Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1192-460/2012

(S) 30.3; 30.12.1; 35.1; 42.5.; 45.1;

2012 m. rugpjūčio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-967-889/2012 pagal ieškovės P. V. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl nuosavybės teisės pripažinimo, turto išreikalavimo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo O. K., bei ieškovės (apeliantės) P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė P. V. yra atsakovo M. K. ir trečiojo asmens O. K. dukra (t. 1, b. l. 23). Atsakovas ir trečiasis asmuo susituokė 1976-04-29. 2010-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teisme užvesta jų santuokos nutraukimo byla Nr. 2-1036-618/2012, kurios nagrinėjimas dėl šios bylos yra sustabdytas. Ieškovė gyveno tėvų bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1997 m. pirmą kartą ištekėjo ir pas tėvus gyveno su vyru A. C. (t. 1, b. l. 22). 2005 m. ieškovė su vyru padarė buto remontą ir pakeitė baldus naujais. Ieškovė 2006-06-29 nutraukė santuoką su A. C.. Ieškovė 2008-08-08 susituokė su I. V. (t. 1, b. l. 7, 24).

Dėl buto remonto išlaidų atlyginimo

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 9 562 Lt dydžio kompensaciją už buto pagerinimus (sumontuotas naujas grindis, lauko duris, lubų apdailą, koridoriaus ir kambario spintas, atliktą virtuvės remontą).

Teisėjų kolegija sutinka ir byloje yra pateikti duomenys, kad vykdant remontą už medžiagas bei baldus sumokėjo ne atsakovas (t. 1, b. l. 8–21). Pažymėtina, kad buto remontas buvo atliktas atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame bute nuosavybės teise. Negalima nepastebėti ir to, kad apeliantė minėtame bute, 1997 metais susituokusi su A. C., iki 2004–2005 metų gyveno kartu su sutuoktiniu. Teismas primena, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to būdamas nepriklausomas ir nešališkas teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apeliantė reikalauja priteisti skolą už buto remontą ne solidariai, tačiau tik iš atsakovo ir ne pusę, tačiau visą sumą (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad bylos duomenimis jokių remonto darbų 1997–2005 metais atlikta nebuvo. Todėl visai natūralu, kad bute gyvenant dviem šeimoms ir praėjus ilgam laiko tarpui atsirado būtinybė einamajam remontui. Teismui apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad remontas vyko atsakovo arba trečiojo asmens užsakymu ar nurodymu, tuo labiau, nėra įrodymų, kad minėti darbai vyko už atlygį (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Priešingai, atsakovas teigė, kad apeliantė su buvusiu sutuoktiniu remontą atliko savo iniciatyva (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės patvirtina byloje esančius duomenis, kad ieškovė (ir jos vyras) gyveno atsakovo ir trečiojo asmens bute neatlygintinai – panaudos teise, todėl įvykdė pagal įstatymą pareigą daryti buto einamąjį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis). Todėl visiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jeigu ieškovė buto remonto metu nesinaudojo butu, buvo išvykusi į Italiją, todėl neprivalėjo daryti buto einamojo remonto. Tai niekaip negali paneigti to, jog iki išvykimo apeliantė bute gyveno ir pareiga daryti einamąjį remontą atsirado. Aplinkybė, kad atsakovas padėjo atlikti remonto darbus, jokiu būdu nesuponuoja išvados apie įskaitymus, apie kuriuos teigia apeliantė, tačiau tai akivaizdus buto šeimininko einamojo remonto koordinavimas ir ūkiškas požiūris į jam ir sutuoktinei bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Apeliantė teigia, kad atsakovas byloje nereiškė priešieškinio ir nereikalavo, kad ieškovė sumokėtų jam už jo atliktus remonto darbus. Tai tik dar kartą patvirtina, kad šalys remontą atliko savo valia bei vykdant panaudos teisinį normų reglamentavimą, todėl pagrįstai niekas jokių kitų prievolinių santykių negalėjo tikėtis. Aktualu pažymėti, kad šioje apeliacinio skundo dalyje apeliantė prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 9 562 Lt dydžio skolą už atliktą buto remontą, tačiau nenurodo nė vienos konkrečios materialinės teisės normos, kurios pagrindu būtų galima šį reikalavimą pripažinti teisėtu. Dar daugiau, apeliantė skunde teigia, kad nutraukiant santuoką buvo sutarta, kad visi namų apyvokos daiktai (baldai), užgyventi santuokoje, taigi ir buto pagerinimai, liks ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija ypatingai pabrėžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-29 sprendime civilinėje byloje Nr. N2-5567-323/2006 jokių susitarimų dėl namų apyvokos daiktų nėra, šalys, kas susiję su turtu, susitarė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 1 000 Lt vertės automobilis BMW atitenka A. C. asmenine nuosavybe. Visi kiti susitarimai minėtoje byloje buvo tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Taigi apeliantė savo reikalavimą kildina iš susitarimo, kurio nepateikė, o ir pateikti negali, nes tokio susitarimo nėra (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 179 straipsnio 3 dalis, CPK 197 straipsnis). Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad šios apeliacinio skundo dalies nėra pagrindo tenkinti (CK 3.87 straipsnis, CK 6.636 straipsnis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Dėl nuosavybės pripažinimo į vandens gręžinius ir įrangą

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai nuosavybės teise į atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose sodo sklypuose esančius vandens gręžinius: 2006-09-18 įrengtą gręžinį identifikavimo Nr. 40046, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2006-12-21 įrengtą vandens gręžinį, identifikacinis Nr. 40279, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis atsakovas M. K. 2006-08-22 kreipėsi dėl leidimo išgręžti vandens gręžinį, 2006-08-26 savo vardu sudarė rangos sutartį su UAB „Gargždų hidrogeologija“, ir už gręžinius atsakovui buvo išrašytos sąskaitos faktūros 2006-09-19 – 3 717 Lt, 2007-01-02 – 4 000 Lt (t. 1, b. l. 38–40, 42, 82–84). Nustatyta, kad atsakovas M. K. savo vardu 2007-01-24 už 1 790,99 Lt nupirko vienfazį suvirinimo aparatą ‚‚Kuhtreiber“ KITin 190, serijos Nr. 470283, 2007-05-02 už 3 500 Lt – žemės įdirbimo mašiną – motobloką „Partner 4040S“, 2008-03-14 už 666 Lt – elektrinę betono maišyklę, modelis B132, gamyklinis Nr. SABF7112-B43, 2008-04-23 už 850 Lt nupirko benzininę žoliapjovę „Husquarna T560RS“ ir 2008-05-22 už 1 500 Lt nupirko benzininę rankinę žolės pjovimo mašiną „Jonsered BC2125“ (t. 1, b. l. 35-37, 80, 85, t. 2, b. l. 65, toliau – įranga). Visa įranga buvo nupirkta laikotarpiu nuo 2007-01-24 iki 2008-05-22.

Apeliantė mano, kad pateikė daugiau nei pakankamai įrodymų, kurie patvirtina ieškovės nuosavybės teisę į šį turtą bei įrodo, kad atsakovas pats neturėjo tokių piniginių lėšų, kad galėtų įsigyti šiuos daiktus ir įsirengti gręžinius, iš viso turto už 21 067 Lt. Priešingai, atsakovas neįrodė tos aplinkybės, kad buvo finansiškai pajėgus pats įsigyti visą aukščiau nurodytą turtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kartu teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti ginčą tarp šalių teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje, o įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius gali atsirasti neigiamų padarinių.

Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde teigia, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2007-01-24 iki 2008-05-02 už Ieškovės pinigus nupirko anksčiau išvardytus daiktus bei išgręžė gręžinius. Vadinasi apeliantė turi įrodyti pinigų perdavimo faktą atsakovui (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Visų pirma byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, byloje nėra nė vieno įrodymo apie tai, kad apeliantė gavo arba gauna pajamas. Ji nepateikė jokių duomenų, kad bent kartą siuntė pinigus atsakovui ar trečiajam asmeniui, nepateikė duomenų ir apie tai, kada ir kiek lėšų perdavė atsakovui. Visa, ką apeliantė nurodo, yra deklaratyvu ir nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Byloje apeliantė pateikė tik pervedimų nurodymus trečiajam asmeniui (t. 2, b. l. 40–48). Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo nurodo, jog savo gaunamas pajamas naudojo savo poreikiams tenkinti ir pinigų atsakovui niekada neduodavo (t. 2, b. l. 109, 110). Visa tai tik patvirtina, kad nei apeliantė nei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kad atsakovui pervedė ar perdavė pinigines lėšas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apeliantė bei trečiasis asmuo šioje byloje bando suformuoti nuomonę, kad atsakovas nebuvo finansiškai pajėgus pats įsigyti visą anksčiau nurodytą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansinė atsakovo padėtis ginčo daiktų pirkimo metu teisinės reikšmės bylai iš viso neturi. Nagrinėjamu atveju teisiškai visai neturi reikšmės, iš kokių lėšų – esančių kredito įstaigose, laisvai laikomų, pasiskolintų iš kitų asmenų–atsakovas minėtą turtą įsigijo. Byloje nėra nuginčytas nė vienas gręžiniuose atliktų darbų sandoris, nėra nutraukta nė viena pirkimo–pardavimo sutartis, priešingai atsakovas pateikė įrodymus, kad jis už atliktus darbus bei daiktus yra pats atsiskaitęs (t. 1, b. l. 78–87). Be to, apeliantė visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl finansinės padėties perkelia atsakovui. Jis savo finansinės padėties sandorių metu neprivalo įrodinėti, priešingai, apeliantė turėjo įrodyti, tačiau neįrodė, kad ji perdavė lėšas atsakovui, o iš jos lėšų atsakovas atliko darbus ir įsigijo daiktus (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu – nuo 2007-01-24 iki 2008-05-22 – atsakovui buvo suteikta paskola, kurią jis grąžinio (t. 1, b. l. 75), liudytoja V. P. patvirtino, kad ji 2007 m. pavasarį paskolino sodo kaimynui atsakovui 1 500 Lt kultivatoriui pirkti, skolą atsakovas dalimis jai grąžino (t. 2, b. l. 79). Nepaneigti byloje duomenys ir apie tai, kad atsakovas sodo sklypuose augina vaisius ir daržoves, kuriuos vasarą parduoda. Visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai apie tai, jeigu šiuo metu yra bloga atsakovo finansinė padėtis, todėl ir ginčo laikotarpiu negalėjo įsigyti ginčo daiktų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesirėmė trečiojo asmens duomenimis apie apeliantės pinigų perdavimą atsakovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog trečiojo asmens pozicija, nurodytos faktinės aplinkybės atsiliepimuose, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo yra labai prieštaringa, nenuosekli (t. 1, b. l. 137–139, 140–142) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo šioje byloje stengiasi suformuoti nuomonę, kad atsakovo finansinė padėtis anksčiau buvo ir dabar yra sunki, tačiau ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ji užima visiškai priešingą poziciją ir teigia, kad atsakovas „turi pinigų“. Be to, santuokos nutraukimo byloje trečiasis asmuo nurodė, jog kreditorių nei ji, nei atsakovas neturi (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų ar įrodymų, kad ieškovė būtų perdavusi atsakovui pinigus ar pavedusi savo motinai ar tėvui ar kitu būdu būtų išreiškusi savo valią išgręžti gręžinius ar įsigyti sodo techniką ir kitą įrangą jos asmeninės nuosavybės teise tuo metu, kai daiktus pirko ar įrenginėjo atsakovas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, tenkinti apeliantės skundo reikalavimus dėl jos nuosavybės teisės į atsakovo 2006 m. įrengtus vandens gręžinius jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose ar 2007 m. atsakovo nupirktą įrangą pripažinimo nėra teisinio pagrindo (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, CK 1.64 straipsnio 1 dalis, CK 4.47 straipsnio 1 punktas, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Dėl vindikacijos

Daiktų savininkas turi teisę išreikalauti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Apeliantė prašė išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo daiktus, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosavybės į tuos daiktus nenustatė, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl ji neturi tokio reikalavimo teisės (CK 4.95 straipsnis). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovės vindikaciniai reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti (CK 4.23 straipsnio 2–3 dalys, CK 4.95 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo, pakankamumo ir sprendimo pagrįstumo

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Piniginių lėšų perdavimo ar atstovavimo įrodinėjimo pareigos priskyrimas apeliantei atitinka CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Argumentai, kuriais teigiama dėl sunkios atsakovo finansinės padėties argumentų tinkamo neįvertinimo ir dėl to nemotyvuoto teismo sprendimo priėmimo, nėra bylai tiek reikšmingi, jais nepagrindžiamas materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas kaip pagrindas sprendimo pakeitimui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apeliantės priteisti jo patirtas 300 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantės apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jos nenaudai. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 355457 patvirtina, kad 2012-04-02 atsakovas sumokėjo 300 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas (t. 2, b. l. 107). Esant tokiems įrodymams, tenkintinas atsakovo prašymas dėl 300 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą iš apeliantės priteisimo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. K. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje iš ieškovės P. V..