Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Mažeikienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 153 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2015-01-03, laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 18.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendro naudojimo patalpose: prausykloje - tualete, virtuvėje ir kambaryje Nr. 303, mažametei nukentėjusiajai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus, ranka lietė krūtis, sėdmenis bei glostė kūną, stebėjo ją nuogą maudantis duše, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį - mažametę M. A..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, tai buvo gruodžio mėnesio pati pabaiga, tačiau dar nebuvo naujieji metai, prie naktinės parduotuvės „Magija“ jis susipažino su moterimi vardu L. ir jos vaikinu E., kurie pasiūlė atsigerti alaus. Jie toje parduotuvėje gėrė alų ir kalbėjo, pokalbio metu jie pasiūlė eiti į jų namus ir visi nuėjo į jų butą, esantį šalia „(duomenys neskelbtini)“ bendrabutyje, ketvirtame aukšte, 303 kambaryje. Jis ten prabuvo apie 3 dienas ir visas dienas gėrė. Vieną dieną L. sugalvojo važiuoti į savo buvusius namus, kaime, kažkur už Kuršėnų ir jie visi trys išvažiavo. L. prikalbino vieną iš savo vaikų, t.y. dukrą M. važiuoti kartu į Šiaulius. Jau keturiese grįžo į jos butą. Daiktus susinešė į butą ir L. nuėjusi nupirko alaus bei degtinės. Kažkurio tuo momentu M. nuėjo nusimaudyti į bendro naudojimo dušą ir grįžo, o paskui ji nuėjo antrą kartą maudytis ir L. pasakė, kad jis eitų kartu ir palauktų. M. įėjo į dušą, o jis liko laukti už durų, kažkurio momentu ji paprašė paduoti rankšluostį, tačiau jis į ją nežiūrėjo. Ji išėjo iš dušo ir jie grįžo į kambarį. Vėliau M. ėjo į tualetą ir jis ją palydėjo, nes ji nežinojo, kur yra tualetas. Jis palaukė kol ji išėjo, užrakino tualeto duris ir kartu grįžo į kambarį. Būnant kambaryje ant lovos jis su M. žaidė: vienas kitą stumdė, bet tai buvo tiesiog žaidimas, tuo metu jis tiesiog gal ir galėjo per rūbus paliesti jos sėdmenis ir krūtine, bet ne dėl lytinio pasitenkinimo. Jis apie tai net negalvojo. Nuo pirmo maudymosi iki antro M. maudymosi praėjo apie valanda laiko. Pirma kartą maudytis ėjo M. viena, o antrą kartą jau L. paprašė jo palydėti M.ą. Dušas yra atskiras kambariukas, kuris užrakinamas iš vidaus. Jis girdėjo kaip Malvina užsirakino duris. Kaltu prisipažįsta dėl to, kad lietė lovoje M. sėdmenis, tiesiog pridėjo prie sėdmenų ranką ir patraukė. Tuo metu L. buvo labai girta. Sutinka, kad elgėsi negerai, bet turbūt būdamas pergėręs nekontroliavo savo veiksmų. Su įtarimo turiniu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų skirtas areštas. Su ekspertizės aktu susipažinti nepageidauja (60, 63-64 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. G. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji M. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jai mama pasakojo, kad išsinuomojo butą, mama buvo išgėrusi, nuėjo į kažkokį barą ir sutiko tokį žmogų. Tai buvo po naujų metų, buvo pirmos naujųjų metų dienos, tada savaitgalis buvo, į mokyklą eiti nereikėjo. Mama jai pasakojo, kad ji į barą buvo nuėjusi su draugu savo, ten sutiko tokį žmogų, jį parsivedė į namus, jo vardas G. Ji G. pirmą sykį matė, jis su akiniais. Ji buvo (duomenys neskelbtini). Ji gyvena su tėčiu. Mama atvažiavo jos pasiimti su savo draugu ir su tuo G., jie atvažiavo su taksu. Tėtės tada nebuvo. Tada važiavo su taksu atgal į Šiaulius, į (duomenys neskelbtini), adreso tikslaus nežino. Mama dabar ten jau nebegyvena, ją išmetė iš to buto, nes buvo ten „barakas“. Pirmą dieną buvo viskas gerai, o antrą dieną G. pradėjo prie jos lįsti, prie pilvo. Lietėsi prie krūtinės, glostė krūtinę, o po to lietė užpakalį. Po to dar žaidė lovoje, tai lietė jos užpakalį. Mama gėrė su tuo draugu nusisukusi, galvojo, kad draugiškai. Krūtinę lietė kambaryje, ten vienas kambarys. Tai truko kokias 5 minutes, jis norėjo būti su mama, bet mama buvo su draugu, tai jis lindo prie jos. G. norėjo draugauti su mama. Ji pirma buvo išsimaudžiusi, bet jis nieko tada nedarė. Antrą kartą nuėjo į dušą, nes mama liepė, nes turėjo išsikraustyti. Mama sakė, kad kitame bute dušo nebus. Duše kai atidarė duris ir jis ten buvo. Ten yra kaip „barakas“ bendras dušas, jis yra vienas, įėjus gali užsirakinti, bet iš kito galo gali atrakinti. Kai ji išėjo iš dušo, G. stovėjo prie jo. Kai prausėsi turbūt jis stovėjo ir pro tarpą žiūrėjo. Atidariusi duris pamatė, kad stovi prie durų. Kai ji ėjo į dušą G. nėjo kartu. Ji pati nematė, kad jis žiūrėtų, ji tik spėja. Kai ji atidarė duris, jis nieko nesakė, ji nubėgo pas mamą, o jis parėjo iš paskos į kambarį. Po to vėl pradėjo dūkti, žaidė lovoje, gaudė ir vėl už užpakalio jai paėmė. G. griebė jai už užpakalio iš nugaros, iš pradžių su viena ranka griebė paskui su abiem rankom du kartus. Ji bėgo pasislėpti ir už lovos nukrito, jis pagavo ją ir pradėjo kutenti ją per krūtinę, tai daugiau nei tris minutes truko. Ji tada nukrito nuo lovos, o jis buvo šalia lovos. Ji jam šaukė, kad jis jos neliestų, nes pasakys mamai ir jam bus blogai. Jis sakė, kad daugiau nelįs prie jos. Ji jam tai sakė, kai jis lietė už krūtinės. Mama tada šalia buvo, jai naktį prisisapnavo, kad jis lenda prie jos ir ji mamai pasisakė, tada ji iškvietė policiją. Ji galvojo, kad nieko mamai nesakys, kad viskas bus gerai, bet po to pasakė jai, kai pamatė, kad vėl lenda. Ji tai mamai pasakė naktį, tada jį išvarė. G. pas juos nakvojo, o kai pabudo ir pasakė, tada mamos draugas išvarė. Kai jis ją lietė, jai buvo blogai, kaip toks šaltis, atrodo, kad sustingus buvo. Jis po to ginčijosi su mamos draugu, ji jam pasakė, kad G. ją lietė. G. sakė nemeluok, ji jį pastūmė ir pasakė, kad jis ją lietė. Mamos draugas geras, jis labai švelnus, ko paprašo jis viską jai perka. Mamos draugas E., jį tada pirmą kartą pamatė (33-36 b. l.)

Nukentėjęs ir mažametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą D. A. parodė, kad jo dukra M. A. 2015-01-02, tai buvo šeštadienis, išvyko pas mamą L. A.. L. A. paliko jį su trimis vaikais, o pati išlėkė gyventi į Šiaulius. Šeštadienį, kai jo nebuvo namuose, L. A. atvažiavo pasiėmė M., susirinko daiktus ir išvažiavo. Ji net nuplėšė nuo vyresniosios dukters F. rankos piršto žiedą, nes jai reikėjo pinigų. L. yra valkataujanti, nuolat dingstanti iš namų ir vėl pareinanti. M. trečiadienį parvežė policijos pareigūnai, nes L. ją įsodino į autobusą iki Kuršėnų ir nepasirūpino, kad ji grįžtų į (duomenys neskelbtini). Su ekspertizės aktu susipažino, civilinio ieškinio nereiškia, teisminiame procese dalyvauti nepageidauja, nenorėtų, kad dalyvautų ir M. A. (22-23, 26-27 b. l.).

Nukentėjusioji L. A. parodė, kad ji nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). 2015-01-03 iš (duomenys neskelbtini) k. ji į savo butą parsivežė dukrą M. A., gim. (duomenys neskelbtini). 2015-01-02 apie 00.00 val. ji kartu su draugu E. R. nuėjo į naktinę parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti alkoholio. Prie tos parduotuvės sutiko vyriškį, kuris užkalbino juos. Pakalbėjo ir jis pasisiūlė eiti su jais kartu, nes jis neva neturi kur eiti. Jie jį parsivedė į butą ir pavaišino alumi, po to, jis pasiliko nakvoti. 2014-01-03 apie 11.00 val. ji kartu su E. R. ir G. G. taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir į Šiaulius parsivežė savo dukrą M. A., pabūti pas ją. G. G. paprašė pabūti namuose ir ji sutiko. G. G. žaidė kartu su M. mobiliuoju telefonu. Kai G. G. eidavo parūkyti į bendro naudojimo patalpą – tualetą, M. eidavo kartu, taip pat kai M. ėjo maudytis, jis ėjo kartu su ja. Vakare M. jai pasakė, kad G. G. ją lietė, todėl E. nuėjo į rūkyklą ir ėmė šaukti ant jo, o grįžęs išmetė iš buto jo batus. Tada ji ėmė klausinėti M. ir ji pradėjo pasakoti, kad būnant rūkykloje G. G. jai lietė krūtinę, sėdmenis, glostė kūną. Ji prašė, kad jis ją paliktų ramybėje ir jis ją paliko. Paskui kai ji nuėjo maudytis į bendro naudojimo dušą, G. G. stovėjo pradaręs duris ir žiūrėjo į ją nuogą, kol ji maudėsi. Visą tai vyko laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 18.00 val. (12-13 b. l.).

Liudytojas E. R. apklausos metu parodė, kad jis kartu su L. A. nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). 2015-01-03 iš (duomenys neskelbtini) k. L. A. į savo butą parsivežė dukrą M. A.. 2015-01-02 apie 00.00 val. jis kartu su L. A. nuėjo į naktinę parduotuvę „(duomenys neskelbtini) ‘ nusipirkti alkoholio. Prie tos parduotuvės sutiko vyriškį, kuris užkalbino juos. Pakalbėjo ir jis pasisiūlė eiti su jais kartu, nes jis neva neturi kur eiti. Jį parsivedė į butą ir pavaišino alumi, po to jis pasiliko nakvoti. 2014-01-03 apie 11.00 val. kartu su L. A. ir G. G. taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir į Šiaulius parsivežė L. dukrą M. A., pabūti Šiauliuose. G. G. paprašė pabūti jų namuose ir jie sutiko. G. G. žaidė kartu su M. mobiliuoju telefonu, t.y. jis buvo davęs savo telefoną, kuriuo jis galėjo įeiti į facebooką. Jis asmeniškai nieko nematė, kad G. G. būtų kažką daręs M., tačiau M. jam pasakė, kad jai G. G. sakė, kad mama bus su G. G., o ne su juo. Jis nesuprato tų kalbų, nes L. buvo girta ir klausinėjo nesąmoningų dalykų M. Tokių kaip „M., kuris geresnis tėtis būtų G. ar E.“. L. išeidavo į bendro naudojimo patalpas parūkyti su G. G., tai turbūt kažkokia kalba buvo apie buvimą kartu. Tada jis supyko ir iš namų išvarė G. G.. Ir kaip tik tą vakarą M. miegodama pradėjo sakyti „G. baik“. Pakėlus iš miegų M., ji pasakė, kad G. G. liepė duše pradaryti duris, lydėjo į tualetą ir neva ją lietė. Jam tiesiog sunku buvo patikėti, nes mergaitę jis pats matė tik dvi dienas ir jos nepažinojo, o be to ir G. G. taip pat nepažinojo. Jis ant G. G. supyko todėl, kad jis lindo prie L.. Kad G. G. lįstų ar kažką darytų M. jis nematė, tik jie kartu buvo išėję į bendro naudojimo patalpas keletą kartų, bet ką jie darė, jis nežino. Taip pat M. su G. G. ėjo į parduotuvę (50-51 b. l.).

2015-01-04 L. A. pareiškime – protokole nurodyta, kad G. G. lietė už sėdmenų, glostė kūną ir lietė krūtinę jos dukrai M. A. (3 b. l.).

2015-01-04 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), bei ketvirto aukšto bendro naudojimo patalpos (4-10 b. l.).

Iš gimimo liudijimo AA Nr. 326427 matyti, kad M. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (38 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-28/2015, nurodyta, kad stebimi M. A. dėmesio išlaikymo, perkėlimo sunkumai. Jos žodynas skurdus, dėstomos mintys padrikos, nenuoseklios, atpasakodama įvykius, ji visų pirma išskiria didžiausią emocinį įspūdį jai sukėlusias situacijas. Atminties procesų sutrikimų jai nenustatyta, tačiau, atgamindama sudėtingus įvykius (apimančius daug skirtingų elementų), mergaitė geriau atgamins bazinę informaciją (pagrindinius dalyvius, jų veiksmus), tačiau jai yra sunkiau prisiminti įvykių laiką, nusakyti tikslią įvykių seką, ji neatgamins visų smulkesnių detalių, jas nesunkiai gali painioti tarpusavyje. M. A. yra per maža, kad galėtų teisingai susieti sudėtingesnius loginius priežasties - pasekmės ryšius, numatyti tolimesnes įvykių pasekmes. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, bendras M. A. intelektinių gebėjimų lygis atitinka žemus gebėjimus. Jos darbo tempas lėtas, produktyvus neatitinka jos amžiaus, stebimos ryškesnės mokslumo spragos, jos amžiaus vaikams būtino stabilaus rėžimo stoka. M. A. nenustatytos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jai suvokti konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes (įvykių vietą, dalyvius ir veiksmus), jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus. Nuoseklų ir sklandų nukentėjusios pasakojimą apsunkina jos dėmesio, atminties procesų ypatumai (stebimi dėmesio išlaikymo, perkėlimo sunkumai; mergaitė geriau atgamins bazinę informaciją, t.y. pagrindinius dalyvius, jų veiksmus, tačiau jai yra sunkiau prisiminti įvykių laiką, nusakyti tikslią įvykių seką, ji neatgamins visų smulkesnių detalių, jas nesunkiai gali painioti tarpusavyje), jos kalbos panaudojimo sunkumai (jos žodynas skurdus, mintys dėliojamos padrikai, didžia dalimi koncentruojasi į didžiausią emocinį įspūdį sukėlusias situacijas), taip pat laikas praeinantis nuo bylos įvykių ( kuo daugiau laiko praeina, tuo jai yra sunkiau atgaminti tikslų įvykių laiką, tikslią įvykių seką, mažiau reikšmingas įvykių detales; taip pat girdėdama aplinkinius kalbant apie įtariamąjį, matydama jų reakcijas byloje nagrinėjamą situaciją, mergaitė būdama įtaigesnė ir turėdama menką gyvenimišką patirtį, lengviau perima suaugusiųjų vertinimus, įvykių aplinkybėms gali suteikti naujos prasmės, nes pati savarankiškai ji dar nesupranta įtariamojo veiksmų reikšmės). Atsižvelgus į visą tai, vertinant M. A. parodymus, rekomenduojama remtis pirminiais jos parodymais bei juose įvardijamomis esminėmis įvykių aplinkybėmis bei daugiau nukentėjusios neapklausinėti. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo procese, yra realistiški: jie atitinka jos amžių, jos protinio išsivystymo lygį, jos kalbos panaudojimo ypatumus, jos gyvenimo sąlygas (socialiai skurdi, saugumo ir stabilumo stokojanti aplinka). Duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį jos duodamiems parodymams negauta. M. A. atsižvelgus į jos amžių bei turimas žinias, nagrinėjamų įvykių metu nesuprato ir šiuo metu nesupranta su ja atliktų veiksmų esmės ( nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl ji negalėjo šiems veiksmams adekvačiai priešintis. Mergaitės pasipriešinimą sunkino ne tik jos mažas amžius ir jos nesupratimas apie įtariamojo veiksmų esmę, tačiau ir situacinės aplinkybės (įtariamasis yra suaugęs ir vaikui nepažįstamas vyras, kurį mergaitės gimdytoja aplaidžiai pasikvietė į draugiją, tiriamosios motina su dviem vyrais vartojo alkoholį, kurio suvartotas kiekis galėjo turėti neigiamos įtakos jos gebėjimui pastebėti įtariamojo elgesį ir į jį betarpiškai reaguoti). Padidintas polinkis fantazuoti M. A. nenustatytas, dėl menkos gyvenimiškos patirties, psichologiškai skurdžios aplinkos bei mažesnio amžiaus ji yra įtaigesnė, lengviau pasiduoda aplinkinių poveikiui, ypatingai tose situacijose, kurių ji dar visapusiškai teisingai nesupranta. Duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį jos duodamiems parodymams negauta (45-49 b. l.).

LR BK 153 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Mažamečio asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio atžvilgiu ir nori taip veikti. Objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tarpusavyje yra susiję. Šiuo atveju vertinant kokia gi nusikalstama veika buvo padaryta, prioritetas turėtų būti teikiamas subjektyviajai nusikalstamos veikos pusei – veika vertinama ne pagal objektyvius padarinius, o pagal tai, kokių padarinių savo veiksmais kaltininkas siekė.

G. G. kaltė įrodoma jo paties aiškinimais, nukentėjusiosios M. A., D. A., L. A. ir E. R. parodymais, ekspertizės aktu, apžiūros protokolu ir kt. G. G. nusikalstami veiksmai atitinka LR BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kadangi atliko mažametės M. A. tvirkinimo veiksmus. Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui, demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus ir pan. Akivaizdu, jog G. G. būdamas suaugęs vyras, mažametei nukentėjusiajai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus, ranka lietė krūtis, sėdmenis bei glostė kūną, stebėjo ją nuogą maudantis duše ir tokiu būdu atliko tvirkinamuosius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-725/2007).

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu paskiriant areštą. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog G. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi (73 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

G. G. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. G. G. neteistas (65-66 b. l.), baustas administracine tvarka (69-70 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (71 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. G. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti G. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.