- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-09
- Bylos Nr.
- eII-479-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00332-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.8.2Kiti klausimai, susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., dalyvaujant jo atstovui advokato padėjėjui P. Š.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4637-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4637-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) G. B. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. sausio 20 d. 08.05 val. (duomenys neskelbtini)g., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiavo per šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atlikinėjo posūkį į kairę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir sužaloti BMW keleiviai K. B. ir H. B.. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadose nustatyta, kad K. B. ir H. B. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodyta, kad šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 73.11, 165, 167 punktus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad Nutarime klaidingai nurodoma, jog G. B. prisipažino padaręs Nutarime nurodomos administracinius nusižengimus, nes byloje tokių duomenų nėra. Nutarime nurodoma, jog G. B. važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka, nes nei vienas is? įrodymų to neatskleidė?. Nei vienas is? įrodymų neatskleidė? Nutarime nurodytų KET punktų reikalavimų nesilaikymo. Protokole nurodomas raudonas šviesoforo signalas (KET 73.11 p.). Išanalizavus vaizdo įrašus, nėra objektyviai įmanoma nustatyti net G. B. vairuojamos transporto priemonės. E. K. nurodė?, jog įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir, atliekant posūkį, įvyko įvykis. Nagrinėjamu atveju vienintelis atsakingas uz? eismo įvykį buvo E. K.. Tuo tarpu Protokole nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios faktinės situacijos, todėl išvados dėl draudžiamo šviesoforo signalo priimtos nepagrįstai. Pareiškėjo manymu, byloje nėra pakankamai įrodymų dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nustatytos aplinkybės neleidžia padaryti išvadų dėl administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų buvimo, todėl Protokole nurodyti reikalavimų nesilaikymai yra kvalifikuoti nepagrįstai. Bylos medžiaga ir Nutarime nurodytos aplinkybės yra nesusietos, nenustatyta jokių objektyvių įrodymų dėl padarytų išvadų, t. y. nėra jokių objektyvių įrodymų, jog G. B. nesiėmė? visų būtinų atsargumo priemonių (nėra aišku dėl kokių priežasčių ir kokias priemones turėjo imtis), taip pat nėra jokių įrodymų, jog buvo važiuota degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.
Pareiškėjas pabrėžė, kad byloje nebuvo paminėta, jog E. K. buvo atsakingas uz? eismo įvykį, tačiau jo veiksmai (pagal jo paties pateiktas aplinkybes) atitinka KET 101, 102, 103, 104, 157, 158 reikalavimų pažeidimus, todėl net ir nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, s?is pažeidimas turėjo būti vertinamas kvalifikuojant E. K. atliktus veiksmus ir veikimą vairuojant transporto priemonę.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į G. B. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog byloje nustatyti duomenys, kad dėl Pareiškėjo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta dviejų automobilio keleivių sveikata. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadose nustatyta, kad K. B. ir H. B. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad Pareiškėjas tyčia įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam – bylos duomenimis nustatyta, kad raudonam šviesoforo signalui, dėl ko kliudė sankryžoje į kairę sukančią transporto priemonę. Remiantis bylos duomenimis, nukentėjusysis iš anksto buvo sankryžoje ir laukė, kol galės pasukti į kairę pusę. Taigi byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, priešingai nei Pareiškėjas, kurio manevravimas kelyje užfiksuotas vaizdo įrašuose, kuriose aiškiai yra matoma, kad jis į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, visiškai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, net nesustojęs prieš šviesoforą tiesiog važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Šiuo atveju nukentėjusysis negalėjo objektyviai tikėtis, kad kitas vairuotojas pažeis KET reikalavimus. Vertinant eismo įvykio duomenų visumą, nustatyta, kad Pareiškėjo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-513/2012) ir Pareiškėjo padaryti KET pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Pareiškėjo padaryti KET 9, 73.11, 165, 167 punktų pažeidimai buvo esminiai ir pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui. Nors ir Pareiškėjas ginčija kaltę dėl pažeidimo, neigia įvažiavęs į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, byloje esantis vaizdo įrašas atskleidžia tikrąsias įvykio aplinkybes. Raudonos šviesoforo spalvos signalas Pareiškėjui degė iš anksto, kitos transporto priemonės sustojo ir stovėjo prieš šviesoforą, taip pat vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad Pareiškėjo važiavimo greitis aiškiai išsiskyrė iš srauto, tai yra buvo didesnis nei kitų transporto priemonių. Vaizdo įraše matyti, kad Pareiškėjas važiavo antra eismo juosta, pirmojoje eismo juostoje transporto priemonės stovi, kadangi dega raudonas šviesoforo signalas. Pareiškėjas, nesustodamas prieš šviesoforą, tiesiog važiuoja toliau, nepaisydamas, kad tai draudžia raudonas šviesoforo signalas. Institucijos teigimu, vaizdo įraše yra atskleistos įvykio aplinkybės, jame yra užfiksuotas aptariamas eismo įvykis ir Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės judėjimas. Vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad nukentėjusysis jau iš anksto buvo sankryžoje ir laukė galimybės pasukti į kairę kelio pusę, Pareiškėjui dar tik artėjant link šviesoforo. Jokių duomenų, kad nukentėjusysis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nėra. Pats nukentėjusysis savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad sankryžoje jis darė kairį posūkį, degant geltonam šviesoforo signalui, tai reiškia, kad degant geltonam šviesoforo signalui jis jau buvo sankryžoje ir atlikinėjo manevrą. Šiuo atveju nukentėjusysis paaiškinime nurodė, kad ne į sankryžą įvažiavo degant geltonam signalui, o jau buvo sankryžoje ir atlikinėjo manevrą, kai kitiems eismo dalyviams degė geltonas šviesoforo signalas. Tokiu atveju nukentėjusysis turėjo teisę pabaigti manevrą ir negalėjo tikėtis, kad kitas eismo dalyvis įvažiuos į sankryžą degant raudonam signalui, kai kiti automobiliai pirmoje eismo juostoje jau stovėjo. Taigi, jeigu Pareiškėjas nebūtų į sankryžą įvažiavęs degant draudžiamam šviesoforo signalui, akivaizdu, kad nebūtų įvykęs ir eismo įvykis. Pareiškėjo padaryti KET pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo G. B. atstovas advokato padėjėjas P. Š. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Liudytojas E. K. parodė, kad jis 2025 m. sausio 20 d. automobiliu važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto pusės link (duomenys neskelbtini). Degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, į kurią jam reikėjo padaryti kairį posūkį. Tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) judėjimas buvo didelis. Jis turėjo sankryžoje sustoti, kad praleistų priešais važiuojančias transporto priemones. Joms pravažiavus, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Jis turėjo užbaigti manevrą. Tuo metu jis jau stovėjo sankryžoje. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pirmoje eismo juostoje sustojo trys mašinos. Užsidegus geltonam signalui, priekyje nebuvo automobilių, kurie turėtų pabaigti manevrą. Nuo miesto pusės transporto priemonių išvis nebuvo, tik jis vienas. Antroje juostoje už 100 m ar daugiau matėsi automobilis. Automobilis buvo toli, todėl jis drąsiai, norėdamas užbaigti manevrą, pradėjo važiuoti. Nesuprato, kokiu greičiu turėjo važiuoti minėtas automobilis, kad atsitrenkė į jo automobilio dešinę pusę iš priekio, po ko jis nuo smūgio lėkė apie 20 metrų ir apsisuko, atsidūrė už sankryžos ribos. Prie jo prilėkė moteris, klausė, ar nereikia pagalbos. Jis, pradūręs oro pagalves, išlipo. Jam buvo šokas. Į jį atsitrenkusio automobilio vairuotojas nebuvo prie jo priėjęs. Policijos pareigūnai paprašė parašyti paaiškinimą ir po to jie laukė. Po valandos atsitrenkusio automobilio vairuotojas ant jo šaukė, vadino necenzūrine leksika, teigė, kad jis – liudytojas, turėjo atsiprašyti jo. Po įvykio į medikus nesikreipė, atvirų lūžių jam nebuvo, mėnesį laiko skaudėjo nugarą, kojas, ranką skaudėjo. Nežino, kas iškvietė gaisrinę ir medikus.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4637-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) G. B. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 150 eurų bauda.
Pareiškėjas neigia padaręs administracinius nusižengimus, nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jis į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui bei kelia klausimą dėl kito vairuotojo – E. K. veiksmų įtakos įvykiui, bei prašo administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, liudytojo parodymus, vaizdo įrašą, konstatuoja, kad G. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai, keisti Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4637-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kaip minėta, Pareiškėjas akcentuoja tai, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad jis į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Be to, pabrėžia kito vairuotojo (liudytojo E. K.) veiksmų įtaką eismo įvykiui. Nurodė, kad E. K. pažeidė KET 101, 102, 103, 104, 157, 158 reikalavimus, todėl net ir nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, pažeidimas turėjo būti vertinamas kvalifikuojant E. K. atliktus veiksmus ir veikimą vairuojant transporto priemonę.
Teismas pažymi, kad šie Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini tik kaip Pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o šiuo atveju, byloje nėra surinkta patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų Pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes. Priešingai, bylos medžiagoje esančiame Institucijos pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „T6_(duomenys neskelbtini)_20250120075524_20250120082527_43627896.mp4“ yra užfiksuota visa eismo įvykio eiga ir jame matoma Pareiškėjo judėjimas kryptis, šviesoforo signalai ir pats susidūrimo momentas. Po susidūrimo matomas avarinio sustojimo signalas, kuris įsijungia vienoje iš transporto priemonių, specialiųjų tarnybų atvykimas, kas patvirtina, jog nutarime aprašytos įvykio aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo įraše. Ir nors sutiktina su skundo argumentu, jog vaizdo įrašo kokybė nėra itin gera, tačiau ji yra pakankama, tam, kad pagal bylos faktines aplinkybes, būtų galima nustatyti tiek transporto priemonių judėjimo kryptį, tiek ir nusižengimų padarymo metu degusio šviesoforo signalo šviesą.
Vaizdo įraše matyti, kad Pareiškėjui, važiuojančiam antra eismo juosta, kurio automobilio greitis aiškiai didesnis nei kitų transporto priemonių, artėjant prie sankryžos degė raudonas šviesoforo signalas. Matyti, kad kitos transporto priemonės, judėjusios ta pačia eismo kryptimi kaip ir pareiškėjas, joms užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo ir stovėjo prieš šviesoforą, kai tuo tarpu Pareiškėjo vairuojamas automobilis važiuoja nesustodamas toliau, nors raudonas šviesoforo signalas dega ir jam. Be kita ko, vaizdo įraše matyti ir tai, kad Pareiškėjo automobilis ne tik, kad važiuoja degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau ir iki sankryžos juda akivaizdžiai dideliu greičiu bei nestabdydamas. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad Pareiškėjui dar tik artėjant link šviesoforo, nukentėjusysis E. K. jau buvo įvažiavęs į sankryžą ir sustojęs laukė galimybės atlikti manevrą – pasukti į kairę pusę. Iš įrašo aiškiai matyti, kad E. K. posūkio manevrą pradėjo esant žaliam šviesoforo signalui, tuo tarpu jį bandė užbaigti jau degant geltonam šviesoforo signalui, kai priešprieša važiavusios transporto priemonės jau buvo sustojusios, o E. K. turėjo ir galėjo saugiai pabaigti posūkio manevrą. Pažymėtina, kad E. K. posūkio į kairę manevrą atlikinėjo, nors ir šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, tačiau be papildomos rodyklės, kas reiškia, jog posūkio į kairę atlikimui reikalinga praleisti iš priešpriešai atvažiuojančias transporto priemones, o įvažiavus į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui, esant dideliam mašinų srautui, normalu ir leistina posūkio manevrą pabaigti užsidegus geltonam šviesoforo signalui, kuris be kita ko yra įspėjanti priešprieša važiuojančius automobilius, apie tai, kad važiuoti sankryža nebegalima, išskyrus pabaigti manevrus. Vaizdo įrašo duomenys taip pat yra perkelti į fotonuotraukas.
Šių aplinkybių pagrindu darytina neginčytina išvada, kad duomenų, jog nukentėjusysis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, byloje nėra, ir šiais, aukščiau aptartais vaizdo įrašo duomenimis paneigiama Pareiškėjo versija dėl eismo įvykio aplinkybių. Taigi, priešingai nei nurodyta skunde, vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad KET draudžiamus veiksmus atliko būtent G. B., o ne E. K., ko rezultate įvyko eismo įvykis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas E. K. parodė, kad įvažiavęs į sankryžą jis laukė, kol pravažiuos priešais judančios transporto priemonės. Sankryžoje, degant geltonam šviesoforo signalui, jis darė kairį posūkį, norėdamas pabaigti manevrą, ką jam leidžia KET. Matė pareiškėjo automobilį daugiau nei už 100 metrų, todėl užtikrintai darė posūkį, tačiau dideliu greičiu važiavęs pareiškėjo automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Vaizdo įrašo ir liudytojo E. K. parodymų pagrindu darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad Pareiškėjas į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, ko negalėjo tikėtis posūkio manevrą atliekantis liudytojas E. K..
Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė KET 9, 73.11, 165, 167 punktus.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 73.11 punkte numatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui. Kelių eismo taisyklių 165 punkte numatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Kelių eismo taisyklių 167 punkte numatyta, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.
Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas, vairuodamas automobilį BMW, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiavo per šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atlikinėjo posūkį į kairę. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir sužaloti BMW keleiviai K. B. ir H. B.. Tikslu nustatyti, ar eismo įvykio metu automobilio BMW keleiviams buvo sutrikdyta sveikata, o jei taip – tai koks sužalojimo mastas, buvo duota užduotis specialistui atsakyti į šiuos klausimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 28 d. specialisto išvadose nustatyta, kad K. B. ir H. B. buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl pareiškėjo G. B. kaltų veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta K. B. ir H. B. sveikata. Pareiškėjo G. B. padaryti KET pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui, todėl jis pagrįstai laikomas įvykio kaltininku ir už minėtus KET pažeidimus nubaustas administracine tvarka.
Įvertinus įrodymus byloje, teismas sprendžia, jog G. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta nuobauda šių straipsnių sankcijos ribose. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti G. B. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-4637-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Į skunde taip pat pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas, komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo skundas netenkinamas, todėl atstovavimo išlaidos nėra priteisiamos ir neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
netenkinti G. B. atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4637-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.