Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Prašyme nurodoma, kad Tarnyboje gauta informacija dėl dingusios be žinios nepilnametės (duomenys neskelbtini) paieškos iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos. Tarnyba informuota, kad iš (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) paskelbė dingusios be žinios mažametės (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) tarptautinę paiešką. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nepilnametė buvo perduota globai (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams paėmus ją iš tėvo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos davė leidimą vaiko tėvams pasiimti vaiką vienai dienai iš globos namų, tačiau (duomenys neskelbtini) tėvai, pasiėmę (duomenys neskelbtini), jos nebegrąžino. (duomenys neskelbtini) mergaitės surasti nepavyko. „PolisII“ naršyklės duomenimis, motina (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tarnyboje gautame pranešime prašoma pagalbos surasti vaiką. Nurodė, jog Tarnybos specialistai, reaguodami į galimą vaiko teisių pažeidimą, (duomenys neskelbtini) nuvyko į faktinę vaiko buvimo vietą. Apsilankymo metu, namuose buvo vaikas ir tėvai, bendraudama su tėvais mergaitė elgėsi nerimastingai. Tarnybos teigimu, namuose buvo pakankamai švaru, bet trūko tvarkos, nesimatė vaiko žaislų, lovelės. Vaiko motina buvo supažindinta su gautu pranešimu, tačiau neigė jame surašytas aplinkybes bei teigė, kad vaiko nepagrobė iš (duomenys neskelbtini), o tiesiog išsivežė. Tarnybos specialistai nusprendė nuvežti vaiką į gydymo įstaigą apžiūrai. Mergaitei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) ir konstatuota nepakankama tėvų priežiūra ir kontrolė. (duomenys neskelbtini) mergaitė laikinai buvo apgyvendinta viešojoje įstaigoje (toliau ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ budinčio globotojo šeimoje. Tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos apie nepilnametę (duomenys neskelbtini). Pranešime minima, kad nepilnametės tėvai buvo atvykę į globos centrą, elgėsi neadekvačiai. (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistė bendravo su globos centro koordinatore telefonu, pastaroji informavo, kad tėvams su vaiku susitikti leis tada, kai dalyvaus ir Tarnybos specialistai, kadangi vaiko tėvai su globos centro darbuotojais elgėsi nepagarbiai, grasino. Pažymėjo, kad budinčios globotojos duomenimis, mergaitė buvo akivaizdžiai neprižiūrima ir apleista. 2022 m. rugsėjo 21 d. įvertinus vaiko situaciją ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, buvo sudaryta mobilioji komanda darbui su nepilnamečio vaiko tėvais. Tarnyba nustatė šiuos rizikos veiksnius: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos (reaguojant į gautą vaiko teisių pažeidimą, tėvai vaiko akivaizdoje elgėsi agresyviai, plėšė vaiką iš Tarnybos specialistės rankų, neatsižvelgė į tai, kad vaikas stipriai verkė, taip pat vaiko akivaizdoje vaiko tėvas smogė policijos pareigūnui). Taip pat nustatytini kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) žalą vaiko sveikatai.

3. (duomenys neskelbtini). Tarnybos teigimu, esant aptartiems rizikos veiksniams ir egzistuojant rizikai, kad tėvai vėl gali neteisėtai išvežti vaiką į kitą valstybę ir tai, kad (duomenys neskelbtini) per „Interpol“ jau yra paskelbta vaiko paieška, Tarnyba laikosi pozicijos, kad nėra tikslinga taikyti laikinosios priežiūros priemonės, todėl prašo išduoti teismo leidimą paimtą vaiką iš tėvų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų.

Dėl termino, per kurį Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi kreiptis dėl teismo leidimo paimti vaiką, skaičiavimo ypatumų

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti Tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo, konstatavo, kad Tarnyba praleido CK 3.254¹ straipsnio 2 dalyje numatytus terminus, per kuriuos Tarnyba, paėmusi vaiką iš tėvų, privalo kreiptis į teismą. Iš byloje pateikto vaiko apgyvendinimo akto Nr. 1VLA-1167 teismas nustatė, kad vaikas 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo paimtas iš tėvų, todėl vertino, kad Tarnyba su prašymu dėl teismo leidimo turėjo kreiptis į teismą iki 2022 m. rugsėjo 20 d., arba, išimtiniu atveju, taikant 5 darbo dienų terminą, tai turėjo padaryti iki 2022 m. rugsėjo 22 d., tačiau šiuo konkrečiu atveju Tarnybos prašymas teisme gautas tik 2022 m. rugsėjo 27 d.

13. Tarnyba, nesutikdama su aptarta skundžiamos nutarties išvada atskirajame skunde teigia, kad terminas, per kurį Tarnyba turi kreiptis dėl teismo leidimo išdavimo, skaičiuotinas nuo vaiko situacijos vertinimo atlikimo, kadangi tik atlikusi jį, Tarnyba gali priimti sprendimą kreiptis į teismą, nes būtent šio vertinimo metu įvertinamos visos aplinkybės, susijusios su šeima. Pasak Tarnybos, nagrinėjamu atveju vaiko situacijos vertinimas atliktas 2022 m. rugsėjo 21 d., o į teismą pasikreipta 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. nepraleidus įstatyme numatyto termino.

14. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.

15. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą.

16. VTAPĮ 36¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, atlieka vaiko situacijos vertinimą, kurio metu yra priimami vienas iš trijų sprendimų: 1) nenustačius vaiko teisių pažeidimo ir pavojaus vaikui baigti nagrinėti pranešimą; 2) nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ar 3) nustatyti vaiko apsaugos poreikį.

17. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte įtvirtinta, kad vaiko situacijos vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Jei gaunamas pranešimas apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus pradeda atlikti ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento ir vaiko situacijos vertinimą baigia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos.

18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taip pat reikšminga atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254¹, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496¹, 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamojo rašto (toliau ir Aiškinamasis raštas) nuostatas, kadangi šiame teisės aktų parengiamajame dokumente detalizuojamos, be kita ko, ir nagrinėjamai bylai aktualios CK 3.254¹ straipsnio nuostatų turinys. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „<...> vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą atvejais <...> būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą“.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūrą, išaiškinta, jog paėmus vaiką iš šeimos yra apribojama vaiko teisė augti jam artimų žmonių – tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą – globoje ir atitinkamai šių suaugusiųjų teisė rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš šeimos, kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo. Šia teismo nutartimi patvirtinamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip išaiškinta, kad teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, todėl tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Dėl šios priežasties įstatyme įtvirtinta galimybė paimti vaiką iš jo atstovų siejama su tam tikromis sąlygomis: visapusiškas situacijos įvertinimas, galimos priežiūros priemonės, įsitikinimas, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios vaiko paėmimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-943/2022).

21. Taigi šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs aukščiau pacituotą normatyvinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sutinka su Tarnybos atskirojo skundo argumentais, kad tik atlikusi vaiko situacijos vertinimą Tarnyba gali priimti sprendimą kreiptis į dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, todėl, atitinkamai, terminas, per kurį Tarnyba turi kreiptis dėl teismo leidimo išdavimo skaičiuotinas nuo vaiko situacijos vertinimo. Teismo vertinimu, vaiko situacijos įvertinimas yra sudėtinė vaiko paėmimo iš jo įstatyminių atstovų proceso dalis, kadangi atlikus šį veiksmą ir surašius vaiko situacijos vertinimo anketą, Tarnyba nustato, ar egzistuoja rizikos ir apsaugos veiksniai, taip pat gali būti nustatomas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis ar vaiko apsaugos poreikis. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas iš tėvų paimtas 2022 m. rugsėjo 15 d. reaguojant į Tarnybinį pranešimą bei laikinai apgyvendintas budinčio globėjo šeimoje. Kaip matyti iš Tarnybos pateiktų įrodymų, vaiko situacijos vertinimas atliktas ir anketa surašyta 2022 m. rugsėjo 21 d., tuo tarpu Tarnybos prašymas dėl teismo leidimo išdavimo datuojamas 2022 m. rugsėjo 26 d., teisme gautas 2022 m. rugsėjo 27 d., todėl CK 3.254¹ straipsnio 2 dalyje numatytas terminas šiuo atveju nepraleistas. Taigi apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Tarnyba praleido terminą kreipimuisi dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo.

Dėl procesinių dokumentų vertimų

22. Nutartyje nurodoma, kad Tarnyba kartu su prašymu pateikė įvairius dokumentus surašytus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kalbomis, kurie nėra išversti į valstybinę lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad Tarnyba byloje 2022 m. spalio 5 d. pateikė dokumentų vertimus, todėl spręstina, kad šis procesinis trūkumas pašalintas.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinį ir faktines bylos aplinkybes pripažino, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau Tarnyba teismui nepateikė išverstų į (duomenys neskelbtini) kalbą prašymo ir jo priedų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) moka lietuvių kalbą.

24. Teisė būti informuotam apie teisminį procesą yra neatsiejamai susijusi su teise būti informuotam asmeniui suprantama kalba. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018). Aptartas teisinis reguliavimas bei teismų praktika teikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą pripažinti, kad procesinio dokumento turinio elementai, skirti užtikrinti tinkamą bylos šalių informavimo pareigą, yra būtinieji, o tokie procesinio dokumento trūkumai, kurie neleidžia teismui šios pareigos įgyvendinti, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės. Tik tuo atveju, kai šalis yra tinkamai informuojama apie prieš ją prasidėjusį procesą, toks procesas bus laikomas teisėtu.

25. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), kaip pareiškėjas, dalyvavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje administracinėje byloje suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) buvo atstovaujamas advokato, tačiau iš bylos priedų matyti, kad atstovavimo sutartis surašyta ir pateikta lietuvių kalba, atstovavimo sutartį fiziniu parašu pasirašė (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodytoje byloje nėra duomenų, kad suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) egzistavo poreikis gauti procesinių dokumentų, pateiktų lietuvių kalba, vertimus ir pan. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartos aplinkybės nepaneigia suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) teisės, esant poreikiui, gauti šalių ir teismo procesinius dokumentus jam suprantama kalba, tačiau kartu akcentuotina, jog kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., jog sprendžiamas klausimas dėl vaiko paėmimo iš tėvų, nustačius tam tikrus rizikos veiksnius, be to, esant situacijai, kuomet paskelbta vaiko paieška tarptautiniu mastu, tai įpareigoją bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, ir, priimant procesinius sprendimus, siekti užkirsti kelią galimiems vaiko interesų pažeidimams. Taigi šiuo atveju esant procesinių dokumentų vertimo poreikiui, teismas gali įpareigoti Tarnybą pateikti vertimus į atitinkamą kalbą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vien tokių vertimų nebuvimas byloje negalėjo būti papildomu pagrindu atsisakyti priimti Tarnybos pareiškimą nagrinėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, išdavimu, todėl nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti Tarnybos prašymą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas negali spręsti procesinio dokumento priėmimo klausimo iš esmės, kadangi ieškinio (prašymo, pareiškimo, skundo) priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja procesinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o pareiškėjos prašymą su byla grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo išduoti teismo leidimą paimti vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini), priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.