Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-40218-466/2013 išnagrinėjus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovams UADBB „Draukeda“, D. L. J. ir D. J. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinys dėl 41 409,85 Lt skolos, procesinių metinių palūkanų solidariai ir 621,00 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis priteisimo iš atsakovų UADBB „Draukeda“, D. L. J. ir D. J.. 2013-10-09 teismo nutartimi civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto ieškinio sumai areštas. Ieškovas per nustatytą terminą nesikreipė į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pakartotinai kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (šiuo atveju skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo (šiuo atveju nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti (užtikrinti) teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, tačiau šis institutas nėra skirtas materialiųjų teisinių santykių tarp šalių nustatymui. Todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje sprendžiant, ar egzistuoja tiek tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrįstumas, tiek sprendimo neįvykdymo reali grėsmė, nėra vertinamas į bylą pateiktų duomenų bei įrodymų turinys. Jeigu toks ieškinys, kokį yra pateikęs teismui ieškovas, iš esmės gali būti pareikštas ir jeigu ieškovui palankus sprendimas iš esmės galėtų būti priimtas, pasitvirtinus jo pateiktų duomenų turiniui, turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (atsakovo turtinė padėtis ir jo mokumo pokyčių perspektyva, galimi atsakovo veiksmai, siekiant išvengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir pan.). Apeliantės teigimu, teismui nutraukus apeliantės ir atsakovo D. L. J. santuoką, apeliantės įsipareigojimai ieškovui pasibaigė; be to, pirmosios instancijos teismui nesukėlė abejonių, ar laidavimo sutartis yra teisėta, nes apeliantė pasirašė tik ant paskutinio laidavimo rašto lapo, o ant kitų lapų yra tik jos buvusio sutuoktinio parašai. Minėtais apeliantės argumentais yra siekiama nuginčyti ieškinio teiginius apie galimą ieškovo teisių pažeidimą apeliantei, kaip laiduotojai ir vienai iš solidarių skolininkų, nevykdant įsipareigojimo grąžinti skolą ir kitas ieškovui priklausančias sumas dėl atsakovo UADBB „Draukeda“ kaltės nutraukus su šia įmone 2008-11-26 ieškovo sudarytą finansinio lizingo sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2008-11-26 tarp ieškovo ir atsakovų D. L. J. ir D. J. sudaryta laidavimo sutartimi. Tačiau minėta, kad tokie argumentai negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės. Preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškinio turinys tikėtinai patvirtina, kad dėl atsakovų, kaip solidarių skolininkų neveikimo (vengimo mokėti įmokas už atsakovui UADBB „Draukeda“ perduotą valdyti ir naudoti lizinguojamą turtą (automobilį)), ieškovas buvo priverstas vienašališkai nutraukti su atsakovu UADBB „Draukeda“ 2008-11-26 sudarytą finansinio lizingo sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2008-11-26 tarp ieškovo ir atsakovų D. L. J. ir D. J. sudaryta laidavimo sutartimi, ir dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo ieškinys apeliantės atžvilgiu yra tikėtinai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nagrinėjamas turtinio pobūdžio ginčas dėl žymios skolos sumos priteisimo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas prašo visą įsiskolinimo sumą priteisti solidariai iš visų atsakovų, kas reiškia, jog tenkinus ieškinį, ieškovas galės pareikalauti, kad teismo priteistą sumą grąžintų tiek visi ar keli atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, taip pat tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.8 straipsnio 4 dalis). Tokiu būtų pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo visų atsakovų turtą, arešto mastą nustatant pagal ieškinio sumą, t. y. 41 409,85 Lt. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų grėsmę būsimo ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra gera ir ieškovo prašoma priteisti 41 409,85 Lt suma jai nėra didelė. Taigi pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nėra.

Tačiau laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir ne vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas areštavo apeliantės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 41 409,85 Lt sumai leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Tokiu būdu antstoliui vykdant skundžiamą nutartį ir nustačius, jog apeliantės turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto suma yra mažesnė nei 41 409,85 Lt arba tokio turto apeliantė iš viso neturi, antstolis areštuotų ir apeliantės pinigines lėšas faktiškai paliekant apeliantei tik teisę iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo šioje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pažeidžiami teisingumo ir proporcingumo principais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina papildomai nustatant, kad iš areštuotų piniginių lėšų apeliantei leidžiama ne tik atsiskaityti su ieškovu, tačiau taip pat leidžiama apeliantės ir jos išlaikomų dviejų dukrų (kurių vien yra nepilnametė, o kita mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje) asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų trijų minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio, mokėti mokesčius valstybei, dengti skolinius įsipareigojimus kredito įstaigoms.

Nors apeliantė nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas ieškovo naudai teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Tai, kad siekdamas užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Areštuoti atsakovams UADBB „Draukeda“, į. k. 157018410, buveinė (duomenys neskelbtini), D. L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, atlyginimus darbuotojams, atsakovei D. J. iš areštuotų lėšų taip pat leidžiant atsakovės ir jos išlaikomų dviejų dukrų E. J. ir K. J. asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytų trijų minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio, mokėti mokesčius valstybei, dengti skolinius įsipareigojimus kredito įstaigoms. Bendras arešto mastas – 41 409,85 Lt.“

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.