųsti.

4.4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neišnaudojo visų galimybių tinkamai įteikti skolininkei procesinius dokumentus ir panaikino teismo įsakymą palikdamas kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, kuris procesinius dokumentus skolininkui turi įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atlikti CPK 437 ir 438 straipsniuose nurodytus veiksmus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-04 nutartimi nustatė kreditoriui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumą – pateikti teismui atskirąjį skundą, kuris būtų pasirašytas asmens, turinčio teisę pasirašyti atskirąjį skundą.

6. Kreditorius, šalindamas atskirojo skundo trūkumą, 2019-12-12 pateikė tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą (atskirojo skundo turinys nesikeičia nuo prieš tai teikto atskirojo skundo).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 nutarties, kurioje teismas: i) paliko nenagrinėtą kreditoriaus D. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; ii) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-01 įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-35183-294/2019; iii) įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti kreditoriui D. P. 10 Eur žyminio mokesčio.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

10. Kreditorius kartu su atskiruoju skundu nors ir nesuformulavo atskiro prašymo prijungti naują įrodymą, kaip tai nurodyta CPK 338, 314 ir 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tačiau pateikė Juridinių asmenų registro 2019-06-06 išrašą apie juridinį asmenį UAB „Luxurior“, kurios valdymo organu (akcininke, vadove) yra skolininkė (el. b. l. 22–23).

11. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, todėl vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis, numatančiomis naujų įrodymų prijungimą.

12. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pateiktas įrodymas nedidelės apimties, jame užfiksuota tam tikra informacija su skolininkės Juridinių asmenų registrui nurodytu adresu, aptartas įrodymas pateiktas laiku, sprendžia, jog proceso šalių teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus, nebus pažeistos, todėl naują įrodymą prijungia.

Dėl atskirojo skundo

14. Supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo teisinis reguliavimas įtvirtintas CPK XXIII skyriuje (CPK 431–440 straipsniai). CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos (piniginės prievolės) nėra. Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo įteikimas skolininkui yra viena iš proceso įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res iudicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią.

15. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė skolininkės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 1). Apylinkės teismas, 2019-10-01 priėmęs teismo įsakymą, procesinius dokumentus 2019-10-04 išsiuntė kreditoriaus nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresus, esančiu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10; el. b. priedas, b. l. 2). Apylinkės teismo procesiniai dokumentai, skolininkei siųsti 2019-10-04, 2019-10-16 grąžinti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Apylinkės teismas 2019-10-17 patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazę ir nustatė, kad skolininkė dirbo UAB „Luxurior“, apdraustosios socialiniu draudimu (skolininkės) kategorija – „asmuo, esantis vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose“ (el. b. 12–13). Procesiniai dokumentai papildomai buvo išsiųsti ir skolininkės darbovietės adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) (el. b. 14). Procesiniai dokumentai, siųsti skolininkės darbovietės adresu, 2019-10-29 buvo grąžinti su žyma „neatsėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (el. b. priedas 3–4). Apylinkės teismas, skundžiama 2019-10-31 nutartimi 2019-10-01 išduotą teismą įsakymą panaikino ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtu (el. b. l. 16). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, tokį procesinį veiksmą apylinkės teismas motyvavo CPK 431 straipsnio 3 dalimi.

16. CPK 431 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

17. Iš aptarto CPK 431 straipsnio 3 dalies teisinio reguliavimo matyti, jog kreditorius D. P. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 nutarties panaikinimo, tačiau aukščiau aptartas teisinis reguliavimas expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) numato, jog tokia nutartis yra neskundžiama (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Iš esmės toks teisinis reguliavimas numatytas todėl, kad, pirma, taikius CPK 431 straipsnio 3 dalį neužkertama galimybė kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka; antra, būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas išklausyti priešingą šalį (CPK 438 straipsnis), kadangi teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis) ir teismo įsakymai negali būti skundžiami nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis).

18. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnyje esantis reguliavimas nenumato išimčių, susijusių su apeliacinio proceso, inicijuoto pagal atskirąjį skundą, nutraukimu, todėl apeliacinio proceso nutraukimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad apeliacinis (šios bylos atveju – atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

19. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 nutarties dalis, kuria pareiškimas dėl teismo įsakymo paliekamas nenagrinėtu, o teismo įsakymas panaikinamas, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas pagal kreditoriaus D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 nutarties, vertinant atskirojo skundo motyvus, nutrauktinas (CPK 431 straipsnio 3 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ir pats apylinkės teismas nurodė, kad skundžiama 2019-10-31 nutartis gali būti skundžiama tik dalyje dėl klausimų, susijusių su žyminio mokesčio grąžinimu, tačiau vis tiek priėmė ir persiuntė į apeliacinės instancijos teismą kreditoriaus atskirąjį skundą. Pagal atskirojo skundo turinį matyti, kad kreditorius neskundė nutarties dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 nutartis neskundžiama, šiuo atveju būtina pasisakyti dėl tam tikrų teismo 2019-10-31 nutartyje nurodytų argumentų. Be to, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, tiek ši teismo nutartis neriboja kreditoriaus teisės inicijuoti naujų teisminių procesų prieš skolininkę.

20.1. Visų pirma, apylinkės teismas nurodė, jog „kreditorius yra nurodęs, jog nurodė visus žinomus skolininko gyvenamosios vietos adresus, todėl jų tikslinti ar pasirinkti kitą leistiną procesinių dokumentų įteikimo būdą, nepageidauja“. Susipažinus su kreditoriaus pareiškimo turiniu (el. b. l. 1–4), sutiktina su apeliantu, jog kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodyta, jog kreditorius nurodė visus žinomus skolininko gyvenamosios vietos adresus, todėl jų tikslinti ar pasirinkti kitą leistiną procesinių dokumentų įteikimo būdą nepageidauja.

20.2. Apeliantas teigė, jog nurodė skolininkės deklaruotą gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš elektroninės bylos kortelės, esančios informacinėje teismų sistemoje LITEKO, apylinkės teismas dar 2019-10-30 tikrino skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, tačiau skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sistemoje nenurodytas. Pastebėtina, jog skolininkė yra Lenkijos Respublikos pilietė (tai rodo skolininkės asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) bei paties kreditoriaus pateiktas Juridinių asmenų registro 2019-06-06 išrašas (el. b. l. 22–23). Aptartame Juridinių asmenų registro išraše nepateikiamas skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, kadangi Juridinių asmenų registro išraše nurodomas tik užsienio fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas, arba adresas korespondencijai (žr. aktualią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-11-12 nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatų 29, 60 punktus). Nesant duomenų apie skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresą (fizinio asmens deklaruota gyvenamoji vieta nežinoma ir jos negalima nustatyti), taikyti procesinių dokumentų įteikimo pagal CPK 438 straipsnį ir 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, negalima.

20.3. Kreditoriaus teiginiai, susiję su procesinių dokumentų įteikimu per elektroninį paštą, kuris nurodytas Juridinių asmenų registro 2019-06-06 išraše (lubostau@gmail.com) nepagrįsti, kadangi proceso įstatymas nenumato procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu paštu. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas elektroninio pašto adresas priklauso ne skolininkei, o bendrovei UAB „Luxurior“.

20.4. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso skolininkei, taip pat nėra įregistruotų jokių juridinių faktų, kurie būtų siejami su skolininke (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20.5. Išdėstytų pirmosios instancijos teismo neskundžiamos nutarties motyvų pagrindu sprendžiama, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis). Jokių naujų skolininkės buvimo ar gyvenamosios vietos adresų (ar kitų kontaktų) kreditorius nenurodė ir su atskiruoju skundu, o tokių, patikrinęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apskųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 nutartis pagal apelianto atskirojo skundo faktinį pagrindą negalėjo būti apeliacijos objektu, t. y. negali būti skundžiama, apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-31 nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto (kreditoriaus) D. P. 2019 m. lapkričio 7 d. paduotą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-249759) (atskiruoju skundu reg. Nr. DOK-52463 ištaisyti atskirojo skundo trūkumai) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, nutraukti.