Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-25 · Administracinė byla Nr. eI2-7561-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-25
Bylos Nr.
eI2-7561-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00960-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Sodata LT“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui
Administracinė byla Nr. eI2-7561-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00960-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 25 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytė ir Aušrelės Mažrimienės,

2023 m. liepos 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodata LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sodata LT“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 29921 (toliau – ir Nutarimas) ir paskirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta minimali bauda arba neskirti jos visai.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) specialistas Bendrovės atžvilgiu surašė Nutarimą, kuriuo ji pripažinta pažeidusi imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir UĮ nuostatas t. y. esant darbo sutarties požymiams, 2023 m. kovo 21 d. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybvietė), statybų objekte dirbantys statybų atliekų valymo darbus Ukrainos piliečiai dirbo nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Nutarime konstatuota, jog minėtais veiksmais pareiškėja atliko UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimą ir skyrė 2700,00 Eur dydžio ekonominę sankciją.

Pareiškėja nurodo, kad su Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų sutiko, nuoširdžiai galėjosi, geranoriškai Inspekcijai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją ir vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus, Inspekcija tyrimo metu Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. UĮ 60 straipsnio 2 dalis nustato, kad institucija skirdama UĮ 56 straipsnyje nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Nutarime teigiama, jog Inspekcija paskirdama ekonominę sankciją atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau vis tiek paskyrė didesnę nei minimalią baudą. Inspekcija paskirdama pareiškėjai didesnę nei UĮ nustatyta minimalią baudą, jokių motyvų, kaip tai įpareigoja UĮ 60 straipsnio 2 dalies nuostatos, nenurodė. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Inspekcija minėtais veiksmais pažeidė UĮ įtvirtintas teisės normas. Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra per griežtas ir jos paskyrimas neatitinka nuobaudos paskyrimo tikslų.

Nurodo, kad Bendrovė vykdo veiklą statybų sektoriuje. Remiantis viešai prieinama informacija matyti, jog jos veiklos pelningumas 2021 – 2022 m. siekė tik apie 0,55 proc. Pareiškėjos veiklos rezultatams įtakos turėjo pastarųjų metų Covid pandemija, o šiuo metu statybos sektorius lėtėja dėl pasaulinių ekonominių priežasčių (karas Ukrainoje, sutrikęs medžiagų tiekimas ir dėl to išaugusios statybinių žaliavų kainos), taip pat bankų vykdoma palūkanų kėlimo politika, turinti tiesioginės įtakos nekilnojamojo turto likvidumui, o tuo pačiu ir rangovų užsakymų sumažėjimą. Pareiškėjos nuomone paskirta nuobauda, kai jos 2022 m. grynasis pelnas sudarė 3447 Eur, yra neteisinga ir neproporcinga. Akivaizdu, kad paskirta bauda ir Bendrovei, ir jos darbuotojams sukels neproporcingus padarinius. Pabrėžė, kad vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 3 dalimi sunki juridinio asmens finansinė padėtis yra laikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau Inspekcija priimdama Nutarimą į tai neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2023 m. kovo 21 d. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistai atliko Statybvietės planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo. Statybvietėje dirbo Bendrovės darbuotojai. Patikrinimo vietoje rasti dirbantys trys Ukrainos piliečiai, kuriuos patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo registre, buvo nustatyta, kad jie nėra įdarbinti. Darbuotojai paaiškino, kad Statybvietėje jie dirbi 2-3 dienas, nebuvo pasirašę darbo sutarties, pareiškėjos atstovas jiems buvo pasakęs, kad sutartis bus pasirašoma po savaitės, praėjus bandomajam laikotarpiui, atlyginimas priklausys nuo išdirbto laiko. Bendrovės atstovas paaiškino, kad trys Ukrainos piliečius atvežė į Statybvietę darbui, siekiant išsiaiškinti jų darbinę patirtį. Pareiškėja VSDFV teritoriniam skyriui apie Ukrainos piliečių įdarbinimą pranešė tik 2023 m. kovo 23 d. Inspekcija akcentuoja, kad minėtais veiksmais pareiškėja padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Nutarimu pareiškėjai paskirta 2700,00 Eur bauda.

Paaiškino, kad remiantis UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, institucija nustačiusi, jog darbdavys padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ar nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Vadovaujantis UĮ 60 straipsnio nuostatomis pareiškėjai už trys nelegaliai dirbusius asmenis paskirta sankcijoje numatyta 2700,00 Eur bauda. Nutarimo priėmimo metu Inspekcija įvertino, kad Bendrovė pažeidimą pripažino ir su juo sutiko, teikė tyrimui reikalingus dokumentus, todėl tai buvo vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėjo, kad pareiškėja apie jos sunkią finansinę padėtį Inspekcijos neinformavo, tai įrodančių dokumentų neteikė, dėl galimybės baudą išdėstyti dalimis, pareiškėja taip pat nesikreipė.

Inspekcija laikosi pozicijos, kad skirdama pareiškėjai ekonominę sankciją tinkamai įvertino jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų reikšmingumą ir skyrė baudos dydį artimą minimaliai numatytai sankcijoje baudai, t. y. po 900,00 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją. Pabrėžia, kad tokia ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui, jos paskyrimas atitinka nuobaudos tikslus, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 29921, Bendrovei paskirtos 2700,00 Eur dydžio baudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjos atžvilgiu surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1126-0251 (toliau – ir Aktas). Akte teigiama, kad 2023 m. kovo 21 d. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo inspektoriai Statybvietėje atliko planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais. Statybvietėje dirbo Bendrovės darbuotojai. Patikrinimo vietoje buvo atliekami rekonstruojamo namo ardymo darbai, kuriuos be kita ko atlikinėjo trys Ukrainos piliečiai – P. T., I. P. ir M. S., kuriuos patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo registre, paaiškėjo, jog šie asmenys nėra įdarbinti.

Ukrainos piliečiai Inspekcijos Klaipėdos skyriaus inspektoriams paaiškino, kad 2023 m. kovo 16 d. atvykusius į Klaipėdos miestą, priėmė Bendrovės atstovas ir atsivežė į Statybvietę, leido apsigyventi šalia jos esančiame pagalbinių patalpų vagonėlyje. Dirbo Statybvietėje 2-3 dienas, darbo sutarties nebuvo pasirašę, buvo pasakyta, jog sutartis bus pasirašyta po savaitės, praėjus bandomajam laikotarpiui, atlyginimas priklausys nuo išdirbio. Bendrovės atstovas paaiškino, kad minėtus Ukrainos piliečius atvežė į Statybvietę, jis ir brigadininkas turėjo išsiaiškinti šių darbuotojų darbinę patirtį. Bendrovės direktorius paaiškino, kad apie trijų Ukrainos piliečių darbą Statybvietėje jis sužinojo po fakto, nurodė, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie trijų Ukrainos piliečių įdarbinimą pranešė 2023 m. kovo 23 d.

Inspekcija, atsižvelgdama į Akte nurodytas faktines aplinkybes, 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1126-0050 (toliau – ir Protokolas). Protokole nurodoma, kad Bendrovė pažeidė imperatyvias DK ir UĮ nuostatas t. y. esant darbo sutarties požymiams, 2023 m. kovo 21 d. Statybvietėje esančiame statybų objekte dirbantys statybų atliekų valymo darbus Ukrainos piliečiai P. T., I. P. ir M. S. dirbo nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiu būdu padarytas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas.

Inspekcija, vadovaudamasi Akte bei Protokole nurodytomis aplinkybėmis, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą priėmė Nutarimą. Nutarime konstatuota, jog pareiškėja leidusi trims Ukrainos piliečiams dirbti Statybvietėje nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, įvykdė pažeidimą numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, už kurio įvykdymą atsakomybė numatyta UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Nutarime teigiama, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę lengvina aplinkybė, kad pareiškėja pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo jį išsiaiškinti, todėl pareiškėjai skirta 2700,00 Eur dydžio ekonominė sankcija. Pažymima, kad skiriant Bendrovei ekonominę sankciją atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl buvo padaryta išvada, jog paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda bus per griežta ir neatitiktų padaryto pažeidimo ir nuobaudos paskirties, todėl paskirta mažesnė bauda nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Pažymėtina, jog Bendrovė skunde neginčija, kad 2023 m. kovo 21 d. Statybvietėje dirbo trys Ukrainos piliečiai, su kuriais pareiškėja nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, taip padarant pažeidimą numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skunde pareiškėja ginčija Nutarimu paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą padarytam pažeidimui.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK) (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

UĮ 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas) ir dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas).

UĮ 56 straipsnio 5 dalis teigia, jog šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo data), nelegalaus darbo pradžios data, darbdavio juridinio asmens pavadinimas ir kodas, šiam juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė, asmens kodas) Migracijos departamentui.

Vadovaujantis anksčiau minėtu akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys atliko UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotą teisės pažeidimą, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Inspekcija skirdama ekonominę sankciją pažeidė UĮ 60 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi neatsižvelgė į tai, jog Bendrovės finansinė padėtis yra labai sunki - jos veiklos pelningumas 2021 – 2022 m. siekė tik apie 0,55 proc., o 2022 m. grynasis pelnas sudarė 3447 Eur. Pažymėtina, jog pareiškėjos atstovas T. K. ir direktorius L. G. 2023 m. kovo 21 d. bei 2023 m. balandžio 13 d. Inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktuose paaiškinimuose nenurodė, kad Bendrovės finansinė situacija yra labai sunki, nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teisėjų kolegija atsižvelgdamas į šias aplinkybes daro išvada, jog Inspekcija priimdama Nutarimą neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad Bendrovės finansinė padėtis yra itin sunki, todėl nagrinėjamu atveju UĮ 60 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pažeidimo nenustatyta.

Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, kad Inspekcija jį priimdama tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teises normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsakomybėn už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą buvo patraukta pirmą kartą, įvertinta nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta už UĮ nuostatų pažeidimą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti baudą artimą sankcijoje nustatytai minimaliai baudai (900,00 Eur už asmenį) (ekonominę sankciją).

Kaip minėta, bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.

Pareiškėja skunde teismo prašo pakeisti Nutarimą ir skirti mažesnę baudą nei UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta minimali bauda arba neskirti jos visai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-415/2023).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, reikšdama teismui reikalavimą dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija yra per didelė ir dėl išskirtinių aplinkybių turi būti sumažinta, tačiau Bendrovė tokių duomenų nepateikė, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti šį skundo reikalavimą ir sumažinti Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydį.

Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, jog Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus UĮ ir ANK nuostatuose, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 29921 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodata LT“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodata LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė