Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Upynalė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Upynalė“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio, kuris sudaro 10 118 Lt, už apeliacinį skundą sumokėjimo. Prašymą grindė savo sunkia turtine padėtimi. Nurodė, jog prasidėjus ekonominiam sunkmečiui jis iki šiol negauna jokių pajamų iš savo pagrindinės veiklos – investicinių projektų, susijusių su žemės sklypais, vystymo. Ieškovas nurodė, jog jis neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, įmonėje dirba tik trys darbuotojai, ieškovo įstatinis kapitalas sudaro tik 10 000 Lt, o įsiskolinimai biudžetui – daugiau nei 9000 Lt. Įmonės veikla sustabdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas nepagrįstai ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimo išsprendimą siejo ne su ieškovo turtine padėtimi, bet su ūkio sektoriaus, kuriame veikia ieškovas, atsigavimu bei siekiu gauti pelną. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovo finansinę būklę šiuo metu patvirtinančių įrodymų, o vadovavosi daugiau nei prieš metus priimta nutartimi, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nenurodė jokių motyvų, kokie įrodymai jam suteikė pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas yra pajėgus už apeliacinį skundą sumokėti 10 118 Lt dydžio žyminį mokestį. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos. Skundžiama nutartis pažeidžia ieškovo konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą.Jei pirmosios instancijos teismui trūko įrodymų dėl apelianto turtinės padėties, jis turėjo teisę jų pareikalauti iš ieškovo. Skundžiama nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2-2481-104/2013, kurios faktinės aplinkybės yra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje yra kilęs apeliacinį skundą pateikusio ieškovo atleidimo nuo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio klausimas.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pagal šią įstatymo normą teismas gali atleisti tik nuo dalies, bet ne nuo viso mokesčio sumokėjimo.

Dėl šio instituto paskirties ir jo taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Šio instituto tikslas – užtikrinti sunkioje turtinėje padėtyje esančių dalyvaujančių byloje asmenų konstitucinę teisę į teisminę gynybą, tuo pačiu užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintų teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principų įgyvendinimą. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.).

Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo pateikusio ieškovo UAB „Upynalė“ ginčijama suma atitinka ieškinio sumą ir sudaro 611 775,52 Lt, ieškovas už apeliacinį skundą turėjo pareigą sumokėti 10 118 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tačiau šios sumos nesumokėjo ir, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, prašė atleisti jį nuo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas sudaro nagrinėjamos apeliacijos objektą, netenkino ieškovo UAB „Upynalė“ prašymo dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimo. Tokį savo procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog prievolę sumokėti žyminį mokestį turintis ieškovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, kuri sąlygotų jo negalėjimą, paduodant teismui apeliacinį skundą, už jį sumokėti žyminį mokestį. Be to, teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo, lyginant su ta, kuri buvo ieškovui UAB „Upynalė“ kreipiantis į teismą su ieškiniu, kai teismas atmetė jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, mokėtinos paduodant ieškinį, sumokėjimo.

Pažymėtina, jog pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio turto sudėtį bei jo vertę.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovo UAB „Upynalė“ kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį yra neišsamūs. Ieškovas nurodo, kad įmonė nevykdo veiklos, jai nuosavybės teise nepriklauso jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami tam, jog būtų galima konstatuoti sunkią apelianto UAB „Upynalė“ finansinę padėtį, kadangi įmonių turtą sudaro ne tik ilgalaikis, bet ir trumpalaikis turtas. Pažymėtina, jog objektyviu įmonės finansinę būklę atspindinčiu dokumentu juridinio asmens veikloje pripažįstamas įmonės balansas, kuriame nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Kadangi apeliantas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė išsamių jo turimo turto sudėtį ir vertę patvirtinančių įrodymų, apie jo turtinę padėtį spręstina vertinant byloje esančio tarpinio UAB „Upynalė“ 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis. Remiantis šio įmonės balanso duomenimis, UAB „Upynalė“ turtą ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną sudarė ilgalaikis turtas, kurio vertė 130 Lt, ir trumpalaikis turtas, kurio vertė – 3 819 091 Lt, tame tarpe išankstiniai apmokėjimai – 189 995 Lt, nebaigtos vykdyti sutartys – 3 621 776 Lt, pirkėjų įsiskolinimas – 7260 Lt ir pinigai – 60 Lt. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo UAB „Upynalė“ turimą turtą patvirtinančius duomenis vertino spręsdamas jo atleidimo nuo už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies klausimą ir jų pagrindu 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi konstatavo, jog įmonės turtinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šiais ieškovo turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas pakartotinai rėmėsi spręsdamas jo atleidimo nuo už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies klausimą – Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi konstatavo byloje nesant duomenų apie pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį, dėl ko atmetė šį ieškovo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, jog apeliantas UAB „Upynalė“, turėdamas CPK 83 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, nei su apeliaciniu skundu, nei su atskiruoju skundu, ginčydamas šios Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikė jokių minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų, tame tarpe įmonės 2013 m. ataskaitinių kalendorinių metų balanso, iš kurio duomenų būtų matyti bloga įmonės turtinė padėtis bei tai, jog ateityje ši padėtis nesikeis. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog, sprendžiant ieškovo UAB „Upynalė“ atleidimo nuo už apeliacinį skundą mokėtino 10 118 Lt dydžio žyminio mokesčio, ieškovas neįrodė būtinų įstatyme įtvirtintų jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo sąlygų. Taip pat pažymėtina, jog ieškovo prašymas, kuriuo jis siekia būti atleistas nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas vien dėl to, jog įstatymas nenumato visiško atleidimo nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį galimybės.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog specifinė ieškovo UAB „Upynalė“ turimo turto sudėtis, t.y. tai, jog beveik visą ieškovo turimą turtą sudaro trumpalaikis turtas (išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys ir pirkėjų įsiskolinimas), sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovo turtinė padėtis šiuo metu nesudaro jam realių galimybių už apeliacinį skundą sumokėti visą 10 118 Lt dydžio žyminį mokestį. Kadangi tokia pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis yra laikina ir gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis CPK 84 straipsniu, atidėti dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ieškovo UAB „Upynalė“ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, pripažįsta jo pareigą sumokėti 2000 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį, atidedant likusios dalies, t.y. 8118 Lt, mokėjimą iki ieškovo apeliacinio skundo pagrindu inicijuojamo civilinės bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme pabaigos, kai šis klausimas bus išspręstas teismo procesiniu sprendimu, išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti ieškovui UAB „Upynalė“ terminą iki 2014 m. kovo 25 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 2000 Lt dydžio už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį bei pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atidėti ieškovui UAB „Upynalė“ 8118 Lt dydžio už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės apeliacine tvarka.