Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai Z. R. ir pareiškėjų atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. R. ir Z. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. R. ir pareiškėjų atstovas advokatas J. Jasaitis palaikė pareiškimą jame nurodytų argumentų bei motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad daiktinės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (e.b.l. 20-21). Namo naudotoja 1993 m. buvo įregistruota Z. R.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad namo statybos metai - 1982, bendras plotas – 57,49 kv. m., užstatytas plotas – 67 kv. m., kadastro duomenų nustatymo data – 1993-04-01. Iš byloje esančios Lietuvos ypatingojo archyvo 2017-05-23 pažymos Nr. P2-1540 matyti, kad archyviniame fonde Nr. L-2/51 saugomoje byloje „Gaisrų apskaitos žurnalas. 1982 m.“ eilės Nr. 101 įrašytas gyvenamajame name, priklausiusiame J. L. R., esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 1982 m. rugsėjo 26 d. dėl nenustatytos priežasties kilęs gaisras, kuris buvo pastebėtas 7 val. 58 min. Skiltyje „kas sunaikinta ir sugadinta ugnimi“ parašyta: „stogas, kambarys, turtas“ (e.b.l. 22). Iš byloje esančio Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2018-03-13 rašto Nr. (8.12) V5-548 matyti, kad 1977-1982 m. sprendimas dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos (iki 1977-10-25 – Statybos ir architektūros reikalų valdyba) 1977-1982 m. dokumentuose nerastas (e.b.l. 23). Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjai J. R. ir Z. R. (Š) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 26). Iš pateiktų mokestinių pranešimų, pastatų savininkų, žemės mokesčio ir transporto priemonių savininkų mokesčio apskaičiavimų, pranešimų, kvitų, žemės mokesčio deklaracijų, atsiskaitymo knygelės matyti, kad pareiškėjų šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo ir moka pastatų savininkų, žemės mokestį, atsiskaito už šiuo adresu teikiamas paslaugas. Bylos duomenimis šis turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į valstybės ar Vilniaus miesto savivaldybės turto apskaitą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys: 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pastatą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjai nėra pastato – gyvenamojo namo savininkai. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šis pastatas yra savavališka statyba. Pareiškėjai, būdami santuokoje, sąžiningai įgiję pastatą 1982 metais (kaip teigė – pasistatę turėdami tuometinio miesto vykdomojo komiteto išduotą statybos leidimą, kuris kartu su kitais statybos dokumentais sudegė 1982-09-26 kilusio gaisro metu (gaisro faktas patvirtintas Lietuvos ypatingojo archyvo 2017-05-23 pažyma Nr. P2-1540)), jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai yra, nuo 1982 metų. Pažymėtina, kad sąžiningo valdymo faktą taip pat patvirtina tai, jog atstačius namą po gaisro ir atlikus kadastrinius matavimus, 1993 m. pareiškėja Z. R. buvo įregistruota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudotoja. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra, nuo 1982 metų (daugiau nei 36 metus).

Taigi teismo vertinimu, pareiškėjų argumentus, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) valdymas nuo 1982 m. buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad jie, visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip daikto savininkai ir yra pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos daiktus nei jie, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai teismo posėdžio metu ir tai, kad jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai specialiame interneto tinklapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu. Taigi, byloje esant įrodytoms visoms Civilinio kodekso 4.68 str.- 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas paminėto pastato įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (LR CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti ir nustatyti faktą, kad J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.