Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S B. G., G. G., S. G., R. G., G. S. G, L. G. skundo atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjų skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. balandžio 23 d. sprendimų Nr. (15/2-5) 8P-77, Nr. (15/2-5) 8P-78, Nr. (15/2-5) 8P-79, priimtų pareiškėjų atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. P. A. Respublikos piliečiai S B. G., G. G., S. G., R. G., G. S. G ir L. G. Departamentui pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir dokumentus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pareiškėjai nurodo, kad jie yra vienos šeimos nariai: L. G. yra M. G. (gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje) sūnus, B. S. G ir G. S. G yra M. G. vaikaičiai, o G. G., S. G. ir R. G. yra M. G. provaikaitės. M. G. yra jų tėvas/senelis/prosenelis.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-13 nutarimu Nr. 280 patvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas.

Aprašo 8 punktas numato, kad institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju Aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

Nustatyta, kad Departamentas nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, 2019-04-10 pareiškėjų atstovui advokatui D. A. išsiuntė raštą Nr. (15/3-3)10K-16186, prašydamas pateikti papildomus dokumentus: dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su I. G., M. G. Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir prašė patikslinti išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą. Taip pat šiuo raštu informavo, kad pareiškėjų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra sustabdomi, o jeigu per metus laiko nuo rašto išsiuntimo nebus pateikti prašomi papildomi dokumentai, pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas.

Pagal Įstatymo 38 straipsnio 4 dalį dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

Nustatyta, kad 2019-04-15 Departamente buvo gautas pareiškėjų atstovo advokato D. A. 2019-04-03 lydraštis dėl papildomų dokumentų pateikimo ir prie jo pridėtas 2019-03-11 P. A. Respublikos J. B.-D (Žydų konfesinio teismo) raštas, kuriame nurodyta, kad M. G. (taip pat žinomas kaip M. G. (G), gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai yra Y A. G. (taip pat žinomas kaip I A. G. (G) ir I. G. (G), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje) ir S B. G. (gimė Lietuvoje), gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), į P A. M. G atvyko būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos nenurodo konkrečių dokumentų ir jų baigtinio sąrašo, kuriais remdamasis atsakovas gali nustatyti, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, atsakovui suteikta teisė įvertinti kartu su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateiktus dokumentus. Akcentuotina, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punkte yra nurodyti ne tik gimimo liudijimai, bet ir kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, o 38 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog gali būti pateikti ir kiti dokumentai. Pareiškėjų pateiktas J. B.-D (Žydų konfesinio teismo) raštas nėra minėtą faktą patvirtinantis dokumentas, atitinkantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas. LVAT atkreipė dėmesį, kad bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, remiasi Žydų konfesinio teismo raštais (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-373-656/2020) (LVAT 2020-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3534-520/2020).

Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3534-520/2020 yra pateikęs išvadą dėl J. B.-D (Žydų konfesinio teismo) rašto reikšmės nagrinėjamam atvejui, t. y. kad minėtas raštas nėra savaime patvirtinantis faktą, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis Įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas. Teismas pažymi, kad šis dokumentas turi įrodomąją vertę procese dėl juridinio fakto nustatymo. Todėl pareiškėjų atstovas klaidingai nurodo, kad pagal teismų praktiką sprendžiant šį administracinį šalių ginčą minėtas dokumentas laikytinas tinkamu nustatyti, kad M. G. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 38 straipsnio 6 dalį jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnis). Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjai būtų pateikę Departamentui dokumentą, patvirtinantį jų giminystės ryšį su I. G.. Nėra pateikę ir kitų dokumentų, patvirtinančių, kad M. G. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjų atstovas Departamentui 2020-04-10 elektroniniu paštu pateikė papildomus dokumentus: 1929-07-11 keleivių, vykusių į P. A., sąrašo, į kurį įrašytas M. G., kopiją, kuriame nurodyta, kad M. G. amžius kelionės metu - 6 metai, pilietybė – Lietuvos, 2002-04-24 M. G. paraiškos laidojimui kopiją, kuriame nurodyta, jog M. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, bei kad M. G. hebrajiškas vardas yra – M, taip pat 2020-03-05 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados Nr. S1-128 (1.7) kopiją, kurioje nurodyta, kad vardai M ir M yra to paties vyriško vardo variantai: pirmas lietuviškais rašmenimis jidiš kalbos, antrasis - atitikmuo anglų kalba, bei jog pavardė G ir dokumentuose anglų kalba fiksuota pavardė G laikytini tos pačios pavardės variantais.

Departamentas, įvertinęs pateiktus papildomus dokumentus, remiantis Aprašo 20.4 punktu 2020-04-23 priėmė skundžiamus Sprendimus Nr. (15/2-5)8P-77 dėl L. G. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo, Nr. (15/2-5)8P-78 dėl G. S. G prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo, Nr. (15/2-5)8P-79 dėl S B. G., G. G., S. G. ir R. G. prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo, motyvuojant, kad pareiškėjai per metus laiko nuo Departamento 2019-04-10 rašto Nr. (15/3-3)10K-16186 išsiuntimo dienos Departamentui nepateikė papildomų dokumentų.

Departamentas atsiliepime nurodė, kad 2020-04-10 pateiktų pareiškėjų dokumentų (keleivių sąrašo, paraiškos laidojimui) nevertino, kadangi buvo nustatyta, kad jie pateikti ne pagal Aprašo nustatytus reikalavimus.

Pagal Aprašo 3 punktą prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (aprašo 1 priedas), atsisakymo (aprašo 2 priedas), grąžinimo (aprašo 3 priedas), suteikimo natūralizacijos (aprašo 4 priedas) ar supaprastinta tvarka (aprašo 5 priedas), prašymai dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat pranešimai paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą (toliau – atstovas), taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas (toliau – konsulinė įstaiga) – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais.

Pagal Aprašo 4 punktą dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teikiami elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Jeigu dokumentus teikia asmenų atstovai, jie privalo pateikti savo asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus.

Pagal Aprašo 5 punktą kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus teisinį reglamentavimą ir susipažinus su pareiškėjų atstovo 2020-04-10 Departamentui teiktais papildomais dokumentais, teismas vertina, jog Departamentas pagrįstai nurodė, kad 2020-04-10 (paskutinę termino dieną) pateikti dokumentai: 1929 m. liepos 11 d. vykusių į P. A., sąrašo kopija, 2002-04-24 paraiškos dėl M. G. laidojimo kopija, yra išduoti užsienio valstybių, tačiau nėra patvirtinti pažyma, Apostille, pateikti dokumentai nėra sudaryti elektroniniu būdu, o yra rašytinių dokumentų skenuotos kopijos, ir tai neatitinka aukščiau nurodytų Aprašo reikalavimų. Todėl Departamentas pagrįstai jų nevertino. Pareiškėjai nepateikia jokių paaiškinimų, neprideda jokių įrodymų, kodėl šie pateikti papildomi dokumentai neatitinka Aprašo reikalavimų. Pareiškėjų atstovo argumentai, kad jo pateikti papildomi įrodymai elektroninių ryšių priemonėmis atitinka Aprašo reikalavimus, nurodant Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-07-02 sprendimą (pridedamas) su jame pateiktu išaiškinimu dėl dokumentų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėjamam ginčo atvejui nėra aktualūs, kadangi šioje byloje nėra ginčo dėl dokumentų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis ar kad dokumentus pateikė pareiškėjus atstovaujantis advokatas. Sprendimuose Departamentas yra nurodęs, kodėl nevertino pateiktų dokumentų, t. y. kad jie buvo pateikti nepatvirtinti juos išdavusios užsienio valstybės pažyma Apostille (Aprašo 5 punktas), nepasirašyti elektroniniu parašu. Tokie įrodymai nei Departamentui, nei teismui nebuvo pateikti. Be to, dokumentus advokatas pateikė elektroniniu paštu, dokumentų teikimo lydraštis nepasirašytas, nepateikti įrodymai, kad jis pasirašytas elektroniniu parašu (metaduomenys pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2009-09-07 įsakymu Nr. V-60 patvirtintų Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0 53 punktą), keleivių sąrašo ir laidojimo paraiškos kopijos nepatvirtintos. Nėra pateiktų įrodymų, kad dokumentai elektroniniu paštu buvo teikti adoc formatu.

Tokiu būdu, buvo nustatyta, kad pareiškėjai per metus laiko nuo 2019-04-10 Departamento rašto išsiuntimo dienos nepateikė Departamentui 2019-04-10 rašte prašomų dokumentų, kaip tinkamų ir patvirtinančių M. G. Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir patvirtinančių, jog M. G. iš Lietuvos išvyko iki 1990-03-11, be to, nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų giminystės ryšį su I. G.. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Departamentas remiantis Aprašo 20.4 punktu, numatančiu, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų, pagrįstai nutraukė pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimą.

Pagal Įstatymo 32 straipsnio 2 punktą sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priima vidaus reikalų ministras, o pagal šio Įstatymo 33 straipsnio 2 punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (atsakovas) nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus šiuo klausimu. Taip pat atsakovas raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus (Įstatymo 33 straipsnio 6 punktas).

Įstatymo 46 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, t. y. procedūras dėl įstatymo įgyvendinimo pavedama nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Aprašo 20.5 punktas numato, kad Migracijos departamentas konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ar yra jo palikuonis arba kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Nagrinėjamu atveju Departamentas nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar neatkūrimo, o priėmė sprendimus, kuriuos turėjo teisę priimti pagal Aprašo 20.4 punktą dėl prašymų nagrinėjimo nutraukimo pareiškėjams per įstatymu nustatytą terminą nepateikus dokumentų, pagrindžiančių pilietybės atkūrimo pagrindą. Taigi, teismas konstatuoja, kad Departamentas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, priešingai, nei teigia pareiškėjų atstovas, neperžengė teisės aktais nustatytos kompetencijos ribų. Todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad šiuo atveju Departamentas turėjo teikti jų prašymus siūlymo forma vidaus reikalų ministrui. Kaip minėta, Departamentas vertino pateiktų dokumentų prašymams pagrįsti pakankamumą, pagrįstumą (Aprašo 20.5 punktas). Nutraukdamas prašymų nagrinėjimą remiantis Aprašo 20.4 punkto pagrindu Departamentas priėmė procedūrinį sprendimą, o ne išsprendė pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jiems atkūrimo Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio 2 dalies pagrindu iš esmės.

Pareiškėjų atstovo argumentas, kad Departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatas nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų interesus atstovauja advokatas – kvalifikuotas teisės specialistas. VAĮ 31 straipsnyje viešojo administravimo subjektui yra suteikta diskrecija pratęsti ar ne administracinę procedūrą. Ši nuostata nėra imperatyvi, taigi, Departamentas neturėjo imperatyvios pareigos informuoti pareiškėjų atstovą dėl pateiktų papildomų dokumentų pakankamumo/nepakankamumo ar nurodyti priežastis, kodėl dokumentai netinkami. Teisės aktai to nenumato. Juolab, kaip matyti, kiti ginčui aktualūs dokumentai yra patvirtinti Apostille. Taigi, apie dokumentų legalizavimą buvo žinoma. Be to, kaip nustatyta, papildomi dokumentai buvo pateikti paskutinę jų pateikimo dieną – 2020-04-10. Teismo manymu, esant būtinybei, pareiškėjų atstovas galėjo prašyti Departamento pratęsti administracinę procedūrą tam, kad galėtų pateikti tinkamai patvirtintus dokumentus.

Nors pareiškėjai skundui pagrįsti nurodo LVAT pateiktus argumentus administracinėje byloje Nr. eA-3534-520/2020, kur buvo konstatuota, kad Departamentas turėjo perduoti klausimą dėl pareiškėjų prašymų tenkinimo / netenkinimo spręsti vidaus reikalų ministrui, o ne nutraukti prašymų nagrinėjimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3534-520/2020), tačiau pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybės nėra tapačios ir nurodytas LVAT išaiškinimas nėra aktualus šiame šalių ginče.

Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjų atstovo argumentas, jog dėl pakartotinų prašymų teikimo pareiškėjai nepagrįstai patirs išlaidų atsižvelgiant į konstatuotas teismo išvadas neturi reikšmės šio ginčo dalykui. Todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad skundžiami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei galiojančiomis teisės normomis, remiantis pareiškėjų skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo juos naikinti nėra. Taigi, pareiškėjų skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareiškėjų skundas yra atmestas, nėra teisinio pagrindo priteisti ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų S B. G., G. G., S. G., R. G., G. S. G, L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.