- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- e1-967-311/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01166-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas – 2020-05-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL bauda, sumokant ją per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, konfiskuotas turtas. Bauda nesumokėta, sumokėjimo terminas dar nesuėjo,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. U. 2021-01-11, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)namo tvorą, ją apgadino, vengė neblaivumo patikrinimo, kai policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumo požymius.
Be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2020-05-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2021-10-29 (skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos), 2021-01-11, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini)vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.
Kaltinamasis A. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-01-11, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) soduose vairavo savo tėvui V. U. priklausantį automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Su juo važiavo du atsitiktinai paimti vyriškiai į talką darbams atlikti, jų vardų nepamena. Buvo pasnigę, kelio danga slidi. Įvažiavus į siaurą keliuką važiavo juo iki galo, kol suprato, kad atvyko klaidingu adresu. Tuomet apsisukinėjant pradėjo prasisukinėti automobilio ratai, todėl jis važiavo tai pirmyn, tai atgal, kol išjudėjo iš klampios sniego sąnašos. Kažkaip nežymiai pajuto, kad galu į kažką įsirėmė. Dirstelėjęs atgal pamatė tvorą, bet apgadinimų joje vizualiai nesimatė. Todėl pamažu pradėjo važiuoti priekin. Bevažiuojant vingyje išsuko į kelio tiesiąją, kai pamatė, kad paskui atbėga vyriškis mojuodamas rankomis. Tada sustojo ir išlipo iš automobilio. Taip pat prie jo privažiavo du lengvieji automobiliai. Suprato, kad tai draugai ar kaimynai atbėgusio prie jo vyriškio. Vyriškis iškart jam pasakė, kad įlenkė jam tvorą. A. U. su juo tada ėjo pėsčiomis iki jo tvoros. Talkininkai tuo metu liko automobilyje. Lengvieji automobiliai, kurie atvažiavo su atbėgusiu vyriškiu, nuvažiavo. Vyriškis nusivedė iki savo sklypo ir parodė savo apgadintą tvorą. Norėjo jam pasiūlyti kompensaciją ir atstatyti defektuotus tvoros segmentus. Taip pat iš namų buvo išėjusi moteris, to vyriškio draugė ar žmona, kuri kategoriškai su tuo nesutiko, sakė kviesti policiją. Tada matydamas, kad nieko negali pakeisti, grįžo į savo automobilį. Apgadintos tvoros šeimininkas dar paskui kažko atsekė, turbūt užsirašyti ar nusifotografuoti jo automobilio valstybinius numerius. A. U. grįžęs pamatė, kad jo darbams paimti vyriškiai jau išėję, jų automobilyje nebuvo. Kadangi žinojo, kad turi atvykti policijos pareigūnai, įlipo vidun, atsisėdo į keleivio vietą ir liko laukti pareigūnų. Atvažiavus pareigūnams, jie atėjo kartu su tuo pačiu vyriškiu, kuriam apgadino automobiliu tvorą. Pareigūnai paklausė, kodėl sėdi keleivio vietoje, kur vairuotojas. Vengdamas atsakomybės pasakė, kad vairavo ne jis, o jo draugas, o esą jis tik keleivis. Vėliau pareigūnai jį kalbino, klausė, kam priklauso automobilis, kodėl meluoja ir panašiai. A. U. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, bet jis kategoriškai atsisakė. Manė, kad sutikimas yra kaip ir prisipažinimas, kad jis vairavo. Pripažįsta, kad tądien buvo išgėręs alaus. Bijojo, kad gali būti neblaivus. Žodžiu, tikrintis atsisakė. Buvo paskambinęs savo draugui, kad atvažiavęs pasakytų, kad jis (draugas) vairavo. Jam atvykus, pareigūnai paaiškino jam gresiančią atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio. Tuomet jis (draugas) savo ketinimų atsisakė, sakydamas, kad ketino tik padėti. Pareigūnai A. U. paaiškino, kad dėl atsisakymo tikrintis savo blaivumą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atvyko dar vienas policijos ekipažas. Pareigūnai matavo ir fotografavo įvykio vietą. Vėliau atvažiavo tralas, automobilis buvo nutransportuotas į policijos saugomą aikštelę. A. U. pripažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė nedidelę žalą apgadindamas Šilokų take sklypo tvorą. Jam teisė vairuoti motorines transporto priemones atimta 2020-05-14 Kauno apylinkės teisme priimtu sprendimu, uždrausta vairuoti 1 metams 6 mėnesiams. Tądien tiesiog reikėjo automobilio darbų atlikimui, paprastai nevairuoja. Kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 106–107). Papildomos apklausos metu A. U. parodė, kad persikėlė iš tėvų gyventi į naują vietą. Dabartinės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad dar nesumokėjo 2020-05-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1700 eurų dydžio baudos, kurią jam reikia sumokėti iki 2021-02-15 (b. l. 108).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visuma.
Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-01-11, apie 16.47 val., būnant namuose su žmona G. G. staiga ji išgirdo duslų bumbtelėjimą kieme. Žmona netrukus pasakė, kad raudonos spalvos automobilis įlenkė jų sklypo tvorą ir dabar nuvažinėja. Jis greitai apsiavė batus, apsivilko striukę, išbėgo į kiemą ir pamatė nuvažiuojant raudonos spalvos automobilį. Norėjo bent kažkiek pasivyti, kad įsidėmėti to automobilio valstybinius numerius. Išbėgo į gatvę ir bėgo paskui nuvažiuojantį automobilį. Bebėgant pamatė, kad savo kieme yra kaimynas A. Z.. Pastarajam suriko, kad užkurtų savo kieme stovėjusį automobilį ir vytųsi nuvažiuojantį lengvąjį autobusiuką. Andrius akimirksniu įlipo į savo automobilį su kartu buvusiu draugu pajudėjo paskui nuvažiuojantį raudonąjį automobilį. V. G. bebėgant pastebėjo, kad raudonas automobilis sustojo. Pribėgo prie to automobilio. Iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, jo veido bruožus iškart įsidėmėjo. Vairuotojo paklausė: „Ką čia darote, tai bėgate, pridarėte, įlenkėte man tvorą“. Vyriškis atsakė: „Tai ne, ne, sutvarkysim. Esu išgėręs alaus, tai nekviesk policijos“. Toliau sakė: „Vežiau čia draugą iki namų.. Tai ką, nesi vairavęs išgėręs? Juk visiems čia taip pasitaiko“. Taip pat pro priekines keleivio dureles išlipo dar du keleiviai, vyriškiai. Kadangi raudonasis automobilis buvo krovininis, keleiviams skirtų sėdimų vietų gale nebuvo, visos vietos priekyje šalia vairuotojo. Jie abu tiesiog pusiau juokaudami porino savo vairuotojui, kad čia nieko rimto, siūlė išspręsti visus reikalus be policijos. Kaimynas A. automobiliu grįžo į savo kiemą, o jis su raudonojo automobilio vairuotoju nuėjo pėsčiomis iki savo sklypo vartų. Jo keleiviai tuo metu liko prie automobilio. Apžiūrėjo vartus, buvo įlenkti trys segmentai. Vairuotojas minėjo, kad jie užsiima kalvystės ir metalo darbais, kad sutvarkys tvorą, avansu dar žadėjo kažkiek primokėti. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas ir dar buvo bandęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kategoriškai nusprendė apie įvykį pranešti policijai. Žmona pasakė, kad grįžtanti namo ir paskambins į policiją pranešti dėl įvykio. Po kelių minučių ji sugrįžo ir pasakė, kad policijai pranešta, netrukus turėtų atvykti pareigūnai. „Nissan Primastar“ vairuotojas sužinojęs, kad atvyks policija, pradėjo stresuoti. V. G. su juo grįžinėjo prie jo automobilio. Norėjo įsidėmėti jo automobilio valstybinius numerius. Priėjęs dar rado abu jo keleivius, jie įkalbinėjo viską išspręsti be policijos, bet ji jau buvo iškviesta. Įsidėmėjo, kad raudonasis automobilis „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tada atėjusi žmona jį paragino eiti namo. Jiedu sugrįžo namo, laukė pareigūnų. Maždaug po 10 minučių atvyko policija. Policijos pareigūnams parodė, kad netoliese stovi minėtas automobilis, kurio vairuotojas apgadino jo tvorą, galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pareigūnams atidarius „Nissan Primastar“ dureles, jo airuotojas buvo persėdęs į keleivio vietą. Vairuotojas policijos pareigūnams sakė, kad ne jis vairavo, o jo draugas, gali paskambinti ir tas draugas tuoj atvažiuos. Pareigūnams V. G. patikslino, kad būtent šis vyriškis vairavo automobilį. Pareigūnai norėjo „Nissan Primastar“ vairuotoją patikrinti alkoholio kiekio matuokliu, bet jis kategoriškai atsisakė būti tikrinamas. Sakė: „Ne aš vairavau, nepūsiu“. Taip pat „Nissan Primastar“ vairuotojo kvietimu buvo atvažiavęs kitas vyriškis su juodos spalvos „VW Passat“, kuris buvo pasiruošęs tvirtinti esą jis vairavo „Nissan Primastar“. Tačiau pareigūnui išaiškinus, kokia atsakomybė laukia už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, jis iškart prisipažino: „Ne, tada ne aš vairavau“. Be to atvykęs vyriškis buvo tikrai ne tas iš tų dviejų keleivių, kurie važiavo kartu su juo. Policijos pareigūnai paaiškino, kad dėl vengimo būti tikrinamam dėl girtumo nustatymo bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Nissan Primastar“ vairuotojas abejingai klausėsi pareigūnų aiškinimo. Vėliau atvyko kitas policijos ekipažas, iš Kelių policijos. Buvo fotografuojama ir matuojama įvykio vietoje (b. l. 40–42).
Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2021-01-11, apie 16.40 val., buvo lauke. Matė atvažiuojantį siauru Šilokų taku raudonos spalvos autobusiuką, netrukus išgirdo, kad tako gale pasigirdo automobilio kasimasis, autobusiukas norėdamasis grįžti į miesto pusę, manevravo pirmyn-atgal, prasikasdamas ir negalėdamas išvažiuoti. Pasigirdo bumbtelėjimas, po to autobusiukas pamažu pajudėjo Šilokų taku link miesto. Kai autobusiukas išsisuko iš kelio vingio, tuoj iš Šilokų tako 9 namo atbėgo pažįstamas kaimynas V. G. sakydamas: „Kurk mašiną, sulaužė man tvorą!“ Jis (A. Z.) nuvažiavo paskui raudoną autobusiuką. Autobusiukas čia pat už kelio vingio sustojo. Jiems privažinėjant autobusiuko vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio, o jo keleiviai dar išlipinėjo. Matė, kad autobusiukas toliau nevažiavo, o Virginijus pradėjo kalbėtis su autobusiuko vairuotoju ir pamažu ėjo su juo atgal link savo sklypo. A. Z. grįžo namo. Vėliau vakare jam telefonu Virginijus pasakė, kad autobusiuko „Nissan Primastar“ vairuotojas buvo su „kvapu“, bet atvykusiems policijos pareigūnams atsisakė leistis tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu. Taip pat autobusiuko vairuotojas neigė, kad vairavo autobusiuką, tvirtino, kad vairavo kitas. A. Z. matė, kad autobusiuko vairuotojas buvo su mėlyna striuke ir juodu treningu (b. l. 45–46).
Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-01-11 dirbo popietinėje pamainoje su porininku vyriausiuoju patruliu D. V.. 17.04 val. gavo pranešimą, kad Kaune, Šilokų tako 9, prieš kelias minutes į pranešėjo namo tvorą įvažiavo autobusiukas. Valstybinio numerio nepasakė, vairuotojas bandė šalintis, bet jį sulaikė. Vairuotojas galimai neblaivus, sklinda nuo jo alkoholio kvapas, prašė nekviesti policijos, norėjo tartis su pranešėju. 17.19 val. su porininku atvykus į eismo įvykio vietą, juos pasitikęs V. G. paaiškino, jog būdamas namuose išgirdo garsą, kad lyg kažkoks automobilis atsitrenkė į namus juosiančią tvorą. Išbėgęs į lauką pamatė autobusiuką „Nissan Primastar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bandė išvažiuoti iš įvykio vietos manevruodamas pirmyn-atgal. Jam pribėgus prie autobusiuko, šis išmanevravęs jau nuvažinėjo, pavažiavęs apie 100 metrų sustojo Šilokų take ties namu Nr. 6. Jam pribėgus prie autobusiuko jo viduje buvo 3 (trys) akivaizdžiai neblaivūs vyriškiai. Pilietis V. G. jiems pasakęs, kad su automobiliu jie apgadinę jo namo tvorą ir iš eismo įvykio vietos bandę pasišalinti. Už vairo sėdėjęs, kaip vėliau paaiškėjo, buvo A. U., gim. 1985-07-18, pradėjo teisintis ir atsiprašinėti dėl įvykio. Sakė, kad truputį išgėręs alaus vairavo. Bandė tartis su pranešėju gražiuoju, kad nebūtų kviečiama policija. Pranešėjas V. G. pareigūnus nuvedė prie Šilokų take ties 6 namu stovėjusio autobusiuko „Nissan Primastar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyriškis. Pranešėjas V. G. nurodė, kad tai tas pats vyriškis, kuris vairavo autobusiuką. Autobusiuke buvęs vyriškis A. U. mums kategoriškai neigė, kad vairavęs autobusiuką „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis aiškino, kad automobilį vairavo vienas jo draugų, kurie po įvykio pasišalinę. Vairuotojas A. U. pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu kategoriškai atsisakė. Vairuotojui A. U. buvo paaiškinta, kad jeigu jisai atsisako pasitikrinti blaivumą, tai prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Bet jis vis tiek tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Bendraujant su A. U., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Taip pat A. U. ilgai kelis kartus minėjo, kad autobusiuką vairavo ne jis, o jo draugas, kuris turi tuoj tuoj atvažiuoti. Galiausiai tamsiu „VW Passat“ į įvykio vietą atvyko vyriškis, kuris minėjo, kad vairavo autobusiuką „Nissan Primastar“. Tačiau jam paaiškinus gręsiančią atsakomybę dėl eismo įvykio, iš kurio pasišalinta, čia pat prisipažino, kad tikrai šios transporto priemonės nevairavo, o atvažiavo prašomas to paties draugo A. U. jam padėti. Kadangi vyriškis atmetė bet kokias savo sąsajas su šiuo eismo įvykiu, buvo leista jam išvažiuoti. (b.l. 51–52)
Liudytojas D. V. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytojas D. J.. (b. l. 54–55).
Liudytojas V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojasi jis pats, o anksčiau taip pat leido naudotis sūnui A. U.. Tačiau 2020 metais A. U. buvo nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Jam Kauno apylinkės teismas atėmė teisę vairuoti motorines transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams. Vėliau A. gyvenimo būdas nelabai keitėsi. Esant progai neatsisako alkoholio, tik po teisių atėmimo nevairuodavo transporto. Automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius laikė namuose slaptavietėje, kad nekiltų A. savanorpagunda važiuoti. 2021-01-11 (pirmadienį) dieną jis dirbo. Vakare grįžęs namo pastebėjo, kad kieme nėra autobusiuko. Klausė A., kur automobilis. Jam pasakė, kad paliktas darbe. Nenorėjo tikėti, bet atskirai netikrino. Paskambino Kelių policijos tyrėjas ir pakvietė atvykti į apklausą. Tik tuomet sužinojo, kad jam priklausantis „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į policijos saugomą aikštelę. Ši žinia nenustebino, nes A. jo akyse netekęs pasitikėjimo. Apie patį įvykį, kaip viskas atsitiko, A. net nebuvo užsiminęs (b. l. 48–49).
Iš 2020-05-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2021-10-29 (skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos) (b. l. 82–85).
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pažymoje nurodyta, kad A. U. į Probaciją atvyko 2020-10-06 ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą (b. l. 90).
Žemesnės instancijos teismas
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad 2021-01-11 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai (b. l. 10–25).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. U., gim. (duomenys neskelbtini)metais (b. l. 56).
Žemesnės instancijos teismas
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Nissan Primastar“, 2003 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje – 1404 eurai be PVM, 1700 eurų su PVM. (b. l. 67).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. U. 2021-01-11 17.19 val. informavus jį dėl atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinių padarinių ir pasiūlius asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę, atsisakė neblaivumo patikrinimo. A. U. iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai (b. l. 33).
Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatų analizės matyti, kad šioje straipsnio dalyje nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai yra: vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas esant neblaivumo požymiams; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos alternatyvios nusikalstamos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena iš jų gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.
Aukščiau išdėstytų, teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. U. pareikštą kaltinimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. U. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad tądien buvo išgėręs alaus, o pareigūnams pareikalavus atsisakė pasitikrinti neblaivumą, kadangi bijojo, kad gali būti neblaivus. Tai, jog A. U. vairavo automobilį esant neblaivumo požymiams, taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo V. G. parodymai, kad nuo vairuotojo ( t. y. A. U.) sklido alkoholio kapas, o taip pat, kad kaltinamasis šio liudytojo prašė nekviesti policijos, kadangi jis yra išgėręs alaus; liudytojų policijos pareigūnų D. J. ir D. V. parodymai, kurie sutampa su neblaivumo nustatymo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, kad A. U. atsisakė neblaivumo patikrinimo, o iš burnos jam sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. U. 2021-01-11, apie 17.00 val., vairavo automobilį Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant neblaivumo požymiams ir vengė pasitikrinti neblaivumą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiame epizode kaltinamojo A. U. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Be to, A. U. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas ir BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal teismų praktiką, vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. U. savo kaltę pripažino visiškai, o iš teismo ištirtų įrodymų ir įvertintų įrodymų akivaizdu, kad jam apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą bei jos nevykdymo pasekmes buvo žinoma. Tai patvirtina byloje esantys Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-05-14 teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo kaltinamajam A. U. kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones – A. U. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2020-10-06 pasirašytinai buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Šios specialiosios teisės atėmimo termino pabaiga – 2021-10-29 (skaičiuojama nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos). Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad kaltinamasis A. U. 2021-01-11 sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog vairuodamas transporto priemonę, jis pažeis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas, taip pat suprato ir žinojo gręsiančias tokio elgesio pasekmes.
Visi šie nurodyti faktiniai duomenys sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamasis A. U., būdamas 2020-10-06 tinkamai informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes, suvokdamas, jog vairuodamas transporto priemonę jis vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, veikdamas tiesiogine tyčia, 2021-01-11 vairavo transporto priemonę, nors tokios būtinybės (būtinojo reikalingumo) tikrai nebuvo. Transporto priemonės vairavimas iš esmės trijų mėnesių bėgyje po tai, kad buvo išaiškintos paskirtos priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, rodo, kad kaltinamojo veiksmai pasižymi piktybiškumu ir negali būti vertinami kaip neesminiai. Be to, kaltinamajam teismo nuosprendžiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad toks atvejis, dėl ko kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepasikartotų. Tačiau kaltinamasis A. U., aiškiai suvokdamas, kad jis pažeidžia jam nustatytą draudimą, jo visiškai nepaisė ir norėjo taip elgtis, tai yra sąmoningai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tokiu būdu parodydamas savo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiame epizode A. U. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.
Kaltinamasis A. U. yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
A. U. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už padarytą baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama baudos arba arešto bausmė.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir baigtos. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad veikas jis padarė būdamas teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinių ligų įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymas – įskaita, pakaltinamas (b. l. 99).
Teismas sprendžia, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai prašoma kaltinamajam skirti šių straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į tai, kad aktualiu atveju konstatuotina kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, bendrintinos taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina subendrinta arešto bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių, šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir jo veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, tai, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone, gali būti pasiekti A. U. taikant mažesnį nei vidurkis – 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
Baudžiamosios bylos duomenimis, 2020-05-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nesumokėta, todėl tai yra faktinis bausmių (neatliktosios ir dabar skiriamos) bendrinimo pagrindas (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios teisės atėmimas maksimaliam 5 metų laikotarpiui šiuo atveju atitinka proporcingumo principą (BK 68 str. 2 d.). Šios specialios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. U. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltininkui, o jo tėvui V. U. (b. l. 56). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – (su PVM) 1700 eurų. (b. l. 67).
Automobilis „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutransportuotas saugoti į UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, ir yra grąžintas savininkui V. U. (b. l. 65–66).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109–110), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirti:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;
- pagal BK 243 straipsnį – 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, paskirtą šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020-05-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL bauda (1 700 Eur) bauda ir paskirti A. U. galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą ir 34 MGL, tai yra 1 700 (tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, A. U. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. U. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirti A. U. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
– konfiskuoti automobilio Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų).
A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus– panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.