Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-249/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
2-249/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilkpėdės būstas“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Vilkpėdės būstas“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-249/2013Proceso Nr. 2-55-3-00012-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 35.6.1.; 52.1.; 126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkpėdės būstas“ (buvęs pavadinimas „Vilko pėda“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Viva“ ieškinys patenkintas, o uždarosios akcinės bendrovės „Vilkpėdės būstas“ priešieškinis atmestas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Viva“ bankroto byloje, pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Viva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkpėdės būstas“ dėl skolos priteisimo ir kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vilkpėdės būstas“ priešinį reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Viva“ bei V. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Viva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 154 589,16 Lt skolos už atliktus darbus, 55 652,40 Lt delspinigių, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 30 d. su UAB „Vilkpėdės būstas“ sudarė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį Nr. 11-05-02, o 2005 m. birželio 1 d. – rangos ir profilaktinės priežiūros sutartį Nr. 05-05-13. Pagal sutartis ieškovas atliko sutartyse numatytus darbus. Šalių 2008 m. rugpjūčio 18 d. susitarimu abi sutartys nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutrauktos. Už 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesius atliktus darbus atsakovas liko skolingas ieškovui 154 589,16 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Viva“ iškėlė bankroto bylą. 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, tarp jų ir trečios eilės kreditoriaus UAB „Vilko pėda“ 29 592,20 Lt reikalavimas.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutarčių sudarymo ir vykdymo metu abiejų įmonių akcininkais buvo tie patys asmenys, iš sutarčių neaišku, kokia yra rangovo atsakomybė, sutartys sudarė sąlygas ieškovui piktnaudžiauti, neatitiko teisės aktų, reglamentavusių darbų atlikimą administruojant bendrosios dalinės nuosavybės patalpas. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 93 743,22 Lt nuostolius, 420 295,77 Lt žalą ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad pagal 2005 m. gegužės 30 d. sutartį permokėjo ieškovui 93 743 22 Lt, kadangi sutarties vykdymo metu ieškovui mokėjo didesniu tarifu, negu buvo susitarta. Atsakovo manymu, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūros tarifas negali būti didesnis, negu nustatytas teisės aktais. Taip pat nurodė, kad pagal 2005 m. birželio 1 d. sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovo administruojamuose namuose atlikti darbus, tačiau sutarties tinkamai neįvykdė, todėl atsakovas patyrė 420 295,77 Lt žalą, kurią sudaro ieškovo neįvykdytų rangos darbų vertė.

Atsakovas taip pat pareiškė reikalavimą actio Pauliana pagrindu ieškovui ir V. P. dėl jų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas nurodė, kad yra ieškovo kreditorius, kurio teisės turi būti teismo patvirtintos patenkinus priešieškinį. Ieškovui iškelta bankroto byla, o jo nemokumas sąlygotas ir su V. P. sudarytų sandorių, kuriais V. P. už bendrą 673 600 Lt sumą buvo perleistas 1 750 200 Lt vertės ieškovo turtas, todėl yra pagrindas reikšti ieškinį atsakovo, kaip ieškovo kreditoriaus, teisėms apginti (CK 6.66 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi BUAB „Viva“ ieškinį patenkino. Atsakovo prašymą patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje atmetė, taip pat netenkino atsakovo reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas nustatė, kad UAB „Vilkpėdės būstas“ yra daugiabučių namų administravimą vykdanti įmonė. Šalys 2005 m. gegužės 30 d. ir 2005 m. birželio 1 d. sudarė dvi atskiras rangos sutartis. 2005 m. gegužės 30 d. sutartimi dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros rangovas UAB „Viva“ įsipareigojo užsakovui UAB „Vilkpėdės būstas“ prižiūrėti ir eksploatuoti užsakovo administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrenginius ir vykdyti suderintus remonto darbus. UAB „Vilkpėdės būstas“ teigė, kad darbai pagal šią sutartį buvo vykdomi šalims susitarus dėl mažesnio, negu faktiškai per visą sutarties laikotarpį buvo mokamas, atlyginimo, be to, mažesni tarifai numatyti ir galiojusiuose teisės aktuose. Teismas sprendė, kad šalių faktinis elgesys visą sutarties vykdymo laikotarpį, užsakovui mokant rangovo nurodomą kainą, parodo, kad tokia buvo šalių suderinta valia dėl kainos ir pakeisti šios jau pareikštos valios, įvykus atsiskaitymams iki 2008 m. rugsėjo, t. y. beveik iki pat sutarties pabaigos, nėra jokio pagrindo, netgi jeigu sudarant sutartį buvo susitarta kitaip. Teismas pažymėjo, kad užsakovo nurodomi teisės aktai skirti atsiskaitymams tarp administratoriaus ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų, bet negali būti taikomi nustatant darbų kainas pagal administratoriaus ir jo pasamdyto rangovo sutartį. Byloje esantys UAB „Vilniaus energija“ aktai patvirtina, kad namų šildymo sistemos yra tinkamai parengtos šildymo sezonui, todėl teismas sprendė, kad rangovas įrodė užsakovo atsisakymo priimti darbus, atliktus pagal sutartį, nepagrįstumą ir BUAB „Viva“ ieškinį šioje dalyje tenkino.

Teismas nustatė, kad pagal 2005 m. birželio 1 d. rangos ir profilaktinės priežiūros sutartį rangovas (ieškovas) įsipareigojo savo medžiagomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti profilaktinės priežiūros darbus ir darbus pagal užsakovo (atsakovo) pateiktus planus ir sąmatas užsakovo administruojamuose daugiabučiuose namuose. Profilaktinės priežiūros ir aptarnavimo darbų sąrašas pateiktas sutarties 2 priede. Visa profilaktikos darbų kalendorinių metų kaina 416 000 Lt su PVM. Aiškindamas šią sutartį teismas priėjo prie išvados, kad sutarties 1 dalyje šalys susitarė dėl trijų rūšių skirtingais pagrindais vykdomų ir skirtingais būdais apmokamų darbų: dėl darbų, kurie atliekami pagal aptartą sąrašą ir apmokami ne didesniu, negu sutartyje nurodytas fiksuotu metiniu mokesčiu, dėl papildomų darbų, rangovo atliekamų pagal užsakovo pateiktus darbų planus ir sąmatas, bei dėl darbų, dėl kurių poreikio, pobūdžio ir apimties turėjo būti kiekvieną kartą susitarta atskirai. Šalių veiksmais patvirtinta darbų priėmimo – perdavimo tvarka nekito nuo sutarties sudarymo iki atsakovo naujų akcininkų pareikštų nesutikimų priimti darbus. UAB „Viva“ pateikė priėmimo – perdavimo aktus, žiniaraščius, sąmatas, paraiškas remonto darbams, pranešimus, detaliuosius resursų ir sąnaudų žiniaraščius, nurašymo aktus, sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, kuriais pagrindė savo atliktų darbų apimtis. Atsakovo atsikirtimus dėl asmenų, pasirašiusių aktus, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus, užsakovui neįrodžius, kad rangovas turėjo pagrindą manyti, kad nurodomi pas užsakovą dirbę asmenys neįgalioti priimti darbus. Teismas pažymėjo, kad, nors šalių sutartis skirta užtikrinti tinkamo namų administravimo vykdymą, sutartyje nėra aiškiai įvardinta rangovo prievolė atlikti vien tik profilaktinės priežiūros darbus taip, kad sutartyje numatytų ir rangovo atliktų darbų pasėkoje užsakovo administruojamų namų būklė būtų tokia, kuriai esant užsakovas nebeturėtų pareigos prisidėti prie namų priežiūros arba, kad atlikus profilaktinius darbus pagal sutartį už fiksuotą mokestį, nebebus poreikio atlikti jokių papildomų remonto ir priežiūros darbų. Teismas pažymėjo, kad sutartyje numatyta užsakovo UAB „Vilkpėdės būstas“ teisė (o kartu ir pareiga) rengti planus ir teikti užsakymus (sąmatas) papildomai apmokamų darbų atlikimui, o tai aiškiai parodo, kad fiksuotu mokesčiu apmokėti darbai neapėmė visų administratoriui privalomų vykdyti darbų. Administruojamų namų profilaktinių darbų priežiūros kaina pagal sutartį yra 416 000 Lt, t. y. vidutiniškai maždaug 330-320 Lt namui per mėnesį. Teismas sprendė, kad už tokią kainą negalėjo būti susitarta palaikyti visų namų tinkamą būklę, taisyti visus visų užsakovo administruojamų namų bendrųjų patalpų ir įrengimų, statybinių ir inžinerinių konstrukcijų trūkumus. Tai paaiškina sutartinę nuostatą, kad užsakovas pateikia planus ir sąmatas papildomiems darbams atlikti. Be to, sutartyje numatyta, kad papildomai atliekami ir papildomai apmokami dar ir avariniai darbai. Kad fiksuotasis 416 000 Lt per metus mokestis neapima visų darbų pagal sutartį patvirtina ir sutarties 1.1p., 3.3.1p. ir 3.3.2p., 8.1p. nuostatos. Be to, sutarties 8.1p. numato rangovo teisę dėl svarbių priežasčių vienašališkai didinti darbų kainą įspėjus apie tai užsakovą. Dėl nurodomų aplinkybių teismas atmetė užsakovo atsikirtimus dėl rangovo netinkamai vykdytos 2005 m. birželio 1 d. sutarties, atsisakymą priimti rangovo atliktus darbus pripažino neteisėtu ir rangovo reikalavimus tenkino bei priteisė sutartinius delspinigius (CK 6.258str.1d.) ir procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str.).

Dėl atsakovo reikalavo patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kuris susidarė ieškovui netinkamai vykdant rangos sutartis, teismas nurodė, kad užsakovo reikalavimo dėl permokų argumentai paneigti aukščiau teismo išdėstytais motyvais, konstatavus, kad rangovas įrodė tinkamą priežiūros darbų atlikimą ir, kad normine tvarka nustatytos šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros kainos, įtvirtinančios maksimalius priežiūros tarifus daugiabučių namų gyventojams, netaikomos bylos šalių susitarimui. Teismas sprendė, kad kreditorius nepateikė įrodymų, jog už apžiūros aktuose nurodomų trūkumų šalinimo darbus yra pateiktas rangovo reikalavimas sumokėti pagal 2005 m. birželio 1 d. sutartį, o pats daugiabučių namų administratorius surinko šiems darbams apmokėti reikalingas lėšas iš daugiabučių namų savininkų ir juos perdavė arba įsipareigojo perduoti rangovui. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad užsakovas teikė rangovui planus dėl tokių darbų atlikimo sutarties vykdymo laikotarpiu. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad tokie darbai neturi būti atlikti ateityje ir administratorius neturi teisės gauti už juos atlyginimo bendra tvarka. Teismo vertinimu, kreditorius neįrodė rangovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio, kurių nenustačius negalima rangovo civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad kreditorius reikalauja žalos dėl trūkumų, kurie pagal jo pateiktus argumentus ir įrodymus galėjo susidaryti tik per ilgą laiką, bet negalėjo atsirasti staiga ir vienu metu. Tačiau per visą sutarties vykdymo laikotarpį užsakovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ir kokybės nepareiškė, iki paskutinio sutarties galiojimo termino mėnesio mokėjo rangovui pagal sutartį, taip pripažindamas atliktų darbų apimties ir kokybės tinkamumą, todėl prarado teisę remtis savo nurodomais trūkumais (CK 6.662 str. 3 d.). Be to, sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2005 metų užsakovas nereikalavo nurodomus darbus pripažinti profilaktiniais darbais, kurie turėjo būti apmokami fiksuotu metiniu mokesčiu, bet priešingai – reguliariai mokėdamas fiksuotą mokestį pripažino, kad sutartis profilaktinių darbų vykdymo dalyje įvykdyta. Be to, pagal 2005 m. birželio 1 d. sutarties 2.3 p. po apmokėjimo gavimo rangovas privalėdavo sumokėti (faktiškai – grąžinti) užsakovui 10 proc. nuo apmokėtos rangos darbų vertės ir 15 proc. nuo apmokėtos profilaktinės priežiūros darbų vertės, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų ir net neteigė, kad tokių (ženklių) sumų iš rangovo pagal sutartį negavo. Savo išvadą teismas grindė ir tuo, kad užsakovas ginčą iškėlė tik pasikeitus pagrindiniam užsakovo akcininkui, kuris už UAB „Vilkpėdės būstas“ akcijas sumokėjo preziumuojamai teisingą kainą, atitinkančią akcijų pirkėjo rūpestingai ir protingai įvertintą padėtį šalims vykdant ginčo sutartis. Dėl šių argumentų teismas atmetė UAV „Vilkpėdės būstas“ prašymą patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą BUAB „Viva“ bankroto byloje.

Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais, teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl sandorių negaliojimo grindžiamas CK 6. 66 straipsniu, kurio taikymui būtina nustatyti, kad dėl sudarytų ginčijamų sutarčių skolininkas tapo nepajėgus įvykdyti kreditoriaus reikalavimo. Nustačius ir šiuo sprendimu patvirtinus, kad galioja ir nėra įvykdyta paties kreditoriaus piniginė prievolė bankrutuojančiai įmonei, žymiai viršijanti ne tik Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1416-130/2010 nustatytą maždaug 35 000 Lt skolą, kurio pagrindu patvirtintas UAB „Vilkpėdės būstas“ kreditorinis reikalavimas UAB „Viva“ bankroto byloje, bet ir visų kreditorių bankroto byloje reikalavimų sumą, negali būti tenkinamas ir byloje pareikštasis actio Pauliana kaip kreditoriaus teisių gynybos priemonė, kadangi tokia priemonė būtų neproporcinga, atsižvelgiant į ginčijamų sandorių vertės bei patvirtinto UAB „Vilkpėdės būstas“ kreditorinio reikalavimo dydžio santykį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Vilkpėdės būstas“ nesutinka su teismo nutartimi. Atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal 2005 m. gegužės 30 d. sutarties papildomo susitarimo 3.1. punktą įmokas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą ieškovas įsipareigojo skaičiuoti remdamasis konkurso sąlygose nustatytais ir patvirtintais aptarnavimo tarifais, tačiau šios pareigos nevykdė, be teisinio pagrindo padidino iš priežiūros tarifo privalomų atlikti priežiūros darbų kainą ir neteisėtai reikalavo ją apmokėti.

2. Teismas nevertino daugiabučių namų administratoriaus, kuris yra gyventojų atstovas, užtikrinantis tinkamą, nepertraukiamą namų administravimą, paskirties. Administratorius negali susitarti su paslaugų teikėjais dėl kitokių nei įstatyme numatyti paslaugų tarifų, nes tokiu būdu būtų pažeidžiami ne tik įstatymų reikalavimai, bet ir galutinių paslaugos gavėjų – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesai.

3. Teismo išvada, kad darbų apmokėjimas parodo šalių suderintą valią dėl kainos, yra teisiškai nereikšminga, kadangi ieškovas savo įsipareigojimus privalėjo vykdyti pagal Sutarties ir teisės aktų reikalavimus ne tik per ginčo laikotarpį, bet ir per visą Sutarties vykdymo laikotarpį. Aktų pasirašymas nepatvirtina, jog atsakovas sutinka su darbų kaina bei jos neginčija.

4. Teismas nevertino aplinkybės, jog darbų perdavimo aktų pasirašymas su padidinta kaina yra dėl to, jog atsakovo akcininkas ir vadovas iki ginčo laikotarpio buvo ir ieškovo akcininku.

5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad teisės aktų reikalavimai dėl maksimalių tarifų taikymo liečia tik administratoriaus ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų santykius, kadangi teisės aktų normos dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens priežiūros kainos (tarifų) ir minimalių prižiūrėtojo atliekamų darbų sąrašo yra imperatyvios ir šalys jų pakeisti, apriboti ar panaikinti negali (CK 6.157 str. 1 d.).

6. Teismas nepagrįstai sureikšmino UAB „Vilniaus energijos“ aktų apie namų šildymo sistemos tinkamą parengimą šildymo sezonui įrodomąją galią. Šie darbai yra laikytini viena iš sudėtinių ir neatsiejamų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros darbų, tačiau neįrodo visos sistemos tinkamos priežiūros.

7. Priteisdamas tariamus įsiskolinimus už 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį teismas nevertino aplinkybės, jog šių darbų atsakovas nepriėmė, t.y. darbų priėmimo – perdavimo aktų nepasirašė, kad darbai su atsakovu nebuvo suderinti. Teismas vienoje reikalavimo dalyje pagrindinį argumentą laiko susiklosčiusią sutarties šalių bendravimo praktiką, tačiau kitoje reikalavimo dalyje nusistovėjusi praktika tampa nereikšminga. Toks skirtingas sutarties šalių santykių vertinimas sąlygojo neteisingos nutarties priėmimą.

8. Teismas nevertino 2008 m. sausio 17 d. ieškovo ir atsakovo atstovų pasitarimo protokolo, iš kurio matyti, jog ieškovui buvo teikiamos pretenzijos dėl to, kad ieškovas nepateikia atsakymų į atsakovo raštus, kad nepateikia darbų sąmatų reikalingiems darbams atlikti, kad nevykdo papildomų darbų, kad prastai vykdo profilaktinę priežiūrą ir, kad pateikia apmokėti už darbus, kurių neatlieka. Reikalavimas derinti darbus buvo pateiktas ir 2008 m. liepos 21 d. vykusio susirinkimo metu. Taigi byloje esantys protokolai paneigia teismo klaidingai daromas išvadas apie pretenzijų nebuvimą, nuolatinį aktų pasirašymą.

9. Teismas neanalizavo konkurso sąlygų, kuriose aiškiai nurodyta, jog ieškovas įsipareigojo užtikrinti kokybišką daugiabučių namų priežiūrą, jų eksploatavimą (konkurso sąlygų 1.1, 2.1.2, 2.2.2 punktai), o pagal Eksploatavimo sutarties 3.3.3. punktą – darbus atlikti ir pagal tokiems darbams nustatytas technines sąlygas bei standartus. Atsižvelgiant į byloje esantį 2008 m. spalio 10 d. gyvenamųjų namų apžiūros aktą, nėra jokių abejonių, jog nuolatinė techninė buvo vykdoma aplaidžiai arba išvis nevykdoma.

10.Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog pats atsakovas privalėjo prižiūrėti namus ir teikti užsakymus ieškovui dėl papildomų darbų pagal eksploatavimo darbų sutartį, todėl ieškovas nėra ir negali būti atsakingas už pilnos apimties daugiabučių namų nuolatinę priežiūrą. Atsakovas, sudarydamas eksploatavimo darbų sutartį su šios srities kvalifikuotu specialistu, pagrįstai tikėjosi, jog bus tinkamai, nepertraukiamai, kokybiškai bei visiškai užtikrinama daugiabučių namų techninė priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas yra šios srities profesionalas, turintis atitinkamos srities specialistus, kurie privalo įvertinti namų būklę, nustatyti reikalingus atlikti darbus, užtikrinti daugiabučių namų atitiktį įstatymų nustatytiems privalomiesiems reikalavimams.

12. Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovas įsipareigojo veikti tik tada, kai jam buvo teikiamas atskiras pavedimas, nes, padarius tokias išvadas, kyla pagrįstų abejonių dėl pačios sutarties tikslingumo.

13. Teismas neatsižvelgė į tarp šalių nusistovėjusią elgesio praktiką dėl eksploatavimo sutarties vykdymo jos galiojimo laikotarpiu. Atskiri pavedimai dėl darbų pagal eksploatavimo darbų sutartį nebuvo teikiami. Visą sutarties galiojimo laikotarpį darbai buvo atliekami ne užsakymų pagrindu. Atsakovas neneigia, jog ieškovui pateikdavo užsakymus, tačiau tai dažniau buvo išimtys, o ne taisyklė. Tokia praktika buvo taikoma pagal butų savininkų prašymus dėl konkrečių darbų atlikimo.

14. Atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius turi visas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.245 - 6.249 str. Ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas aplaidžiai vykdė eksploatavimo sutarties nuostatas, ignoravo pagrindinį sutarties tikslą – užtikrinti nuolatinę namų techninę priežiūrą pagal nustatytus techninius parametrus, taip pat grubiai pažeisdamas konkurso sąlygas, sutarties nuostatas, teisės aktų nustatytus maksimalius įkainius, skaičiavo už šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą padidintą tarifą. Ieškovas neginčijo nuostolių dydžio, atsiradusio dėl tarifų viršijimo bei nuostolių dydžio dėl netinkamos namų priežiūros, todėl atsakovo pateikti įrodymai dėl nuostolių buvimo laikytini įrodytais faktais. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra nenuginčijamas, nes tinkamai vykdant privalomuosius darbus tokie defektai nebūtų atsiradę. Atsakovo manymu, netinkamas, aplaidus šios sutarties vykdymas sąlygojo defektų atsiradimą. Todėl priešieškinio reikalavimo atmetimas buvo priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei neapdairiai išanalizavus faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „VIva“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Šalys yra laisvos susitarti dėl darbų apimties ir dėl kainos. Atsakovas nėra perkančioji organizacija, kuriai taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, todėl jis iš viso neprivalėjo organizuoti konkurso, todėl jo nesaisto konkurso kaina. Konkurso kaina buvo orientacinė, t. y. kaina, kuri buvo paskaičiuota pagal tuo metu administruojamų namų bendrojo naudojimo plotus. Keičiantis administruojamų namų skaičiui, situacijai rinkoje, šalims niekas nedraudė susitarti dėl naujų įkainių ir naujos kainos. Lokaline sąmata buvo pakeisti ankstesni susitarimai, todėl būtent pagal šią sąmatą ir turėjo vykti atsiskaitymas. Atsakovas neneigia, jog pateikti aktai ir sąskaitos atitinka lokalinėje sąmatoje užfiksuotas kainas, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja lokalinėje sąmatoje nustatytų sumų už 2008 m. rugpjūčio/rugsėjo mėnesius.

2. Atsakovo teiginys, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas nustatė, kad didelė dalis darbų buvo atlikta, pasirašyti priėmimo – perdavimo aktai, išduoti pasiruošimo šildymo sezonui aktai. Dalis aktų nepasirašyti, tačiau atsakovas per sutartyje nustatytus terminus nepareiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ar kokybės. Atsakovas rašė raštus dėl einamųjų darbų atlikimo jau po sutarties nutraukimo, todėl ieškovas pagrįstai atsisakė atlikti darbus nesant sutarties.

3. 2005 m. birželio 1 d. rangos ir profilaktinės priežiūros sutartis apibrėžė kokią priežiūrą ir kokiu periodiškumu turi atlikti ieškovas. Pagal sutartį numatytas tik smulkių defektų šalinimas nustatytu periodiškumu. Atsakovas neįrodė, kad nurodyti darbai yra smulkus defektas. Didelių defektų šalinimas neįėjo į ieškovo pareigas pagal profilaktinės priežiūros sutartį ir joje numatytą apmokėjimą už profilaktinę priežiūrą, nes už šiuos rangos darbus turi būti apmokama atskirai. Defektai, kurie nepriskiriami smulkiems, yra šalinami daugiabučio namo butų savininkų lėšomis.

4. Statinio techninis prižiūrėtojas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 78 punktą yra fizinis ar juridinis asmuo. Administratoriumi, o tuo pačiu ir daugiabučių namų techniniu prižiūrėtoju buvo paskirtas atsakovas, o ne ieškovas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 punktas įtvirtina, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau - namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Todėl nepagrįsta atsakovo išvada, jog 2005 m. birželio 1 d. Rangos ir profilaktinės priežiūros sutartimi bei 2005 m. gegužės 30 d. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartimi Nr. 11-05-02 buvo ieškovui pavesta vykdyti administruojamų daugiabučių namų bendrojo naudojimo bei šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą. Sutartimis buvo susitarta dėl ieškovo teikiamų paslaugų, bet ne pareigos vykdymo, kurią turi vykdyti pats atsakovas.

5. Ieškovas teikė paslaugas bei prižiūrėjo ir eksploatavo šildymo ir karšto vandens sistemas, įrenginius, vykdė suderintus remonto atsakovo administruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Darbai priduodami ir atsiskaitoma už darbus buvo pasirašant detaliuosius resursų ir sąnaudų žiniaraščius. Jokių priekaištų ar nusiskundimų dėl daugiabučių namų priežiūros nebuvo. Darbų tinkamą atlikimą patvirtina ir tai, jog visuose atsakovo administruojamuose daugiabučiuose tinkamai buvo pasiruošta šildymo sezonui, buvo gauti parengties pasai.

6. Atsakovas skunde pateikia prielaidomis grįstus argumentus, jog užfiksuoti defektai yra blogos priežiūros pasekmė ar rezultatas, tačiau tokių išvadų pagrindimui atsakovas nepateikia dokumentų. Bloga priežiūra galėtų būti konstatuojama tik tuo atveju, jeigu atsakovas įrodytų, kad nuo sutarties sudarymo statinių būklė prastėjo.

7. Ieškovas Šilumos sutartimi bei 2005 m. gegužės 30 d. susitarimu prie sutarties Nr. 11-05-02 įsipareigojo įmokas už šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą skaičiuoti remiantis konkurse nustatytais ir patvirtintais aptarnavimo tarifais. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė ir sutartimi bei konkurso sąlygose nustatytų tarifų neviršijo, nepažeidė Vilniaus miesto tarybos 2004 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 1-569 dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo įtvirtintų maksimalių tarifų dydžių.

8. Susitarimo prie Šilumos sutarties Nr. 11-05-02 3.3. punktu šalys susitarė, kad ieškovas atsakovui privalo sumokėti 10% nuo sumos, nurodytos sąskaitoje, kuri pateikiama atsakovui. Tarpusavyje būdavo atliekami įskaitymai, todėl atsakovas pilnai neapmokėdavo jam pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis remiasi pateikdamas priešieškinį. Papildomos išlaidos, kurias patirdavo Ieškovas atlikdamas iš anksto su atsakovu suderintus remonto darbus, taip pat būdavo įtraukiamos į PVM sąskaitas faktūras, kuriomis remiasi atsakovas pareikšdamas priešieškinį.

9. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens priežiūros sutarties Nr. 11-05-02 priedo Nr. 3 3 punkte buvo numatyti papildomi darbai pagal poreikį, kuriuos turėjo atlikti ieškovas. Visiems šiems darbams, kuriuos reikėdavo atlikti įvykus avarijai pagal sutarties nuostatas bei tarpusavio praktiką, nereikėdavo išankstinio suderinimo su atsakovu, kadangi juos reikėdavo atlikti skubiai. Avarijos likvidavimo metu taip pat būdavo reikalingos papildomos išlaidos įvairioms medžiagoms, dalims, kurios taip pat papildomai būdavo įtraukiamos į PVM sąskaitas faktūras.

10. Atsakovo administruojamų namų, kuriems ieškovas teikė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, skaičius buvo nepastovus ir nuolat kintantis. Bendra pasiūlymo kaina buvo skaičiuojama 108 daugiabučiams namams, o Šilumos sutarties priede Nr. 2 buvo numatyti jau 111 daugiabučių namų. Taigi vien šios nurodytos aplinkybės parodo, jog kaina už suteiktas paslaugas padidėjo dėl objektyvių priežasčių – buvo aptarnaujama daugiau daugiabučių namų nei buvo nurodyta viešojo pirkimo pasiūlyme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl skolos pagrįstumo

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė dvi sutartis. 2005 m. birželio 1 d. Rangos ir profilaktinės priežiūros sutartimi ieškovas įsipareigojo savo rizika, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti profilaktinės priežiūros darbus bei darbus pagal atsakovo pateiktus darbų planus ir sąmatas atsakovo administruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (1.1 p.)(1 t., 10-16 b. l.). Sutarties 1.2. punktu šalys susitarė, kad papildomus ir avarinius darbus, būtinus šios sutarties tinkamam vykdymui, šalys suderins atskira tvarka, pagal einamojo mėnesio darbų atlikimo poreikį. Sutarties 2.3. punkte numatyta, kad ieškovas apmoka atsakovui 10 procentų nuo apmokėtos rangos darbų vertės ir 15 procentų nuo apmokėtos profilaktinės priežiūros darbų vertės, kai atsakovas visiškai su juo atsiskaito. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo atliktus darbus, apžiūrėti juos ir pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos ieškovui. Atsakovas taip pat įsipareigojo kalendorinių ir ūkinių metų mėnesinius perspektyvinius darbų planus pateikti ieškovui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, o pagal šalių suderintus metinius ir mėnesinius planus pateikti rangovui sąmatas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki darbų pradžios (Sutarties 3.1.4., 3.1.5. p.). Ieškovas įsipareigojo darbus atlikti laiku, kokybiškai, pagal suderintą darbų sąrašą. Šalys susitarė, kokiuose namuose ieškovas vykdys sutartus darbus. Šalys taip pat pasirašė profilaktinės priežiūros ir aptarnavimo darbų sąrašą, kuriame numatyta, kokius priežiūros ir aptarnavimo darbus turi atlikti ieškovas ir kokiu periodiškumu (1 t.,15-16 b. l.). Šiame sąraše numatyta objektų priežiūra, smulkių defektų šalinimas ir smulkus remontas.

2005 m. gegužės 30 d. šalys sudarė Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį Nr. 11-05-02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo prižiūrėti ir eksploatuoti daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrenginius ir vykdyti suderintus remonto darbus (1 t., 17-19, 20-22, 23-25, 26-27 b. l.). Ieškovas įsipareigojo darbus vykdyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 1-569 patvirtintą darbų sąrašą, užtikrinti tolygų šildymą, palaikyti butų ir karšto vandens temperatūros rėžimą ir prižiūrėti namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrenginius, užtikrinti teikiamo karšto vandens kokybės reikalavimas ir t. t. Susitarimu prie sutarties ieškovas įsipareigojo mokėjimus už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą skaičiuoti remiantis konkurse nustatytais ir patvirtintais aptarnavimo tarifais (3.1. p.), apmokėti atsakovui už atliktus darbus 10 procentų nuo sąskaitoje pateiktos sumos. Šalių suderintoje lokalinėje sąmatoje 2008 – 2009 m. sezonui numatyta 362 180 Lt suma privalomųjų darbų atlikimui (1 t., 30-31 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 154 589,16 Lt skolą už pagal abi sutartis 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atliktus darbus. Teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino, tačiau apelianto nuomone, ši suma iš jo priteista nepagrįstai, kadangi ieškovas neįrodė, kad darbus atliko.

Bylos šalis siejo rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str. 1 d.). CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio darbų priėmimą, 1 dalis numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.).

Susidariusį 154 589,16 Lt įsiskolinimą ieškovas grindžia 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį atliktais šildymo sistemos tinklų priežiūros ir remonto darbais bei bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo priežiūros ir profilaktinio remonto darbais, kurių atlikimą patvirtina šildymo sistemos tinklų priežiūros ir profilaktinio remonto atliktų darbų aktų suvestinės, atliktų statybos – remonto darbų aktai (detalusis resursų ir sąnaudų žiniaraštis), statybos – remonto darbų suvestinės, PVM sąskaitos faktūros (1 t., 32-34, 35-87 b. l., 2 t., 1-3, 4-103, 104, 105-128, 129, 130-196, 191-192, 193-219, 220-221, 222-296 b. l., 4 t., 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11-13, 14-66, 67-69, 70-169 b. l.). 2008 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas atliko šildymo sistemos tinklų priežiūros ir remonto darbų už 14 463,36 Lt (1 t., 32-34, 35-87 b. l., 4 t., 1 b. l.). Jų atlikimą grindžia šildymo sistemos tinklų priežiūros ir profilaktinio remonto atliktų darbų aktų suvestine, atliktų statybos remonto darbų aktais (detalusis resursų ir sąnaudų žiniaraštis) (šie dokumentai šalių pasirašyti); 2008 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas taip pat atlikti bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo priežiūros ir profilaktinio remonto darbus už 31 382,55 Lt (PVM sąskaita faktūra Nr. 0000087 (4 t., 2 b. l.)), atliktų darbų aktų suvestinė (2 t., 1-3 b. l.) atliktų darbų aktai (detalusis resursų ir sąnaudų žiniaraštis) (2 t., 4-103 ) (šie dokumentai šalių nepasirašyti); ieškovas taip pat atliko statybos – remonto darbus, kurių atlikimą grindžia darbų suvestine (12 194,48 Lt) (2 t., 104 b. l.) statybos – remonto darbų aktais (2 t., 105-128 b. l.) (PVM sąskaita faktūra Nr. 0000086 (4 t. 3 b. l.) (šie dokumentai šalių nepasirašyti); taip pat statybos – remonto darbų suvestine (21 587,90 Lt) (2 t., 129 b. l.), statybos – remonto darbų aktais (2 t., 130-196) (PVM sąskaita faktūra Nr. 0000085, 4 t., 4 b. l.) (šie dokumentai šalių pasirašyti); rugsėjo mėnesį ieškovas atliko statybos – remonto darbus: Statybos – remonto darbų suvestinė 3 333,10 Lt (2 t., 191-192 b. l.), statybos – remonto darbų aktai (2 t., 193-219) PVM sąskaita faktūra Nr. 0000092, (4 t., 7 b. l.) (šie dokumentai šalių nepasirašyti); Statybos – remonto darbų suvestinė 25 367,40 Lt (2 t., 220-221 b. l.), atliktų statybos – remonto darbų aktai (2 t., 222-296 b .l.) PVM sąskaita faktūra Nr. 0000091, (4 t., 8 b. l.) (šie dokumentai šalių pasirašyti); 2008 m. rugsėjo mėnesį atliko šildymo sistemos tinklų priežiūros ir remonto darbus už 14 954,63 Lt (PVM sąskaita faktūra Nr. 0000090, 4 t., 5 b. l.), kurių atlikimą patvirtina šildymo sistemos tinklų priežiūros ir profilaktinio remonto atliktų darbų aktų suvestinė, atliktų statybos remonto darbų aktai ( 4 t., 11-13, 14-66 b. l.) (šie dokumentai šalių pasirašyti); atlikti bendro naudojimo patalpų eksploatavimo priežiūros ir profilaktinio remonto darbai už 31 305,74 Lt (PVM sąskaita faktūra Nr. 0000093, 4 t., 6 b. l.), atliktų darbų aktų suvestinė (4 t., 67-69 b. l.) atliktų darbų aktai (detalusis resursų ir sąnaudų žiniaraštis) (4 t. 70-169 b. l.) (šie dokumentai šalių nepasirašyti). Iš šių dokumentų matyti, kad dalis ieškovo atliktų darbų pagal Rangos ir profilaktinės priežiūros sutartį bei Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį buvo priimti atsakovo (76 373,29 Lt), dalis atliktų darbų suvestinių nepasirašyta (78 2515,87 Lt).

Atliktų darbų priėmimas – perdavimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 str. 1 d.). Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas atsisako apmokėti tiek už darbus, kurie atsakovo atstovų yra priimti, apie šių darbų trūkumus atžymų nėra, tiek ir už tuos darbus, kurių priėmimo – perdavimo aktai nepasirašyti. Nors dalis darbų atlikimo suvestinių atsakovo nėra pasirašytos, tačiau šis faktas neatleidžia atsakovo nuo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, kadangi ieškovas įrodė, jog darbai buvo atlikti. Ieškovas, pagrįsdamas daugiabučių namų priežiūros darbų vykdymą, pateikė santechnikų iškvietimo žurnalą, elektrikų iškvietimų žurnalą, paraiškas remonto darbams, paraiškų vykdymo korteles, kuriose nurodyta, kokie darbai užsakyti, kas juos vykdė, kad darbus užsakę asmenys juos priėmė (5 t., 9-15, 16-19, 24-77). Tai, kad ieškovas vykdė šildymo sistemos priežiūrą taip pat patvirtina ir UAB „Vilniaus energija“ pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktai, kuriuose patvirtina, kad objekto šilumos ūkis paruoštas 2008 /2009 metų šildymo sezonui (4 t., 172-273 b. l.). Atmestini apelianto argumentai, kad teismas sureikšmina UAB „Vilniaus energijos“ pateiktus aktus. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų, vertino ne tik UAB „Vilniaus energijos“ pateiktus aktus, o išvadą dėl ieškovo 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais atliktų darbų padarė vadovaudamasis įrodymų visuma, o ne teikdamas prioritetą kokiam nors vienam įrodymui (CPK 185 str.).

Apeliantas teigia, kad ieškovo vienašališkai surašyti profilaktinės priežiūros darbų aktai, jų suvestinės ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra pakankami įrodymai, kad šiuos darbus ieškovas su atsakovu suderino ir juos atliko. Pažymėtina, kad šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas – perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pagal sutartis darbus atliko, juos atsakovui perdavė, atsakovas dėl darbų atlikimo pretenzijų nepareiškė, todėl ieškovui atlikus sutartus darbus atsakovui kyla pareiga už juos atsiskaityti. Apeliantas nurodo, kad pretenzijos ieškovui dėl netinkamų darbų atlikimo buvo reiškiamos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jos reiškiamos jau po akcininkų pasikeitimo ir sutarties nutraukimo (1 t., 151-152 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sutarčių nutraukimo metu atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. spalio 10 d. atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus (1 t., 8 b. l.). Išdėstytų argumentų pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo. Atsakovo pateikti defektų aktai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais ieškovas darbus atliko. Be to, atsakovas neįrodė, kad tinkamai bendradarbiavo su ieškovu sutarties vykdymo laikotarpiu, nes jokia forma neišreiškė pastabų dėl jos vykdymo, pretenzijas pareiškė tik po susitarimo dėl sutarties nutraukimo, netinkamas sutarties vykdymas atsakovui buvo tik pretekstas, siekiant neatsisakyti už atliktus darbus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui atlyginimą už darbus.

Dėl permokos pagal 2005 m. gegužės 30 d. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį priteisimo

Apeliantas teigia, kad už darbus pagal 2005 m. gegužės 30 d. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį ieškovui nuo 2005 iki 2007 metų permokėjo 93 743,22 Lt. Atsakovas neginčija šių darbų atlikimo, tačiau mano, jog už darbus ieškovui sumokėjo daugiau nei priklauso pagal šalių sudarytą sutartį. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ieškovas skaičiavo visiškai nesilaikydamas sutarties, konkurso sąlygų ir teisės aktų nuostatų. Vilniaus miesto taryba 2004 m. lapkričio 17 d. Nr. 1-569 sprendimu nustatė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus už kvadratinį metrą bendrojo ploto per mėnesį, kai namuose yra priklausoma šildymo sistema – 0,21 Lt ir 0,24 Lt, kai namuose yra nepriklausoma šildymo sistema. Konkurse ieškovas pasiūlė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas 5 metus prižiūrėti už tokį įkainį: už 0,23 Lt/kv. m. namams su nepriklausoma šildymo ir karšto vandens sistema; 0,205 Lt/kv. m. namams su priklausoma šildymo ir karšto vandens sistema (5 t., 95-96 b. l.). Taigi nurodytų tarifų ieškovo pateiktas pasiūlymas neviršija. Ieškovui laimėjus atsakovo skelbtą konkursą, su juo buvo sudaryta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis. Papildomame susitarime prie sutarties ieškovas įsipareigojo (3.1. p.) įmokas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą skaičiuoti remiantis konkurse nustatytais ir patvirtintais aptarnavimo tarifais. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas šių tarifų nesilaikė. Aplinkybė, kad bendra per metus išrašytų sąskaitų suma viršija ieškovo konkurso dokumentuose nurodytą sumą, nepatvirtina atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad ieškovas padidino pasiūlyme nurodytą mokestį. Pažymėtina, kad sutarties 1.1. punktu ieškovas įsipareigojo ne tik prižiūrėti ir eksploatuoti daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrenginius, bet susitarė vykdyti suderintus remonto darbus, o į konkurse nurodytą galutinę kainą remonto darbų kaina nebuvo įtraukta. Ieškovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2005-2007 metais nurodyta, kad sąskaitos išrašomos už šildymo sistemos priežiūrą ir remonto darbus (6 t., 162-164, 167-215 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad Sutarties priedo Nr. 3, kuriame nurodytas šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų sąrašas, 3 punkte numatyta, kad gali būti atliekami ir darbai pagal poreikį – avarijų sistemoje lokalizavimas ir likvidavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad sąskaitose didesnes sumas lėmė ne ieškovo padidintas tarifas, o atlikti papildomi darbai, kurie į konkurso pasiūlymą įtraukti nebuvo ir buvo vykdomi pagal šalių suderintą susitarimą arba esant poreikiui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prie Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties esančio susitarimo 3.1. punktu ieškovas įsipareigojo nuo atsakovui išrašytos sąskaitos už atliktus darbus apmokėti 10 procentų sąskaitoje pateiktos sumos ir šie įskaitymai tarp šalių buvo vykdomi (7 t., 171-281 b. l.). Pažymėtina, kad bendra konkurse pasiūlyta kaina buvo skaičiuojama 108 daugiabučiams, o sutartis priede buvo susitarta priežiūros paslaugas vykdyti 111 namų, taigi dar ir dėl šių priežasčių kaina už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas viršijo konkurso dokumentuose pasiūlytą kainą. Iš šių argumentų darytina išvada, kad įmokas už šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą ieškovas skaičiavo remdamasis konkurse nustatytais aptarnavimo tarifais, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šalys susitarė dėl didesnės kainos, nei buvo numatyta pagal konkurso dokumentus, yra nepagrįsti, tačiau teismas pagrįstai, nors ir ne tais motyvais, atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl permokos už paslaugas priteisimo.

Dėl žalos atlyginimo

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 420 295,77 Lt žalą, kurios atsiradimą įrodinėjo netinkamu 2005 m. birželio 1 d. Rangos ir profilaktinės priežiūros sutarties vykdymu. Teismas šį atsakovo reikalavimą atmetė, nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovas, prašydamas priteisti žalą, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas: ieškovo neteisėtus veiksmus, atsiradusių nuostolių dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Ieškovo veiksmų neteisėtumą atsakovas grindžia netinkamu Rangos ir profilaktinės priežiūros sutarties vykdymu. Apelianto manymu, teismas neanalizavo konkurso sąlygų, kuriose numatyta, jog ieškovas įsipareigojo užtikrinti kokybišką daugiabučių namų priežiūrą, jų eksploatavimą, o pagal sutarties 3.3.3. punktą – darbus atlikti pagal tokiems darbams nustatytas technines sąlygas. Apelianto manymu, daugiabučių namų techninė priežiūra nebuvo vykdoma iš viso arba buvo vykdoma aplaidžiai. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria. Rangos ir profilaktinės priežiūros sutartis su ieškovu buvo sudaryta ieškovui laimėjus atsakovo skelbtą konkursą (5 t. 170-172 b. l.), taigi ieškovo sutartinius įsipareigojimus apibrėžia būtent nurodytos sutarties sąlygos. Sutarties 1.1. punktu ieškovas įsipareigojo savo rizika, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti profilaktinės priežiūros darbus bei darbus pagal atsakovo pateiktus darbų planus ir sąmatas atsakovo administruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (1 t., 10-16 b. l.). Sutarties 1.2. punktu šalys susitarė, kad papildomus ir avarinius darbus, būtinus šios sutarties tinkamam vykdymui, šalys suderins atskira tvarka, pagal einamojo mėnesio darbų atlikimo poreikį. Prie sutarties esančiame Priede Nr. 2 nurodytas profilaktinės priežiūros ir aptarnavimo darbų sąrašas, kuriame numatyta, kokius priežiūros ir aptarnavimo darbus ir kokiu periodiškumu turi atlikti ieškovas (1 t.,15-16 b. l.). Šiame sąraše numatyta objektų priežiūra, smulkių defektų šalinimas ir smulkus remontas. Kapitalinio remonto ar kitokių didesnės apimties darbų ieškovas neįsipareigojo atlikti. Sutartimi atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo atliktus darbus, apžiūrėti juos ir pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos ieškovui. Atsakovas taip pat įsipareigojo kalendorinių ir ūkinių metų mėnesinius perspektyvinius darbų planus pateikti ieškovui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, o pagal šalių suderintus metinius ir mėnesinius planus pateikti rangovui sąmatas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki darbų pradžios (Sutarties 3.1.4., 3.1.5. p.). Ieškovas įsipareigojo darbus atlikti laiku, kokybiškai, pagal suderintą darbų sąrašą. Šalys susitarė, kokiuose namuose ieškovas vykdys sutartus darbus. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas profilaktinės daugiabučių namų priežiūros nevykdė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pateikdavo ieškovui darbų numatomų atlikti darbų planus ir sąmatas, o ieškovas šių darbų neatlikdavo (CPK 178 str.).

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pats atsakovas privalėjo prižiūrėti namus ir teikti užsakymus ieškovui dėl papildomų darbų pagal sutartį atlikimą, teigia, kad šalių sudaryta sutartis privalo būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę bei tikslą, kurio siekė šalys. Teisėju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą padarė atsižvelgdamas į šalių sudarytos sutarties esmę, tikslą ir tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str.).

Atsakovas CK 4.84 straipsnio pagrindu buvo paskirtas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, todėl privalėjo atlikti visas įstatymų nustatytas ir administratoriui priskirtas pareigas. Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu (Valstybės Žinios, 2002, Nr. 54-2123) patvirtintuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos, nurodyti uždaviniai ir funkcijos. Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Nuostatų 5.4. – 5.6. punktuose nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis statinių priežiūros reglamentais, atlieka bendrojo naudojimo objektų privalomąsias apžiūras, įformina jas atitinkamais aktais, vykdo ar/ir organizuoja šių objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą; rengia bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitokio tvarkymo metinius bei ilgalaikius darbų ir lėšų poreikio planus, viešai skelbia juos patalpų savininkams, imasi būtinų priemonių privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti; vadovaudamasis paslaugų kainos ir kokybės kriterijais, skelbia bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ar kitokio tvarkymo paslaugų pirkimo konkursus, sudaro sutartis su konkursą laimėjusiomis įmonėmis, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Aplinkybė, kad atsakovas su ieškovu sudarė sutartį daugiabučių namų priežiūros darbams atlikti, nereiškia, kad ieškovas tapo namo administratoriumi ar, kad jam perėjo administratoriaus pareigos. Darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovas, aiškiai apibrėžti sutartyje ir jos priede (1 t., 15-16 b. l.). Taigi atmestini apelianto argumentai, kad daugiabučių namų techninę priežiūrą vykdė ieškovas.

Tai, kad tam tikrų darbų atlikimui atsakovas pasitelkė ieškovą, dar nereiškia, kad jis tapo namo techniniu prižiūrėtoju. Statinio techniniu prižiūrėtoju atsakovas buvo paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu, taigi šios pareigos pagal sutartį ieškovui pereiti negali. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (redakcija galiojusi nuo 2002-08-21 iki 2011-01-07) 2 dalyje numatyta, kad Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijoms. Reglamento 26 dalyje numatyta, kad gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja namo savininkas (bendraturčiai) ar naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba įstatyminiu ar sutartiniu pagrindu jo įgalioti asmenys – daugiabučio namo savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, įstaiga, įmonė ar organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Taigi darytina išvada, kad už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą yra atsakingas atsakovas.

Iš administravimo nuostatų matyti, kad teisės aktai įpareigojo atsakovą atlikti bendrojo naudojimo objektų privalomąsias apžiūras, įforminti jas atitinkamais aktais, rengti bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitokio tvarkymo metinius bei ilgalaikius darbų ir lėšų poreikio planus, viešai skelbti juos patalpų savininkams, imtis būtinų priemonių privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti. Nurodytų įsipareigojimų ieškovas sutartimi neprisiėmė. Pagal sutarties sąlygas atsakovas privalėjo pateikti kalendorinių ir ūkinių metų mėnesinius perspektyvinius darbų planus, o pagal šalių suderintus metinius ir mėnesinius planus pateikti rangovui sąmatas, todėl iš bylos medžiagos darytina išvada, kad atsakovas pats tinkamai nevykdė ne tik Rangos ir profilaktinės priežiūros sutarties sąlygų, bet ir teisės aktuose jam pavestų funkcijų. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pats atsakovas privalėjo prižiūrėti namus ir teikti užsakymus ieškovui dėl papildomų darbų pagal sutartį atlikimo. Toks aiškinimas atitinka šalių sudarytos sutarties esmę bei tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį.

Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog atsakovas buvo įsitikinęs, kad ieškovas užtikrins daugiabučių namų atitiktį įstatymo nustatytiems privalomiesiems reikalavimams. Ieškovas įsipareigojo teikti sutartyje nurodytus priežiūros darbus, o kiti šalių darbai atliekami juos tarpusavyje suderinus. Namo remonto darbai atliekami bendraturčių lėšomis, todėl visiškai suprantama tiek teisės aktuose, tiek ginčo sutartyje įtvirtinta atsakovo pareiga sudaryti atliktinų darbų planus ir tik po to juo pateikti atsakovui.

Atsakovas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, į tai, kad visą sutarties laikotarpį darbai buvo atliekami ne užsakymo pagrindu. Šiuo teiginiu atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad sutarties laikotarpiu ieškovas darbus atlikdavo, todėl akivaizdu, kad atsakovas pats nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – darbų su daugiabučių gyventojais nesuderindavo, metinių darbų planų nesudarydavo, dėl papildomų darbų atlikimo į ieškovą nesikreipdavo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas sutarties vykdymo laikotarpiu būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl sutarties netinkamo vykdymo. Tai, kad ieškovas darbus atlikdavo patvirtina ir atsakovo raštai savivaldybei apie šilumos ūkio parengimą šildymo sezonui (6 t., 54-55 b. l.). Todėl atsakovo pateiktas daugiabučių gyvenamųjų namų apžiūros aktas ieškovo neteisėtų veiksmų neįrodo (7 t., 71-104 b. l.). Priešingai, patvirtina, kad pats atsakovas netinkamai vykdė daugiabučių namų administratoriaus pareigas bei su ieškovu sudarytą sutartį. Be to, atsakovas neeilinę gyvenamųjų namų apžiūrą atliko spalio mėnesį, t. y. tuomet, kai sutartis su ieškovu buvo nutraukta. Todėl ieškovas pagrįstai nurodo, kad einamųjų darbų, užfiksuotų defektų akte, po sutarties nutraukimo jis neprivalo vykdyti.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo (CPK 178 str.). Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų.

Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas neįrodė žalos dydžio. Ieškovo pateikti paskaičiavimai (lentelė 6 t., 153 b. l.) neįrodo žalos padarymo fakto. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog savo sąskaita turės atlikti defektų šalinimo darbus už 420 295,77 Lt, kad atsakovas surinko šiems darbams apmokėti reikalingas lėšas iš daugiabučių namų savininkų. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino pateikto defektinio akto. Iš jame nustatytų defektų negalima daryti išvados, kad ieškovas netinkamai vykdė pagal sutartį prisiimtus darbus. Sutartis su ieškovu buvo nutraukta nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., todėl rangos ir profilaktinės priežiūros sutarčių ieškovas nebevykdė, darbų neatlikinėjo. Pažymėtina, kad sutartimi ieškovas įsipareigojo šalinti smulkius prižiūrimų objektų defektus bei atlikti smulkų remontą. Atsakovas neįrodė, kad defekto aktuose užfiksuoti smulkūs defektai ar smulkūs remonto darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti. Didelių defektų šalinimas neįėjo į ieškovo pareigas pagal profilaktinės priežiūros sutartį, nes šie darbai atliekami pagal atskirą susitarimą. Be to, darbai buvo atliekami periodiškai, t. y. vieni darbai atliekami kartą per ketvirtį arba kartą per mėnesį. Atsakovui neįrodžius nei ieškovo neteisėtų veiksmų, nei žalos padarymo fakto, teismas pagrįstai atmetė atsakovo ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 178 str.).

Dėl sandorio ginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu

Atsakovas pareiškė ieškinį, kuriuo ginčijo ieškovo ir V. P. sudarytus nekilnojamojo turto sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiančius atsakovo interesus. Teismas šį ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nėra įvykdyta paties atsakovo prievolė bankrutuojančiai įmonei, kuri viršija ne tik atsakovo finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje, bet ir visų kreditorių bankroto byloje reikalavimų sumą. Teisėjų kolegija šiems teismo argumentams pritaria.

Actio Pauliana paskirtis – ginti kreditoriaus interesus nuo savo teisėmis piktnaudžiaujančio skolininko taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Kad ieškinys būtų patenkintas CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Nors atsakovas ir turi galiojančią ir neabejotiną 29 592 Lt reikalavimo teisę ieškovui, patvirtintą ieškovo bankroto byloje, tačiau nėra antrosios actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos – ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditoriaus teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiuo atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas skolingas ieškovui 210 241,56 Lt pagal 2005 m. birželio 1 d. Rangos ir profilaktinės priežiūros sutartį bei 2005 m. gegužės 30 d. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį. Atsakovo kreditorinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje yra 29 592 Lt, o visų kreditorių reikalavimų bendra suma siekia 123 980,83 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d., 2011 m. gruodžio 19 d., 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. gegužės 18 d. nutartys, priimtos ieškovo bankroto byloje). Taigi toks sandorio ginčijamas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei neužtikrintų kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui viršija visų ieškovo kreditorių reikalavimų sumas. Taigi atsakovui įvykdžius piniginę prievolę, būtų padengtas ieškovo įsiskolinimas kreditoriams, tarp jų ir atsakovui. Todėl ginčyti ieškovo ir V. P. sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu atsakovas neturi teisinio pagrindo, kadangi nenustatyta viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimas. Kadangi actio Pauliana taikymui būtinas aukščiau nurodytų sąlygų visetas, nenustačius kreditoriaus teisių pažeidimo, teisėjų kolegija kitų actio Pauliana sąlygų neanalizuoja.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovo ir atsakovo akcininku buvo tas pats asmuo neturi teisinės reikšmės, kadangi ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių santykių, kurių šalimis nėra akcininkai, ginčas kilo dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuos vykdė bendrovių darbuotojai, o ne akcininkai. Dėl šių priežasčių aplinkybė, kad V. P. nuo 1990 m. gruodžio 21 d. iki 2005 m. kovo 30 d. buvo UAB „Viva“ akcininkas, turintis 10 procentų bendrovės akcijų (1 t., 6, 115-118 b. l., 6 t., 17-21 b. l.), nuo 2004 m. gruodžio 14 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. – UAB „Vilko pėda“ vienintelis akcininkas, o nuo 1998 m. lapkričio 16 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. jis taip pat buvo atsakovo vadovu (1 t. 40, 109-114 b. l.), šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymui esminės reikšmės neturi.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusius ginčus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas