Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27494-713/2016 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovams O. Š., A. U., Z. D. dėl sutarties spragų užpildymo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. R., atstovaujamas atstovo advokato Martyno Vilčinsko, pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo: 1) užpildyti 2014 m. lapkričio 6 d. taikos sutarties 1 dalies b punkto spragą tokia sąlyga: atsakovė šia taikos sutartimi taip pat grąžina ir perduoda G. R. ir R. R. ½ žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. S-7105; 3) pripažinti negaliojančia 2016 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartį Nr. S-5445; 4) taikyti restituciją ir grąžinti O. Š. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. R. ieškinį atsakovams O. Š., A. U., Z. D. dalyje dėl sutarties spragų užpildymo. Kitai ieškinio daliai teismas nustatė ieškovui G. R. 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio dalyje dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo trūkumams pašalinti, pateikiant vientisą procesinį dokumentą. Taip pat teismas nurodė, kad laiku nepašalinus trūkumų, ieškinys dalyje dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį CK 6.195 straipsnio pagrindu, t. y. dėl sutarties spragų užpildymo. Iš ieškinio bei pridedamų dokumentų teismas nustatė, jog Jonavos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2607-217/2014 buvo išspręstas ieškovų G. R. ir R. R. bei atsakovės O. Š. ginčas dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutarčių nutraukimo bei patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartyje šalys susitarė, jog 2014 m. liepos 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. dovanojimo sutartis yra nutraukiamos, atsakovė įsipareigojo ieškovams grąžinti jai pagal sutartis perduotą turtą, o ieškovai įsipareigojo kompensuoti atsakovei jos patirtas minėtų sutarčių sudarymo išlaidas, t. y. sumokėti 4000,00 Lt per 10 dienų nuo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodo, kad per klaidą į taikos sutartį nebuvo įtraukta ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įrašyta į dovanojimo sutartį. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl klaidos taikos sutartyje ištaisymo, tačiau 2015 m. lapkričio 27 d. teismas atmetė prašymą. 2016 m. vasario 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismas paliko Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškindamas šalių teisę kreiptis į teismą dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų keitimo, pabrėžė, jog privalo būti įvertinta įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata reikšmė, reiškianti tokiu sprendimu (nutartimi) nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir neleidžianti pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-61/2008). Atsižvelgęs į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2607-217/2014 buvo išspręstas ieškovų G. R. ir R. R. bei atsakovės O. Š. ginčas dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutarčių nutraukimo bei patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje aptartas restitucijos klausimas, teismas darė išvadą, jog byla tarp tų pačių šalių ir tapataus ginčo jau išspręsta, dėl to ieškinį dalyje dėl taikos sutarties spagų užpildymo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį.Ieškovui teismas išaiškino, jog apibusiu susitarimu šalys galėtų pakeisti sudarytą taikos sutartį arba spręsti dėl jos sąlygų, atnaujinus Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2607-217/2014 procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalis).Teismas taip pat nurodė, kad kita ieškinio dalis neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 111 straipsnyje, 135 straipsnyje. Ieškovas nenurodė atsakovų A. U., Z. D. gyvenamųjų vietų, prašydamas teismo išreikalauti iš Gyventojų registro tarnybos duomenis apie atsakovų A. U., Z. D. gyvenamąsias vietas. Be to, ieškovas nepateikia dovanojimo sutarčių, reikšdamas prašymą jas išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ ar atsakovų, kadangi šių įrodymų negali gauti. Tai patvirtinančių duomenų nepateikia.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. R., atstovaujamas advokato Martyno Vilčinsko, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantas prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti vieną iš ieškinio reikalavimų CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2607-217/2014 patvirtinta ieškovų G. R. ir R. R. bei atsakovės O. Š. 2014 m. lapkričio 6 d. sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutarčių nutraukimo. Taikos sutartyje šalys susitarė: a) nutraukti 2014 m. liepos 30 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. RI-7545. Atsakovė šia taikos sutartimi grąžina ir perduoda G. R. ir R. R. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) nutraukti 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. RI-8131. Atsakovė šia taikos sutartimi grąžina ir perduoda G. R. ir R. R. ½ žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); c) ieškovai įsipareigoja kompensuoti atsakovei jos patirtas minėtų sutarčių sudarymo išlaidas, t. y. įsipareigoja į jos nurodytą banko sąskaitą sumokėti 4000 Lt per 10 dienų nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo.Ieškovas G. R. 2015 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas užpildyti 2014 m. lapkričio 6 d. taikos sutarties spragą tokia sąlyga: „Nutraukti 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. IR-8131. Atsakovė šia taikos sutartimi grąžina ir perduoda G. R. ir R. R. ½ žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).“. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- e2-29019-775/2015 atsisakė priimti ieškovo G. R. ieškinį dėl sutarties spragų užpildymo ir, įsiteisėjus nutarčiai, grąžino jį ieškovui. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad šalys, nutraukę sutartis ir aptardami restitucijos klausimą, taikos sutarties punkte, kuriame buvo nurodomas restitucijos būdas, per rašymo apsirikimą neįtraukė dovanojimo sutartimi atsakovei perleistos ½ žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl konstatavo, kad byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išnagrinėta Jonavos rajono apylinkės teisme. Šalių pasirašytoje taikos sutartyje padarytas rašymo apsirikimas turėtų būti ištaisytas, remiantis CPK 276 straipsniu, o ne užvedant atskirą ieškinį, todėl ieškinį atsisakytina priimti ( CPK 137 str. 2 d. 2 p., CPK 3 str. 5 d.).Ieškovas G. R. 2015 m. lapkričio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2607-217/2014, kuri nutraukta patvirtinus taikos sutartį, su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, kadangi teismas taikos sutartimi šalys neišsprendė klausimo dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo G. R. atstovo advokato Martyno Vilčinsko prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, netenkino ir nurodė, kad tai yra naujas reikalavimas, todėl jis negali būti sprendžiamas, nes keistųsi nutarties turinys ir esmė. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-489-259/2016 prieš tai minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byla tarp tų pačių šalių ir tapataus ginčo jau išspręsta, dėl to ieškinį dalyje dėl taikos sutarties spagų užpildymo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį.Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilygsta teismo sprendimo galiai, nes, ją patvirtinus, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, toks pats ieškinys negali būti pareiškiamas, teismas tokį ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Apeliantas savo skunde nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2607-217/2014 taikos sutartimi per klaidą šalys neišsprendė klausimo dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės grąžinimo ieškovui G. R., kuris taip pat yra įtrauktas į dovanojimo sutartį, nutraukus 20140814 dovanojimo sutartį, not. Reg. Nr. RI8131. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 3 dalį, kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją. Taigi, šioje teisės normoje imperatyviai nurodyta, kad panaikinus dovanojimo sutartį yra taikoma restitucija. Restitucijos taisykles nustato CK šeštos knygos normos. Restitucijos netaikymas galimas išimtiniais atvejais (CK 6.145 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. R. ir R. R. 2014 m. rugpjūčio 14 d. dovanojimo sutartį be kito nekilnojamojo turto O. Š. padovanojo ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį minėta dovanojimo sutartis nutraukta, tačiau sprendžiant restitucijos klausimą paminėtas sklypas nėra įrašytas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu (šiuo atveju panaikinus dovanojimo sutartį) nėra savarankiškas, todėl atskirai nepareiškiamas. Jeigu ieškinyje prašoma pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, kuris patenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006. Teismų praktika. 2006, 26). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo G. R. pareikštas ieškinio reikalavimas – užpildyti 2014 m. lapkričio 6 d. taikos sutarties 1 dalies b punkto spragą tokia sąlyga: atsakovė šia taikos sutartimi taip pat grąžina ir perduoda G. R. ir R. R. ½ žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negali būti nagrinėjamas kaip atskiras savarankiškas ieškinio reikalavimas, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis ir tai yra prašymas taikyti restituciją panaikinus dovanojimo sutartį. Todėl toks reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas toje pačioje byloje, kurioje buvo panaikinta 2014 m. rugpjūčio 14 d. dovanojimo sutartis. Akivaizdu, kad klausimas dėl restitucijos taikymo šiuo konkretaus turto atžvilgiu Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2607-217/2014 nebuvo išspręstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad minėtas ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip atskiras savarankiškas materialinis reikalavimas atskiroje byloje, skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo G. R. ieškinį atsakovams O. Š., A. U., Z. D. dalyje dėl sutarties spragų užpildymo, iš esmės yra teisėta. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo G. R. ieškinį atsakovams O. Š., A. U., Z. D. dalyje dėl sutarties spragų, procesinės teisės normų nepažeidė, iš esmės taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga apeliantui išaiškinti teisę kreiptis į civilinę bylą Nr. 2-2607-217/2014 išnagrinėjusį Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą (nutartį) (CPK 277 str.). CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad panaikinus dovanojimo sandorį, liko neišspręstas ieškovui perduotino konkretaus turto klausimas (restitucija). Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Akivaizdu, kad šis terminas yra praleistas, tačiau įstatyme nenustatyta, kad klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo yra nustatytas naikinamasis terminas. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, kad formalus, griežtas požiūris į absoliutaus pobūdžio terminų taikymą, saugant bendrąjį teisinio tikrumo principą ir visiškai neatsižvelgiant į situacijos realijas, į jos išskirtinumą, neatliekant susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo, gali pažeisti asmens materialines teises (žr., pvz., mutatis mutandis 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02, § 64–65). Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju teismai privalo atsižvelgti, ar yra susidariusi išskirtinė situacija, svarbu įvertinti tiek ginčo teisinių santykių sritį apskritai, tiek konkrečias bylos aplinkybes.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo atskirajame skunde prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovo G. R. ieškinį atsakovams O. Š., A. U., Z. D. dalyje dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiame apeliaciniame procese neliko apeliacijos objekto, t. y. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau ieškovui nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinys dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo laikytas nepaduotu.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnyko ieškovo atskirojo skundo dalies nagrinėjimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo G. R. ieškinį atsakovams O. Š., A. U., Z. D. dalyje dėl sutarties spragų užpildymo, palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pagal ieškovo G. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, kuria teismas nustatė ieškovui G. R. terminą nutartyje nurodytiems ieškinio dalyje trūkumams pašalinti, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.