- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2S-657-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02812-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-5226-1067/2023 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OPhi Technologies“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“, ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „OPhi Technologies“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Versluvis.lt“ (toliau – ir nemokumo administratorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 71 110,42 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovui A. Š. (toliau – ir atsakovas) taikyti turto ar piniginių lėšų areštą, neviršijant 71 110,42 Eur dydžio sumos, atsakovo turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršydamas 71 110,42 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.
3. Teismas konstatavo, kad prašomo priteisti žalos atlyginimo suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, be to, ieškovės kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, jo pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkti teismo sprendimo vykdymą.
4. Teismas įvertinęs ieškovės nurodomas aplinkybes apie atsakovo nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus, t. y. tai, jog atsakovas ne tik kad nebuvo rūpestingas, apdairus ir sąžiningas įmonės vadovas, tačiau ir galbūt sąmoningai apgaulingai ir klaidingai tvarkė įmonės buhalteriją, neperdavė įmonės buhalterinių duomenų ieškovės atstovui nemokumo administratoriui, padarė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl, manė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu ieškovės prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2023 m. gegužės 8 d. ieškovės BUAB „OPhi Technologies“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. Š. atžvilgiu atmesti. Atskirajame skunde nurodyti šie argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta, nes buvo padaryti esminiai materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo bei taikymo pažeidimai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei sunki asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, skirtų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti.
5.2. Atsakovo teigimu, vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
5.3. Atsakovas nurodo, kad 2023 m. gegužės 19 d. VĮ Registrų centro išrašo duomenys patvirtina tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas Nr. 1) ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas Nr. 2), ir kitas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė šiuo metu siekia apie 125 000,00 Eur, t. y. beveik dvigubai viršija ieškovo reikalaujamos sumos dydį. Teigia, kad nors minėtam jo turtui pritaikyta hipoteka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog jo įsipareigojimai, užtikrinti hipoteka, yra daug mažesni nei minėta jam priklausančio turto vertė. Todėl, atsakovo nuomone, negalima daryti išvadų, nei kad konkreti jam, kaip fiziniam asmeniui, ieškinio reikalavimo suma yra didelė, nei kad būtų grėsmė busimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti nebuvo jokio teisinio pagrindo.
5.4. Atsakovo teigimu, 2023 m. gegužės 19 d. interneto tinklalapio „Rekvizitai“ duomenimis, (adresas internete www.rekvizitai.lt) jis yra mažosios bendrijos (toliau – MB) „Laimingi namai“ vadovas. Minėtos bendrijos grynasis pelnas 2021 metais siekė 7 034,00 Eur, šią faktinę bylos aplinkybę patvirtina prie atskirojo skundo pridedama interneto tinklalapio „Rekvizitai“ fotonuotrauka. Anot atsakovo, nors ir nedidelis, tačiau jo bendrijos veiklos gaunamas pelnas prisidėtų prie busimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2023 m. gegužės 19 d. AB „Luminor bank“ sąskaitos, priklausančios jam, išraše matyti, jog galutinis pinigų likutis 2023 m. balandžio 13 d. siekė 4 664,71 Eur ir kad jis gauna pastoviais pajamas. Be to, atsakovas papildomai pažymi ir tai, kad jis yra jauno, darbingo amžiaus vyras, ateityje galintis dirbti ir užsidirbti, turintis plačias įsidarbinimo Lietuvos darbo rinkoje galimybes. Šios paminėtos aplinkybės, atsakovo manymu, taip pat patvirtina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas galimas ir nesiimant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5.5. Atsakovo nuomone, ieškovei nepateikus jokių konkrečių duomenų (įrodymų) apie jo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – pabloginti turtinę padėtį, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršydamas 71 110,42 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
11. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2023 m. gegužės 11 d. AB „Luminor bank“ išrašą, 2023 m. gegužės 19 d. VĮ Registrų centro išrašą ir 2023 m. gegužės 19 d. interneto tinklalapio „Rekvizitai“ fotonuotrauką.
12. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jie yra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą. Nors atskirajame skunde ir nesuformuluotas prašymas priimti naujus pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau atsakovas jais grindžia savo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl nurodytos priežasties atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir pridėtini prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo sąlygų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo kaip buvusio vadovo priteisti padarytą žalą, teismui pateiktame procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindami savo pažeistą teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis), prie ieškinio pridėjo įrodymus, kuriais grindžia atsakovams pareikštus ieškinio reikalavimus ir ieškinyje dėstomus argumentus (faktines aplinkybes). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, sprendžia, jog ieškovė pagrįstai argumentavo ir į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju spręsti dėl prima facie ieškinio pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo stadijoje (CPK 185 straipsnis).
16. Atsakovas pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga, t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. dėl ieškinio pagrįstumo, nepasisako, o vertina tai, ar tinkamai buvo įvykdyta antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, dėl ko pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1541-464/2018 27 punktą).
18. Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad, pagal 2023 m. gegužės 19 d. VĮ Registrų centro išrašo duomenis, atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dalis Žemės sklypo, Gyvenamasis namas Nr. 1, pastatas – vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kitas nekilnojamasis turtas, esantis adresu Klaipėdos r. sav., Kretingos sen., (duomenys neskelbtini). Įvertinus atsakovo pateiktą 2023 m. gegužės 19 d. interneto tinklalapio „Rekvizitai“ fotonuotrauką ir patikrinus pateiktą informaciją interneto adresu www.rekvizitai.lt apie MB „Laimingi namai“ nustatyta, kad atsakovas yra minėtos bendrijos vadovas, įmonėje dirba vienas darbuotojas, 2023 m. liepos 14 d. įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VMI) sudarė 382,19 Eur, įmonė užsiima pastatų valymo veikla ir yra veikianti, t. y. gaunanti iš savo veiklos pelno. Įvertinus atsakovo pateiktą 2023 m. gegužės 19 d. AB „Luminor bank“ sąskaitos išrašą nustatyta, kad galutinis pinigų likutis 2023 m. balandžio 13 d. siekė 4 664,71 Eur, o išlaidas sudarė 3 090,15 Eur suma, todėl darytina išvada, kad atsakovas gauna pajamų, atlieka operacijas banko viduje, t. y. disponuoja ne grynaisiais pinigais.
19. Taigi, CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
20. Visgi įvertinus į civilinę bylą Nr. e2-5226-1067/2023 pateikto ieškinio turinį nurodytina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tai be kita ko, reiškia, kad tik esant duomenų, kad atsakovas atlieka / ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, ši aplinkybė, kartu su faktu, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė, neabejotinai padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo galėtų būti įvykdytas ateityje ir iš gaunamų atsakovo pajamų.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė skolininko nesąžiningumą įrodinėja būtent faktais, kad atsakovas ne tik kad nebuvo rūpestingas, apdairus ir sąžiningas įmonės vadovas, bet ir galbūt sąmoningai apgaulingai ir klaidingai tvarkė įmonės buhalteriją, o tą bandydamas nuslėpti neperdavė įmonės buhalterinių duomenų nemokumo administratoriui. Be to, ieškovė nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, todėl pirmiau paminėtos aplinkybės ir šis rizikos veiksnys, t. y. didelė ieškinio suma (71 110,42 Eur), leidžia spręsti, kad atsakovas gali siekti išvengti įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius vertina kaip deklaratyvius ir neįrodančius atsakovo ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą. Ieškovė jokių papildomų argumentų nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
22. Taigi pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Minėta, kad pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-5226-1067/2023.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai ir neteisingai įvertino ginčo situaciją, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OPhi Technologies“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.