Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., R. P., D. K., P. P., J. P., R. P., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl teisės pateikti derinti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus be kitų jo naudotojų suderinimo ir pripažinimo ir pagal atsakovų A. B., R. P., D. K. ir J. P. patikslintą priešieškinį ieškovei V. B. ir atsakovei V. V. dėl teisės pateikti tvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Kelių priežiūra“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Pajūrio regioninio parko direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų projektai“, A. K.; taip pat pagal pareiškėjos V. B. prašymą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-150-903/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. B., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Civilinėje byloje buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. vasario 7 d. sprendimas. Jis panaikintinas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ir civilinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Gargždų projektas“, pritardama įmonės geodezininko A. K. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu suformuotoms žemės sklypo riboms, prašo priimant sprendimą atsižvelgti į apeliantės pastabas dėl priešieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

20. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

21. Byloje ginčas kilo dėl teisės pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus derinti be ieškinyje arba priešieškinyje nurodytų atsakovų sutikimo pripažinimo ieškovei V. B. arba priešieškinį pareiškusiems atsakovams A. B., R. P., D. K. ir J. P.. Sujungus dvi civilines bylas šioje byloje taip pat nagrinėjamas pareiškėjos V. B. prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2014 m. vasario 12 d. sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-150-903/2014.

22. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai – fiziniai asmenys yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra 7 butai, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Daugiabučiam gyvenamajam namui priskirtas valstybei priklausantis 0,5200 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai yra šio Žemės sklypo naudotojai.

23. Ieškovė V. B. 2010 m. gegužės mėnesį žemės sklype prie gyvenamojo namo savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento, prisistatė priestatą, kuris sujungtas su pirmu butu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2014 m. vasario 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-150-903/2014, įsiteisėjusiu 2014 m. kovo 17 d., V. B. įpareigota per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2012 m. rugsėjo 6 d. savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, per šį terminą neįvykdžius šio reikalavimo, per 1 mėnesį savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, neįvykdžius šių įpareigojimų nustatytu terminu, V. B. įpareigota mokėti baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Minėto teismo sprendimo vykdymas buvo du kartus atidėtas. V. B. 2018 m. balandžio 23 d. prašymu prašė atidėti 2014 m. vasario 12 d. teismo sprendimo vykdymą dar trejiems metams.

24. Ieškovė V. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jai teisę be atsakovų A. B., R. P., R. P. (O. O. S. teisių perėmėjo), D. K., J. P., P. P. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (VĮ „Kelių priežiūra“ teisių perėmėjos) sutikimų ir suderinimų pateikti Nacionalinei žemės tarnybai suderinti Žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, parengtus UAB „Gargždų projektas“ geodezininko A. K., bei pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti nekilnojamojo turto kadastre. Patikslintu priešieškiniu atsakovai A. B., R. P., D. K., J. P. prašė pripažinti jiems teisę be ieškovės V. B. ir atsakovės pagal priešieškinį V. V. suderinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti Žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, parengtus A. K. IĮ, bei pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti nekilnojamojo turto kadastre.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės iniciatyva parengtas UAB „Gargždų projektas“ geodezininko A. K. 2015 m. liepos 27 d. žemės sklypo planas. Pagal UAB „Gargždų projektas“ žemės sklypo planą žemės sklypo riba ties posūkio taškais 2–5 sutapatinta su ieškovės priestato siena. Patikslintą priešieškinį pareiškę atsakovai savo reikalavimus grindžia A. K. IĮ 2017 m. rugsėjo 12 d. parengtu žemės sklypo planu. Pagal šiame žemės sklypo plane pažymėtą žemės sklypo ribą ties posūkio taškais 2–3 į formuojamą žemės sklypą neįtraukiama dalis ieškovės priestato užimtos žemės.

26. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 duomenimis, kelias Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kaip rajoninis kelias. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad šis kelias įtrauktas į Kelių kadastrą. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, be kita ko, buvo perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantys ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ valdyti valstybinės reikšmės keliai, nurodyti valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše. Kaip nustatyta anksčiau, kelias Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo abejoti, kad minėtas kelias perduotas valdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl žemės sklypo ribų derinimo, o ne valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, įgyvendinimo sąlygų, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostatą atmestini kaip teisiškai nereikšmingi (CK 4.22, 4.25, 4.27 straipsniai).

29. Vertindama anksčiau nurodytus apeliantės argumentus, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės iniciatyva UAB „Gargždų projektas“ 2015 m. liepos 27 d. parengtame žemės sklypo plane Žemės sklypo gretimybė ties sklypo riba taškuose 1–7 nurodytas valstybės žemės fondas (valstybinis kelias Nr. (duomenys neskelbtini)). Antra, bylos duomenims, 2015 m. liepos 27 d. parengtas žemės sklypo planas 2015 m. liepos 28 d. buvo suderintas su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Taigi, nors apeliantė nurodo motyvus dėl kitokių apskaičiavimų galimybės, tačiau pačios ieškovės iniciatyva parengtame žemės sklypo plane valstybinis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip ginčo žemės sklypo gretimybė ir buvo derintas su kelią patikėjimo teise valdančiu subjektu. Be to, byloje esančiame A. K. IĮ 2017 m. rugsėjo 12 d. parengtame žemės sklypo plane Žemės sklypo gretimybėje ties sklypo riba taškuose 1–5 taip pat nurodytas valstybės žemės fondas (kelias Nr. (duomenys neskelbtini)). Papildomai pažymėtina, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. spalio 30 d. rašte, nurodant aplinkybes dėl 2015 m. liepos 28 d. žemės sklypo plano derinimo, be kita ko, pažymima, kad įmonė vadovavosi įrašu, jog rajoninio kelio plotis yra po 9,00 m į abi puses; įmonė sutiko su seniau nustatyta kelio ašies linija prieš tai suderinus žemės sklypą ir neturi jokio pagrindo manyti, kad prieš tai kelio ašies linija buvo nustatyta klaidingai. Įvertinus nurodytus byloje esančius duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti, kad valstybinis kelias yra Žemės sklypo gretimybė.

30. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 24 d. raštu VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“ panaikino UAB „Gargždų projektas“ matininko A. K. parengto Žemės sklypo 2015 m. liepos 28 d. ribų suderinimą. Minėtame rašte nurodyta, kad suderinant Žemės sklypo planą neturėta jokios informacijos apie šalia pastato pastatytą priestatą be statybą leidžiančio dokumento ir bendraturčių sutikimo. Minėtame rašte, atsižvelgus į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2014 m. vasario 12 d. sprendime V. B. nustatytus įpareigojimus, nurodytas įspėjimas, kad rengiant projektinę dokumentaciją V. B. turės kreiptis į VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, viena iš įmonės prisijungimo projektavimo) sąlygų yra tai, kad reikia statinių projektą rengti ir statinius rekonstruoti nenumatant pastatų plėtros į valstybinės reikšmės regioninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) (nesumažinant atstumo tarp valstybinės reikšmės kelio iki planuojamo rekonstruoti pastato), įvertinus minėto kelio plėtrą, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonė nesutiks su rekonstrukcijos projektu, nes projektas prieštaraus paminėtai prisijungimo (projektavimo) sąlygai. Iš šių duomenų matyti, kad prieštaraujama atstumo tarp kelio ir rekonstruojamo pastato mažinimui. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) nurodė, kad esant minėtam VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. pranešimui neturi teisės derinti ginčo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie pažeidžia teisės aktų nuostatas. Be kita ko, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. spalio 30 d. rašte nurodoma, kad kai bus įvykdytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑15-903/2014, Žemės sklypas bus derinamas pagal A. K. IĮ pateiktą žemės sklypo planą.

31. Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. liepos 18 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, jog daugiabutis namas ir jo priestatai patenka į kelio apsaugos zoną ir ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio gauti kelio savininko suderinimą žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentuose, kuriuose pažymėtas nelegalus statinys, patenkantis į kelio apsaugos zoną. Apeliantė neginčija šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės priestatas pastatytas kelio apsaugos zonoje. Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bylos duomenis, kad faktiškai priestatas pristatytas prie gyvenamojo namo ir sujungtas su ieškovei priklausančiu butu, taip faktiškai padidinant buto bendrąjį ir gyvenamąjį plotą.

32. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. gegužės 2 d. atsiliepime nurodytų aplinkybių, atmestini. Apeliantės nurodomas atsiliepimas buvo pateiktas, kai Lietuvos automobilių kelių direkcijos procesinė padėtis buvo trečiasis asmuo. Vėliau šio dalyvaujančio byloje asmens procesinė padėtis pasikeitė, dėl to pagrįstai įvertinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kaip atsakovės, pozicija.

33. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad priestato įteisinimas nėra kadastrinių matavimų tikslas, tačiau patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog žemės sklypo kadastrinius matavimus užsisakė siekdama įteisinti savo pasistatytą priestatą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių iš esmės kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribos ties ieškovės priestatu, kuris pastatytas savavališkai, pripažįsta, kad aplinkybės dėl nustatytos ieškovės savavališkos priestato statybos fakto ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų padarinių taikymo yra susijusios su nagrinėjama byla ir reikšmingos byloje sprendžiamam klausimui dėl teisės pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus derinti be kitų asmenų sutikimo pripažinimo bylos šalims. Dėl to pirmosios instancijos pagrįstai į nurodytas aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Nenustatyta teisinio pagrindo pripažinti, kad byloje peržengtos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 265 straipsnis).

34. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.

Dėl priešieškinio

35. Nustatyta, kad byloje esančiame A. K. IĮ 2017 m. rugsėjo 12 d. parengtame žemės sklypo plane Žemės sklypo gretimybėje ties sklypo riba taškuose 1–5 nurodytas valstybės žemės fondas (kelias Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. spalio 17 d. rašto „Dėl žemės sklypo ribų suderinimo“, adresuoto A. K. IĮ, turinio matyti, kad buvo išnagrinėtas pateiktas prašymas „Dėl pastabų pateikimo ir plano suderinimo apie atliekamus kadastrinius matavimus ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto“ ir dėl nurodytų priežasčių Žemės sklypo ribos nederintos. Šiame rašte nurodyta, kad, kai bus įvykdytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑15‑903/2014, Žemės sklypas bus derinamas pagal A. K. IĮ pateiktą žemės sklypo planą. Įvertinus šiuos duomenis, atmestini apeliantės argumentai, kad A. K. IĮ parengti kadastrinių matavimų dokumentai nederinti su kelią patikėjimo teise valdžiusia įstaiga.

36. Apeliantė teigia, kad A. K. IĮ parengtas žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas ir turi būti pateikta naujai parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla. Apeliantė nurodo, kad jeigu ieškovės priestatas bus nugriautas, atsakovai turės rengti naują žemės sklypo planą.

37. Pirmosios instancijos teismas įvertino Lietuvos automobilių kelių direkcijos poziciją, kad preliminariai nėra priežasčių šio plano nederinti. Nustatyta, kad byloje trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su priešieškinio dalyko patikslinimu sutiko, atsakovų reikalavimus palaikė. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes dėl Žemės sklypo plano derinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ir pažymėjo, kad vykstant ginčui atlikta preliminari atsakovų iniciatyva atliktų kadastrinių dokumentų patikra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant tokio pobūdžio ginčui tarp bendraturčių, koks yra nagrinėjamoje byloje, skundžiamu teismo sprendimu atsakovams pagrįstai pripažinta teisė be V. B. ir V. V. suderinimo pateikti Žemės sklypo planą Nacionalinei žemės tarnybai ir taip tęsti A. K.IĮ parengtų kadastrinių matavimų dokumentų derinimo procedūrą laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo.

38. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priešieškinį pareiškusiems atsakovams pripažinta teisė be V. B. ir V. V. suderinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti Žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, parengtus A. K. IĮ, bei pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre. Apeliantė teigia, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentai yra suderinami pasirašant komplektuojamame žemės sklypo plane ir jokio jų tvirtinimo teisės aktuose nereikalaujama.

39. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.8 papunktis numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis parengiamas žemės sklypo planas; žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punktas numato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Pripažinus, kad skundžiamu sprendimu priešieškinį pareiškusiems atsakovams pagrįstai pripažinta teisė pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus derinti be V. B. ir V. V. sutikimo, įvertinus atsakovų patikslinto priešieškinio ir pareiškimo dėl priešieškinio patikslinimo turinį ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, vietoje žodžių „pateikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtini“ nurodant žodžius „pateikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti“. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimo patikslinimas nekeičia teismo sprendimo esmės ir prilygintinas rašymo apsirikimui (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo

40. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis) lemia tai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti iš karto.

41. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2VP-6433-1025/2018 buvo sujungta su civiline byla Nr. 2-193-941/2018 į vieną bylą; bylai suteiktas numeris 2-193-941/2018. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog jos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo negalėjo būti išspręstas nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu.

42. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą objektyviai neįmanoma, teigia, jog ieškovės pastatytas priestatas nėra nei gyvenamasis namas, nei pastatas, todėl Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos priestatui netaikomos. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus reikšminga tai, kad apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog priestatas pristatytas prie gyvenamojo namo ir sujungtas su ieškovei priklausančiu butu. Tad pastatytu priestatu iš esmės padidintas gyvenamojo namo buto bendras ir gyvenamasis plotas.

43. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 24 d. atsiliepime, kurį palaiko atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodė, kad savavališko statinio įteisinimui turi būti gautas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, ir pastato bendraturčių sutikimas. Valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba ir bendraturčiai atsakovai išreiškė atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo. Kaip matyti iš anksčiau nustatytų duomenų, kelią valdanti institucija prieštaraujama atstumo tarp kelio ir rekonstruojamo pastato mažinimui. Šioje civilinėje byloje išnagrinėjus kilusį šalių ginčą ieškovės ieškinio reikalavimai, kaip prielaida šalinti savavališkos statybos padarinius, buvo atmesti. Byloje tenkinti priešieškinio reikalavimai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimo vykdymo atidėjimas dar trejiems metams iš esmės nesuderinamas su teismo sprendimo privalomumo principu ir teisėtais suinteresuotų asmenų lūkesčiais. Nenustatyta teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą atmestas nepagrįstai.

Dėl bylos baigties

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės V. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, jį patikslinant anksčiau nurodytu būdu – „pateikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtini“ nurodant žodžius „pateikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovė V. B. 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis iš apeliantės valstybei nepriteistinas. Duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, jo rezoliucinę dalį patikslinant ir vietoje žodžių „pateikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtini“ nurodant žodžius „pateikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti“.