- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-1502-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00029-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „4finance“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-250-419/2016 pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo – UAB „4finance“, kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Ž. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2015 m. lapkričio 27 d. antstolės T. G. patvarkymą Nr. 3.5. – V018551 dėl varžytynių paskelbimo, atšaukti 2015 m. lapkričio 27 d. paskelbtas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – 153/307 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes. Nurodė, kad antstolė pažeidė CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo iš skolininko turto ar pajamų eilės tvarką, išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Skolininkas iki skundžiamo patvarkymo priėmimo sudarė susitarimą su antstole dėl kas mėnesį mokėtinų 50 EUR dydžio įmokų bei pateikė sudarytą darbo sutartį. 2015 m. lapkričio 27 d. antstolės priimtų patvarkymų Nr. 3.5.-V018569 ir 3.5.-V018566 pagrindu darbdavys pradėjo išskaitymus iš jo darbo užmokesčio. Be to, pareiškėjas nurodė, kad skola yra solidari jo ir jo sutuoktinės I. Ž. prievolė, todėl nesant galimybės skolos išieškoti iš skolininko piniginių lėšų, išieškojimas turėjo būti nukreiptas į sutuoktinės pinigines lėšas ir pajamas. Tik nustačius, kad sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančių piniginių lėšų ir pajamų nepakaks išieškojimui, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Antstolė T. G., gavusi pareiškėjo skundą, atšaukė pareiškėjo turto varžytynes, tačiau atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju išieškotojas nebuvo nurodęs, iš kurio skolininko turto turi būti išieškoma, todėl antstolė vykdė išieškojimą pagal LR CPK 664 str. numatytą tvarką. Kadangi išieškojimas vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, išieškojimas iš karto buvo nukreiptas į antros eilės skolininko turtą, t. y. jam priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o skolininkui įsidarbinus – ir į jo darbo užmokestį. 2015 m. lapkričio 27 d. ginčijamu patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Teismas nustatė, kad pagal abi vykdomąsias bylas bendra iš skolininko A. Ž. išieškoma suma (neskaičiuojant metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų) yra 997,70 Eur. Skundo pateikimo dieną išieškota 105,94 Eur vykdymo išlaidų, pagrindinė skola apskritai neišieškota. Skolininko darbo užmokestis yra minimalus, jo ir banko sąskaitose esančių piniginių lėšų neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl visiškai pagrįstai vadovaujantis CPK 662 str. 4 d. išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Teismas pažymėjo, kad tiek vykdomojoje byloje Nr. 0045/15/01181, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0045/15/02337 išieškojimas vykdomas tik iš A. Ž.. Nė viename iš vykdomųjų dokumentų nenurodytas skolininko prievolės solidarus pobūdis, jo sutuoktinė nebuvo įtraukta solidariąja skolininke nagrinėjant kreditoriaus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Sutuoktinių prievolės pobūdį ir tuo pačiu galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad A. Ž. prievolės solidarumo klausimas turėjo būti sprendžiamas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir, kad prievolė yra solidari, turėjo būti nurodyta pačiame teismo įsakyme. Antstolės kontorai vykdyti pateikti teismo įsakymai yra įsiteisėję, juose nurodytas vienintelis skolininkas – A. Ž., vadinasi, jo prievolės yra asmeninės. Vykdymo procese prievolės solidarumo klausimas nesprendžiamas ir išieškojimas vykdomas iš to skolininko, kuris nurodytas vykdomajame dokumente.
Teismas taip pat pažymėjo, kad išieškojimas pagal vieno sutuoktinio prievoles vykdomas pagal LR CK 3.112 str. 1 d. nuostatas, kuriose aiškiai numatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Vadinasi, iš pradžių išieškoma iš skolininko asmenine nuosavybe esančio turto, laikantis CPK 664 straipsnyje numatyto eiliškumo, ir tik nesant pakankamai tokio skolininko turto, išieškojimas gali būti nukreiptas į jo dalį bendrame turte. Taigi antstolė nagrinėjamu atveju neturi teisės nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sutuoktinės turtą, gali nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį bendrame turte, tačiau tik tuo atveju, jeigu asmeninio skolininko turto nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti.
Taigi teismas konstatavo, kad 2015 m. lapkričio 27 d. antstolės T. G. patvarkymas Nr. 3.5.-V018551 dėl varžytynių paskelbimo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pagrindo jį naikinti nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės T. G. 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkymą Nr. 3.5.-V018551 dėl varžytynių paskelbimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pagal su išieškotoju UAB „4finance“ sudarytas vartojimo kredito sutartis pareiškėjas gavo paskolas, reikalingas tenkinti šeimos ūkio poreikius; pareiškėjo sutuoktinė dėl to buvo informuota ir neprieštaravo, kad pareiškėjo vardu būtų sudaromos vartojimo kredito sutartys. Todėl pareiškėjas su sutuoktine yra solidarieji skolininkai. Dėl pareiškėjui nežinomų aplinkybių išieškotojas, kreipdamasis į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, nenurodė pareiškėjo sutuoktinės kaip solidariosios skolininkės.Pareiškėjui nėra žinoma, ar išieškotojas nėra antstolei nurodęs išieškojimo iš pareiškėjo turto ar pajamų tvarkos, kuri antstoliui yra privaloma.Pareiškėjui priklausanti areštuota žemės sklypo dalis nėra atidalyta, todėl neišsprendus turto atidalijimo klausimo, antstolė negalėjo skelbti varžytynių dėl žemės sklypo pardavimo, o turėjo nukreipti išieškojimą į kitą solidarų skolininką – pareiškėjo sutuoktinei priklausantį turtą.Iš varžytynių parduodamo turto vertė yra keturis kartus didesnė už likusią skolą su vykdomosiomis išlaidomos. Todėl turto pardavimas iš varžytynių, pareiškėjui reguliariai dalimis mokant išieškomą skolą, yra perteklinis veiksmas ginant išieškotojo interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė T. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo sutuoktinė nebuvo įtraukta solidariąja skolininke nagrinėjant išieškotojo UAB „4finance“ pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Sutuoktinių prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas bylos nagrinėjimo metu, antstoliui tokia teisė nesuteikta.CPK 667 straipsnyje numatyta procedūra nepradedama, jeigu skolininko turto dalis jau yra nustatyta arba turtas skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjui priklausanti žemės sklypo dalis yra jo asmeninė nuosavybė, todėl taikyti CPK 667 straipsnyje nurodytas procedūras antstolei nebuvo pagrindo.Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje išieškotojas nebuvo nurodęs, iš kurio pareiškėjo turto turi būti išieškoma.Antstolė, laikydamasi CPK 662-664 straipsniuose nustatytos tvarkos, pirmiausia areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose, o nustačiusi, kad skolininkas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. pradėjo dirbti, išieškojimą nukreipė į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas pajamas. Tačiau iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuotinų lėšų nepakako išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai nutarė išieškojimą nukreipti į paskesnės eilės skolininko turtą – 153/307 dalį žemės sklypo (CPK 662 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – antstolės 2015 m. lapkričio 27 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas pirmiausia tvirtina, kad prievolė išieškotojui yra ne jo asmeninė, bet solidari abiejų sutuoktinių prievolė, todėl išieškojimas, anot apelianto, turėtų būti nukreiptas ir į jo sutuoktinei priklausantį turtą.
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnį, visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas. Antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji (CPK 648 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiuose teismo įsakymuose apelianto sutuoktinė nėra įrašyta skolininke, ji nebuvo įtraukta tose bylose dalyvaujančiu asmeniu ir teismo įsakymuose nespręsta dėl jos teisių ir pareigų, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, išieškojimas negali būti nukreiptas į apelianto sutuoktinės turtą.
Apelianto argumentas, kad jam nėra žinoma, ar išieškotojas nėra nurodęs antstolei išieškojimo iš pareiškėjo turto ar pajamų tvarkos, neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Viena vertus, įstatymas suteikia skolininkui teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 str. 2 p.), taigi ir galimybę sužinoti, ar išieškotojas yra nurodęs antstoliui, iš kokio skolininko turto išieškoti pirmiausia. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju išieškotojas tokia teise nepasinaudojo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl CPK 667 straipsnio taikymo. Pastarasis, pagal jame įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra taikomas, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apeliantui priklausanti žemės sklypo dalis yra nustatyta – tai 153/307 žemės sklypo, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (žemės sklypo dalies įsigijimo pagrindo ir laiko), apeliantui priklausanti asmeninės nuosavybės teise. Taigi, kaip teisingai nurodo antstolė, taikyti CPK 667 straipsnyje numatytą skolininko turto dalies nustatymo procedūrą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad apelianto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo dieną iš apelianto buvo išieškota 105,94 Eur vykdymo išlaidų, o pagrindinė skola apskritai neišieškota. Skolininko darbo užmokestis yra minimalus, jo ir banko sąskaitose esančių piniginių lėšų neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tai paneigiančių įrodymų, be kita ko, patvirtinančių, kad išieškomą pinigų sumą buvo galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš apelianto darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 str. 1 d.), apeliantas nepateikė. Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad išieškojimo nukreipimas į apeliantui priklausančią žemės sklypo dalį yra neteisėtas ar, kaip teigia apeliantas, perteklinis išieškojimo veiksmas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.