Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovės UAB „L“ atstovui advokatui E.S., atsakovui V.B., jo atstovei advokatei L.A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „L“ ieškinį atsakovui V.B., trečiajam asmeniui BUAB „P.J.“ dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-23 nutartimi siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo V.B. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, šio turto nesant ar esant nepakankamai, atsakovo piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimų ribose – už 14 917,76 Eur.

Ieškovės atstovas ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad įmonės vadovas (atsakovas) žinojo apie įmonės nemokumą. Šie klausimai buvo aptarinėjami kolegialaus įmonės valdymo organo posėdyje. Tyčinio bankroto byloje nustatyta, kad įmonė vėliausiai tapo nemoki 2016-12-31, tačiau tai nereiškia, kad būtent tą dieną ji tapo nemoki. Sunki finansinė padėtis tęsėsi jau daug metų. Tarp ieškovės ir UAB „S.s“ 2016-12-06 buvo sudaryta sutartis, kurioje aptarti ankstesni įsiskolinimai. Šios sutarties pasirašymo dieną ieškovei nebuvo žinoma UAB „S.s.“ sunki finansinė padėtis, todėl buvo suteiktas 100 000 Eur kredito limitas. Sutartis užtikrinta trečiojo asmens UAB „P.J.“ laidavimu, nes buvo padidintas kredito limitas. 2016 m. mokėjimai buvo atliekami, vyko ieškovės ir UAB „S.s.“ bendradarbiavimas. Ieškovė iš UAB „S.s“ 2017-04-04 ir 2017-04-18 gavo po 2 000 Eur pavedimus, iš viso 4 000 Eur, tačiau negali nurodyti, už kokias sąskaitas buvo užskaityti šie mokėjimai. Šie mokėjimai nėra pripažinti neteisėtais. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, ieškovė turi galimybę pasirinkti, ar skolos išieškojimo prašyti iš skolininko, ar iš laiduotojo. Skolos dalis buvo prisiteista pagal laidavimo sutartį iš laiduotojo, tačiau šis faktas neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, pirko statybines medžiagas iš ieškovės, taip sukeldamas nuostolius.

Trečiojo asmens BUAB „P.J“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad UAB „S.s“ buvo įregistruota 2003-01-31. Bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2015-01-29 buvo UAB „P.J“ (dabar bankrutavusi). Bendrovės generaliniu direktoriumi (vadovu) nuo 2016-01-19 iki 2017-06-20 buvo atsakovas V.B. UAB „P.J“ 2016-04-08 valdybos posėdyje svarstytas klausimas dėl dukterinės bendrovės UAB „S.s“ 214 377 Eur nepaskirstytojo pelno mažinimo. UAB „P.J“ 2017-04-20 valdybos posėdyje priimtas sprendimas pradėti vykdyti UAB „S.s“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka. UAB „S.s“ direktorius V.B. (šioje byloje atsakovas) 2017-05-18 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

2012-02-15 tarp UAB „L“ (pardavėjo) ir UAB „S.s“ (pirkėjo) sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjui suteiktas 60 000 Lt kreditas (limitas). Sutartis šalių susitarimu pratęsta 2013-02-15, 2014-02-05. 2013-06-25 šalys susitarė dėl 90 dienų atidėjimo termino ir 100 000 Lt kredito limito.

2016-12-06 tarp UAB „L“ (pardavėjo) ir UAB „S.s“ (pirkėjo) sudaryta nauja prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjui suteiktas 90 dienų po sąskaitos faktūros išrašymo atsiskaitymo terminas ir 100 000 Eur prekinio kredito limitas. Be kita ko, aptartas pirkėjo įsipareigojimas apmokėti iki sutarties pasirašymo išrašytas ir pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras (bendra suma 81 300,53 Eur, sąskaitų apmokėjimo terminai sutarties sudarymo dieną dar nebuvo suėję). Šios sutarties vykdymas užtikrintas 2016-12-06 tarp UAB „L“ ir UAB „P.J“ sudaryta 2016-12-06 pirkimo–pardavimo sutarties laidavimo sutartimi, kuria suteiktas laidavimas iki 80 000 Eur sumos.

UAB „S.s.“ skola ieškovei UAB „L“ 2017-04-25 sudarė 88 292,89 Eur, iš jos pradelsta skola sudarė 74 396,65 Eur. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-16038-848/2017 išduotas teismo įsakymas dėl 74 396,65 Eur skolos išieškojimo iš UAB „S.s“ kreditorės (šioje byloje ieškovės) UAB „L“ naudai. Duomenų apie teismo įsakymo pateikimą vykdyti ir / ar įvykdymą nėra. Kauno apygardos teismas 2017-06-13 sprendimu už akių, įsiteisėjusiu 2017-07-14, iš UAB „P.J“, kaip laiduotojos pagal 2016-12-06 laidavimo sutartį, ieškovei UAB „L“ priteista 74 396,62 Eur skola, 1 446,09 Eur delspinigių ir 6 procentų proceisnės palūkanos. Sprendimas įvykdytas ir pagal sprendimą išduotas vykdomasis raštas 2017-09-06 grąžintas teismui. Už UAB „S.s“ įsigytas prekes pagal 2016-12-06 sutartį neapmokėtos sąskaitos: 2017-01-30 – 1 089,00 Eur, 2017-01-30 – 1 258,76 Eur, 2017-03-16 – 5 938,60 Eur, 2017-03-16 – 371,55 Eur, 2017-03-16 – 804,61 Eur, 2017-03-30 – 631,62 Eur, 2017-03-30 – 2 960,42 Eur, 2017-03-30 – 841,68 Eur, bendra suma 13 896,24 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-07 nutartimi, įsiteisėjusia 2017-06-20, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso Nr. 2-57-3-00342-2017-6) pagal pareiškėjo UAB „S.s“ direktoriaus V.B (šioje byloje atsakovo) 2017-05-18 pateiktą pareiškimą UAB „S.s“ iškelta bankroto byla. Šia nutartimi konstatuota, kad įmonė ir 2016 m., ir 2017 m. dirbo nuostolingai. Bendrovės nuostoliai per ataskaitinį laikotarpį sudarė 97 816 Eur. Bendrovės turtą sudarė 338 893 Eur, o įsipareigojimai sudarė 775 644 Eur (beveik visi pradelsti). Pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršijo ne tik pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, bet daugiau kaip du kartus viso turto vertę.

Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-08 nutartimi patvirtintas UAB „S.s“ kreditorių sąrašas bei 567 573,20 Eur sumos kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų UAB „L“ 14 917,76 Eur (14 344,14 Eur skola + 573,62 Eur delspinigių) kreditorinis reikalavimas.

Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-02 nutartimi, įsiteisėjusia 2019-04-18, UAB „S.s.“ bankrotas pripažintas tyčiniu dviem pagrindais: dėl bendrovės vadovo veiksmų (neveikimo) laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.) bei dėl LR CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimo (LR ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p.) Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-02 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-08 nutartimis konstatuota, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų tiekėjams dar nuo 2013 m. ir jau vėliausiai nuo 2016-12-31 buvo nemoki. Bendrovės vadovas V.B. į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi tik 2017-05-18. Bendrovės vadovas V.B. neabejotinai žinojo apie prastą bendrovės finansinę padėtį dar iki 2017 m. balandžio mėn. Nepaisant to, UAB „S.st“: 2017-04-18 išmokėjo UAB „P.J.“ 5 000 Eur palūkanų už 2015 m. pagal tarp UAB „S.s“ ir UAB „P.J.“ paskolos sutartį Nr. 2014/12/30; 2017-04-19 grąžino UAB „P.J-S“ 23 000 Eur paskolą pagal tarp UAB „S.s“ ir UAB „P.J-S“ paskolos sutartį Nr. 2015/03/06, kai paskolos grąžinimo terminas turėjo sueiti tik 2018-02-28; 2017-04-20 sumokėjo UAB „P.J-S“ 50 000 Eur avansą, nors tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas dėl neteisminio bankroto procedūros bendrovei pradėjimo; 2017-04-21 pervedė 6 000 Eur UAB „E.š.“ ir 10 000 Eur UAB „N“; 2017-04-26 (jau po neteisminės bankroto bylos inicijavimo) pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą (2017 m. balandžio 26 d. raštas „Dėl lėšų pervedimo tiesiogiai UAB „S.s“ partneriams“ Nr. 24) UAB „S.s“ gautiną 37 860,05 Eur sumą tiesiogiai pervesti UAB „P.J“. UAB „S.s“, būdama nemoki, vadovaujama V.B., nepagrįstai suteikė prioritetą su įmone susijusiems asmenims, žinodama, kad likusieji kreditoriai neturės galimybės ateityje atgauti jiems priklausančių reikalavimų, pažeidė kitų kreditorių interesus ir viešąjį interesą, pardavė turtą su bendrove susijusiems asmenims, tuo padarė turtinės žalos kreditoriams ir valstybės biudžetui.

Klaipėdos apygardos teismo 2020-08-07 sprendimu pripažinta, kad bankrutavusios UAB „S.s“ veikla pasibaigė; patvirtintas patikslintas UAB „S.s“ kreditorių sąrašas, tarp jų UAB „L“ 14 917,76 Eur finansinis reikalavimas.

UAB „S.s.“ 2020-09-29 išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Plungės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. , (duomenys neskelbtini) kurioje V.B. kaltinamuoju aktu kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK: 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) – tuo, kad tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „S.s“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko laikotarpiu nuo 2017-04-04 iki 2017-05-02 negalima visiškai nustatyti UAB „S.s“ veiklos, nuosavo kapitalo, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; LR BK 209 str. (nusikalstamas bankrotas) – tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams ir šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikaltimą; LR BK 208 str. (skolininko nesąžiningumas) – tuo, kad dėl UAB „S.s“ nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Atsakovas V.B. dirba, 2021 m. gegužės – liepos mėn. vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 643,10 Eur, turi nekilnojamojo turto – 5 žemės sklypus ir gyvenamąjį namą, išlaikomų asmenų neturi.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei. Nustačius, neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama (LR CK 6.246–6.249 str.). Juridinio asmens valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 str. 1 d. įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016). Juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (LR CK 6.263 str.,), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 2 p.).

Įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (iki 2019-12-31 galiojusio LR ĮBĮ 8 str.4 d., nuo 2020-01-01 galiojančio LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 str. 1 d.). Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio asmens veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius LR CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (iki 2019-12-31 galiojusio LR ĮBĮ 20 str. 4 d.).

Tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas. Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo civilinės atsakomybės sąlygų. Dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikomos nustatytos prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau akcentuotina, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala ir / ar jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-115-915/2017, Nr. 3K-3-456-378/2018, Nr. e3K-3-118-1075/2020).

Dėl ieškinio

Nagrinėjamu atveju ieškovė, bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos įmonės kreditorė, kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu buvusiam įmonės vadovui, kai įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš atsakovo.

Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-02 nutartimi, kuria UAB „S.s“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra nustatyti atsakovo tyčiniai neteisėti veiksmai ir kaltė. Faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikomos prejudiciniais faktais. Ieškovei ne tik nereikia įrodinėti atsakovo (vadovo) neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (LR CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

Pripažinus UAB „S.s“ bankrotą tyčiniu, žalos dydis bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys yra preziumuojami. Žala lygi bankroto byloje patvirtintų ir likusių nepatenkintų ieškovės finansinių reikalavimų sumai ir šiuo atveju sudaro 14 917,76 Eur. Ieškovei nereikia įrodinėti nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio (LR CPK 182 str. 4 p.). Atsakovas šių prezumpcijų nepaneigė. Priešingai, žalos dydis yra aiškus. Nustatytomis aplinkybėmis, bankroto byloje ieškovės nepadengtas kreditorinis reikalavimas yra susidaręs už prekes patiektas po to, kai UAB „S.s“ buvo nemoki. Jeigu atsakovas laiku būtų inicijavęs bankrotą, ieškovės kreditorinis reikalavimas nebūtų susidaręs, nes bankrutuojanti bendrovė nebebūtų pirkusi, o ieškovė nebebūtų pardavusi statybinių medžiagų, už kurias nebuvo apmokėta.

Atsakovo atsikirtimai, kad ieškovė, tiesioginio ieškinio atsakovui kaip bendrovės vadovui atveju, turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jai padarė individualią žalą, ir kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju, esant tyčiniam bankrotui, neaktualūs ir nepagrįsti. Teismo sprendimu konstatuotas tyčinio bankroto faktas suteikia kreditoriui (ieškovei) teisę reikšti ieškinį tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui, neįrodinėjant neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų bei individualios žalos.

Yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovo ir jo atstovės nurodytos aplinkybės, kad prekės iš ieškovės buvo perkamos, kad būtų galima užbaigti daugiabučių namų renovacijas, siekiant nepakenkti viešajam interesui, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, byloje nustatytomis aplinkybėmis, bendrovės veikla buvo vykdoma tikslingai ir kryptingai siekiant atsiskaityti su vieninteliu akcininku ir kitu susijusiu asmeniu.

Aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar mažinti atlygintinos žalos dydį, nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieškovės reikalavimas dėl 14 917,76 Eur žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Ieškovė sumokėjo 374 Eur žyminį mokestį (336 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) bei patyrė 1 754,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (ieškinio parengimas, pasiruošimas bylai ir atstovavimas teismo posėdžiuose). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. l d.). Pašto išlaidos sudaro 5 Eur. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Be to, patenkinus ieškinį atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos 2021-03-23 nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemones paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V.B. 14 917,76 Eur žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 14 917,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 128,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „L“.

Priteisti iš atsakovo V.B. 5 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.