Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1743-527/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-19
Bylos Nr.: 2A-1743-527/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: L. B.

Civilinė byla Nr. 2A-1743-527/2012;

procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3., 75.6.1.; 75.7.; 75.8.; 121.14.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ir atsakovės L. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-118-375/2012 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei dėl L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2011-09-08 ieškiniu (t. 1, b. l. 3-8), patikslintu 2012-01-16 (t. 2, b. l. 38-43, 164-170), prašė:

1) nutraukti santuoką su atsakove dėl jos kaltės;

2) nustatyti dukters D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove;

Šalies argumentai

3) priteisti dukters išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės;

4) nustatyti bendravimo su dukra tvarką (tame tarpe nurodant, kad ,,informavus iš anksto, prieš 30 dienų, atostogų metu, dažniausiai vasarą, vaikas praleidžia 14 dienų laikotarpį su tėvu Lietuvoje ar užsienyje“ bei kad ,,motina nedarys kliūčių ir pasirūpins teisės aktuose numatytais dokumentais, kurie reikalingi vaiko kelionėms su tėvu“);

5) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto ir ½ dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) g. 13-33 Kaune, transporto priemonę VW Passat v/n (duomenys neskelbtini), grąžinti asmeniškai visą sutuoktinių kreditorinį įsipareigojimą bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

6) priteisti iš atsakovės kompensaciją už santuokoje įgytą transporto priemonę VW Passat v/(duomenys neskelbtini) – 5.000 Lt, ½ dalį gautų pajamų gautų už buto nuomą – po 350 Lt už vieną mėnesį nuo 2011-01-01 iki sprendimo įsiteisėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškiniu (t. 1, b. l. 112-119), galutinai sutikslintu atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 7-11), prašė:

1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės;

2) priteisti 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

3) nustatyti dukters D. B. gyvenamąją vietą su ja;

4) priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 720 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką;

5) priteisti jai ½ dalį nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) g. 13-33 Kaune, grąžinti asmeniškai kredito dalį bankui, paliekant bendraskoliu ieškovą; atsakovė įsipareigoja prisiimtus įsipareigojimus bankui dengti asmeniškai: bankui nuskaičiavus mėnesinę įmoką nuo ieškovo asmeninės sąskaitos, ji įsipareigoja per 5 darbo dienas tokią pat sumą pervesti ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-30 sprendimu (t. 3, b. l. 45-53) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2007-08-25 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 1997, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo paliko šalims sutuoktines pavardes – (santuokine), (santuokine);

nustatė šalių dukters gyvenamąją vieta su atsakove;

priteisė iš atsakovo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę;

nustatė bendravimo tvarką su dukra:

1) tėvui sudaromos sąlygos bendrauti su dukra ryšio priemonių pagalba - telefonu, internetu, „skype“, el. paštu ir kt.; užtikrinami ne tik žodiniai, bet ir vaizdo pokalbiai (esant galimybėms) kiekvieną savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 18 iki 19 val.;

2) tėvui atvykus į Lietuvą vaikas netrukdomai bendrauja su tėvu, užtikrinami jo susitikimai ir nakvynė. Apie planuojamą atvykimą ir bendravimo laiką ieškovas privalo pranešti prieš 30 dienų;

3) tėvui atvykus į Lietuvą švenčių metu (Velykos, Kalėdos, Naujieji metai) dukrai leidžiama matytis su tėvu ir, jei Kalėdos švenčiamos su motina, tai Naujuosius metus dukra sutinka su tėvu. Kitais metais dalyvavimas su tėvais sukeičiamas: Kalėdos su ieškovu, naujieji metai su atsakove. Apie planuojamą atvykimą šventėms tėvas informuoja prieš 30 dienų;

4) informavus iš anksto prieš 30 dienų atostogų metu, dažniausiai vasarą, vaikas praleidžia 14 dienų laikotarpį su tėvu Lietuvoje. Ieškovas privalo informuoti motiną apie vaiko buvimo vietą atostogų metu;

Atsiliepimas

5) atsakovė gali atsisakyti ieškovui leisti susitikti/bendrauti su dukra nurodytomis sąlygomis, jeigu dukra serga, jei anksčiau nei prieš 30 dienų buvo iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, jei dukra atsisako bendrauti;

Žemesnės instancijos teismas

padalino santuokoje įgytą turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ½ buto dalį (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0032), ½ dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini):0039), transporto priemonę VW Passat v/n (duomenys neskelbtini);

priteisė iš atsakovės ieškovui 28.000 Lt piniginę kompensaciją;

nepakeitė šalių įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2007-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. K-(duomenys neskelbtini);

kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 103-109) prašo: 1) dalyje dėl 28.000 Lt kompensacijos priteisimo panaikinti 2012-04-30 sprendimą, numatant sąlygą, kad atsakovė įsipareigoja prisiimtus įsipareigojimus dengti asmeniškai, bankui nuskaičiavus mėnesinę įmoką nuo ieškovo asmeninės sąskaitos, atsakovė įsipareigoja per penkias darbo dienas tokią pačią sumą pervesti ieškovui; 2) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 3) priteisti 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl santuokos iširimo priežasties. Teismas neįvertino visų aplinkybių dėl santuokos iširimo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas po santuokos sudarymo išvyko gyventi į JAV, nes turi „žalią kortą“, kuri žinoma kaip „teisėto nuolatinio gyventojo statusas”, kurio nenorėdamas prarasti renkasi gyvenimą JAV, o ne su savo šeima. Per paskutinius ketverius metus ieškovas į Lietuvą grįžta tik kartą metuose, vienam mėnesiui. Prieš santuoką atsakovei ieškovas žadėjo, kad jo gyvenimas JAV bus trumpas ir laikinas, nes jis greit galės susitvarkyti pilietybės klausimus ir gyventi su šeima. 2008 metais išvykus jam į JAV atsakovė sužinojo, kad laukiasi. Atsakovė nuolat prieštaravo dėl ieškovo gyvenimo JAV, tačiau nepaisydamas atsakovės nuomonės bei gimusios dukros ieškovas nekeitė savo planų. Teismas nustatė, kad ieškovas nebesieja savo gyvenimo su Lietuva, būtent dėl šios priežasties ir iširo šalių santuoka. Teismas neteisingai vertina aplinkybę, kad apeliantė nenorėjo vykti kartu su vyru į JAV, nes, norint išvažiuoti gyventi ir dirbti į JAV, yra reikalingi tam tikri leidimai, kuriuos apeliantei su mažamete dukra gauti būtų labai sunku, o gyventi nelegaliai su mažametė dukra svetimoje šalyje apeliantė tikrai nesiryžtų siekiant apsaugoti dukters interesus. Taigi šalių gyvenimą atskirai nulėmė ne apeliantės nenoras, bet ieškovo neveikimas ir neryžtingumas ir nelojalumas šeimai. Atsakovė viena pagimdė dukrą ir visada viena ją augino. Nei gimdymo metu, nei pirmais sunkiais kūdikio gyvenimo metais, nei dabar ieškovas nebuvo šalia. Faktiškai atsakovė jau keturis metus gyvena viena su dukra, kai tuo tarpu ieškovas kuria savo gyvenimą JAV nepaisant atsakovės prieštaravimų. Kita svarbi priežastis, nulėmusi galutinį santuokos iširimą, yra ieškovo smurtas. Ieškovas yra labai pavydus, nuolat priekaištaujantis atsakovei bei keliantis pavydo scenas. 2011-09-21 ieškovui grįžus rugsėjo mėnesį prieš atsakovę buvo panaudotas fizinis smurtas - ieškovas į namus grįžo išgėręs, pradėjo įžeidinėti atsakovę, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o tada išvijo atsakovę naktį su mažamete dukra iš namų. Visas šiuos veiksmus ieškovas atliko matant jų mažametei dukrai, dėl ko šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka (Kauno miesto apylinkės teismo bylos Nr. PK-294-651/2012). Teismas apskritai nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl ko galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Dėl santuokos iširimo priežasties yra kaltas ieškovas, nes ieškovas nesirūpina šeima, negerbia jos, nėra jai lojalus, naudoja smurtą prieš atsakovę. Ieškovui labiau rūpi kaip įsitvirtinti JAV ir ten gyventi, nei jo žmona ir mažametė dukra. Su tokiomis santuokos sąlygomis atsakovė niekada nesutiko ir tam prieštaravo.

2. Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Apeliantė, kaip ir konstatavo teismas, yra bedarbė (ankščiau dirbusi AB SNORAS banke, tačiau dėl jo bankroto prarado darbą), su ja lieka augti mažametė dukra, kuriai ieškovas išlaikymo nebeteikia, motyvuodamas tuo, kad jis yra JAV ir teisiškai apeliantė nieko dėl to negali padaryti. Dėl šio ieškovo elgesio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 3, b. l. 110)), tad šiai dienai apeliantė viena išlaiko dukrą, viena moka prisiimtus įsipareigojimus už šeimos būstą, kas sudaro apie 1.000 – 1.500 Lt per mėnesį (mokėjimai atliekami tik iš apeliantės sąskaitos). Pirma, teismas galėjo atsižvelgti į ieškovės turtinę padėti, vaiko interesus ir nukrypti nuo lygių dalių principo. Antra, teismas nesiaiškino, ar apeliantė yra pajėgi išmokėti priteistą kompensaciją ieškovui. Norint apeliantei išmokėti kompensaciją ieškovui yra vienintelis būdas - parduoti šeimos būstą, kurio vertė šiuo metu yra 113.000 Lt, o likusi neišmokėta paskola bankui (ieškinio padavimo dienai) buvo beveik 290.000 Lt (t. 1, b. l. 122) ir netgi pardavus šį būstą apeliantė negautų fiziškai pinigų ir dar liktų skolinga bankui, todėl kompensacijos išmokėjimas tokiu būdu yra negalimas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją“ (LAT 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Išmokant kompensaciją ieškovui būtų pažeistos ne tik apeliantės, bet ir jos nepilnametės dukters teisėsi lūkesčiai ir interesai. Trečia, teismas nevertino ir netyrė aplinkybės, kiek šalys yra išmokėję už minėto būsto įsigijimą. Pagal pateiktą 2011-09-21 banko išrašą (t. 1, b. l. 122) (tuo metu jau buvo pateikti dokumentai teismui ir ieškovas nebeteikė išlaikymo) matyti, kad tai dienai už šio būsto įsigijimą buvo išmokėta tik 8.698,22 Lt paskolos (mokėjimai buvo atliekami iš apeliantės sąskaitos, apeliantė tuo metu gaudavo nemažas pajamas, todėl irgi prisidėjo prie paskolos mokėjimo (t. 1, b. l. 124-127), t. y. kiekvienas iš bendraskolių yra išmokėjęs tik po 2.174,55 Lt. Vertinant priteistą teismo kompensaciją ateityje, akivaizdu, kad apeliantė viena turės išmokėti beveik 150.000 Lt likusios paskolos, apie 150.000 Lt palūkanų ir dar pagal pirmosios instancijos teismą 28.000 Lt ieškovui. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovas, nors paskolos dalį mokėjo tik kelis metus ir per tą laikotarpį išmokėjo tik 2.174,55 Lt, gaus 28.000 Lt kompensaciją už prarastą buto dalį. Šiuo atveju sumokėtos bankui palūkanos negali būti kompensuojamos ieškovui, nes šalys, gyvendamos kartu, nusprendė rizikuoti imti paskolą tokiomis sąlygomis, todėl turi abi atsakyti ir už prisiimtas pasekmes – mokėtinas palūkanas. Ši našta negali būti perkelta vien tik ant apeliantės pečių, kuri be kita ko, dar ir viena išlaiko dukrą. Akivaizdu, kad paskolą po santuokos nutraukimo mokės viena apeliantė (ką ji ir daro nuo rugsėjo mėnesio) ir nepaisant to, kad ieškovas lieka paskolos bendraskoliu, jokios galimybės iš jo išsiieškoti ¼ paskolos ir palūkanų dalies nei kreditorius, nei ieškovė neturės galimybės. Jau dabar atsakovas piktnaudžiauja tuo, neteikdamas dukrai išlaikymo. Būtent dėl to apeliantė savo priešieškinyje ir prašė palikti jai visą turtą, bendraskoliu paliekant atsakovą, tačiau numatant sąlygą „atsakovė įsipareigoja prisiimtus įsipareigojimus dengti asmeniškai, bankui nuskaičiavus mėnesinę įmoką nuo ieškovo asmeninės sąskaitos, atsakovė įsipareigoja per penkias darbo dienas tokią pačią sumą pervesti ieškovui“, tokia sąlyga nepažeistų kreditoriaus interesų, nes jokia kreditavimo sutartis nebūtų keičiama, pagal tokią sąlygą ateityje, jei ieškovas sumokėtų bent vieną įmoką asmeniškai, galėtų šiuos nuostolius išsiieškoti iš apeliantės. Teismas šiuo atveju turėjo tenkinti jos reikalavimus, nes tai labiau atitiktų protingumo, sąžiningumo principus bei apsaugotu nepilnamečio vaiko interesus. Teismas turi teisę priteisti visą turtą apeliantei net ir neišmokant kompensacijos ieškovui, nes visos aplinkybės tam yra. Ketvirta, teismo sprendimas priteisti 28.000 Lt kompensaciją ieškovui neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų. LAT yra pasisakęs: „Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų“ (CK 3.3 str., 3.5 str. 2 d.) (LAT 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011, 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.). Teismas, priteisdamas tokio dydžio kompensacijos išmokėjimą ieškovui, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes šioje byloje: į vaiko poreikius, apeliantės galimybes išmokėti tokio dydžio kompensaciją, į išmokėtą turto dalį, į likusį paskolos likutį; pažeidė protingumo, sąžiningumo, proporcingumo, šeimos teisių įgyvendinimo principus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ieškovo kaltės atsakovė patyrė dvasinį ir fizinį skausmą. Pirma, dėl ieškovo santuokinių pareigų pažeidimo atsakovė viena gimdė dukrą, pirmais gyvenimo metais viena ją augino, t. y. tuo metu patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, vienatvės jausmą, vyro paramos ir supratimo trūkumą. Antra, ieškovas nebuvo sąžiningas su atsakove prieš ir po santuokos sudarymo, t. y. atsakovei nebuvo žinomos aplinkybės, kad ieškovas nuolat gyvens JAV, dėl to atsakovė nuolat išgyveno, jautėsi nesaugi. Trečia, dėl ieškovo smurtavimo atsakovė patyrė ne tik dvasinį, bet ir fizinį skausmą. Dėl tokio ieškovo elgesio atsakovei kilo ir liks liekamieji reiškiniai ir ateityje, t. y. nepasitikėjimas vyrais, baimė dėl smurtavimo, baimė sukurti naujus santykius, nesaugumo jausmas, pažeminimas, bei kiti dvasiniai išgyvenimai.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (3 t., b. l. 136-139) prašo apeliacinio skundo netenkinti šiais motyvais:

1. Dėl 28.000 Lt kompensacijos priteisimo. Teismas, sudaręs sutuoktinių turto balansą, įvertinęs sutuoktinių indėlį į bendro turto gausinimą ir prisidėjimą prie santuokoje įgyto turto išlaikymo, pagrįstai tenkino abiejų šalių prašymus priteisti ½ buto ir negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune atsakovei ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas gyvendamas JAV siuntė pinigus kredito už minėtas patalpas dengimui, pagrįstai priteisė ieškovui 28.000 Lt kompensaciją. Atsakovės argumentas, neva ieškovas kartu su kitais bendraskoliais yra išmokėjęs tik 2.174,55 Lt paskolos, yra nepagrįstas, nes iš banko SNORAS išrašų akivaizdžiai matyti, kad atsakovei buvo pervedamos nemažos pinigų sumos, kurių atsakovė ieškovui negrąžino. Šios pinigų sumos buvo skirtos paskolos dengimui ir atsakovė be ieškovo sutikimo mokėjo paskolos įmokas už visus bendraturčius. Įmokos suma atitiko visų bendraturčių įmokų sumos dydį. Kadangi atsakovė iš savo sąskaitos mokėjo ne tik šeimos paskolos dalį už ½ buto su priklausiniu, bet ir savo tėvų Kazimiero ir A. I. paskolos dalį už tėvams priklausančią ½ buto su priklausiniu dalį, priteista 28.000 Lt kompensacija yra pagrįsta ir teisinga. Ieškovas liks solidariai skolingas bankui pagal kreditavimo sutartį, todėl teismo sprendimas dalį ¼ buto nuosavybės teise priteisti atsakovei, o iš atsakovės priteisti jam kompensaciją už ¼ buto dalį, t. y. – 28.000 Lt, yra pagrįstas. Be to, kaip matyti iš atsakovės 2012-03-01 paaiškinimo, nagrinėjimo metu ieškovas sužinojo, kad atsakovė be jo, kaip bendraturčio, sutikimo išnuomojo sutuoktiniams priklausantį butą, o pati su nepilnamečiu vaiku apsigyveno kitur – (duomenys neskelbtini) g. 4-35, Vilniuje su kitu vyru (2012-02-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 161-12-03 S-3368). Sutikimo nuomoti butą ieškovas nedavė. Atsakovė teismui nurodė, kad už buto nuomą gauna 700 Lt per mėnesį pajamų. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo konstatavo, kad „įvertinus tai, kad šalių mažametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, kuri šiuo metu yra bedarbė, turi ilgalaikių įsipareigojimų bankui, todėl jos finansinė padėtis yra sunki“, nepriteisė ieškovui kompensacijos už automobilį ir kompensacijos už buto (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune nuomą, todėl tai laikytina atsakovės pajamomis, o 28.000 Lt kompensacija yra teisinga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo yra nepagrįsti, o apeliantė, būdama jauna ir darbinga, gaudama pajamų iš turto nuomos bei gyvendama su kitu vyru, turi pakankamai pajamų kompensacijai išmokėti.

2. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad dėl iširusios santuokos kalta yra atsakovė, kuri jam buvo neištikima ir kuri jam tai pati patvirtino. Atsakovė dar prieš ieškinio pateikimą teismui yra užmezgusi ilgalaikius santykius su kitu vyru ir su juo gyvena, sieja su juo savo gyvenimą, dar būdama santuokoje su ieškovu. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. L., kuris smulkiai nupasakojo, kad matė atsakovę besibučiuojančią su kitu vyru „mokomajame“ automobilyje, kuris ir dabar yra parkuojamas prie atsakovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) g. 4-35, Kaune. Faktą, kad atsakovė yra neištikima, patvirtino ir teisėtais būdais gauti įrodymai – antstolės J. Ž. surašytas 2012-02-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 161-12-03 S-3368 (t. 2, b. 1. 120), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad atsakovė gyvena ne šeimos būste, o adresu (duomenys neskelbtini) g. 4-35, Kaune, su dviem vyrais. Kaimynei iš 34 buto parodžius atsakovės nuotrauką, pastaroji atvirtino, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) g. 4-35 bute. Apie 17.40 val. atvykęs asmuo pakvietė 35 bute buvusią atsakovę, kuri atsisakė bendrauti su antstole. Vertinant pateiktų aplinkybių ir įrodymų visumą akivaizdžiai matyti, kad atsakovė buvo neištikima. Tuo tarpu atsakovė šiems ieškovo įrodymams paneigti nepateikė jokių įrodymų (CPK 12 str.). Atsakovė buvo neištikima ieškovui ir sudarė pagrindą žlugti santuokai, tuo tarpu ieškovas išvyko į užsienį rūpindamasis šeima, jos niekada nepaliko, grįždavo atostogų į Lietuvą bei teikė šeimai išlaikymą pervesdamas pinigus į atsakovės sąskaitą. Atsakovės argumentai, neva ieškovas nerūpino šeima ir nebuvo šeimos informavęs, kad išvyksta į užsienį, buvo paneigti bylos nagrinėjimo metu. Pati atsakovė pripažino, kad žinojo, jog ieškovas buvo išvykęs dar iki santuokos sudarymo ir sakė, kad išvyks ir po santuokos sudarymo bei siūlė atsakovei vykti kartu. Atsakovė vykti į užsienį kartu su ieškovu atsisakė, šiuos teiginius patvirtino ir liudytojas A. L., todėl jos argumentai, kad ji viena gimdė dukrą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, vienatvės jausmą, vyro paramos ir supratimo trūkumą, yra nepagrįsti, nes ieškovas rūpinosi šeima, materialiai ją išlaikė, užtikrino bendravimą ryšio priemonėmis ir internetu. Atsakovės argumentai, kad ieškovas smurtavo jos atžvilgiu, yra nepagrįsti, nes bylos nagrinėjimo metu šie duomenys nepasitvirtino, o, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama privataus kaltinimo baudžiamoji byla pagal atsakovės pareiškimą. Konstitucijos 31 straipsnis nustato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ieškovas nėra pripažintas kaltu, byla dar neišnagrinėta, todėl kategoriškai teigti, kad ieškovas smurtavo atsakovės atžvilgiu negalima. Vien kreipimasis į teismą ar kitą instituciją neįrodo, kad ieškovas galėjo smurtauti. Nepagrįstas atsakovės argumentas ir dėl vengimo išlaikyti nepilnametę dukrą, nes pareiškimo Kauno miesto apylinkės prokuratūrai pateikimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad atsakovė neužtikrina vaiko bendravimo su ieškovu ir nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Dėl šio fakto ieškovas kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrą. Kadangi būtent atsakovė kalta dėl santuokos nutrūkimo, priteisti iš ieškovo 10.000 Lt kompensaciją už neva patirtą neturtinę žalą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 120-124) prašo pakeisti 2012-04-30 sprendimą:

1) šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti iš ieškovo po 400 Lt dukters išlaikymui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės;

3) informavus iš anksto, prieš 30 dienų, atostogų metu, dažniausiai vasarą, nustatyti, kad vaikas praleidžia 14 dienų laikotarpį su ieškovu Lietuvoje ar užsienyje. Ieškovas privalo informuoti atsakovę apie vaiko buvimo vietą atostogų metu. Atsakovė nedarys kliūčių ir pasirūpins įteisės aktuose numatytais dokumentais, kurie reikalingi vaiko kelionėms su tėvu;

4) ieškovui priteisti kompensaciją iš atsakovės už santuokoje įgytą transporto priemonę VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini)- 5.000 Lt;

5) ieškovui priteisti ½ dalį pajamų gautų už buto (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune, nuomą – po 350 Lt už vieną mėnesį nuo 2011-10-01 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

6) likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 sprendimo dalį palikti nepakeistą;

7) priteisti iš atsakovės žyminį mokestį bei iš atsakovės ieškovui jo patirtas atstovavimo, dokumentų rengimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Pati atsakovė pripažino gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. 4-35, Kaune, todėl nebuvo pagrindo kritiškai vertinti teisėtais būdais gautų įrodymų – antstolės J. Ž. atliktas 2012-02-13 faktinių aplinkybių konstatavimas (t. 2, b. 1. 120, 121), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad atsakovė gyvena ne šeimos būste, o adresu (duomenys neskelbtini) g. 4-35, Kaune, su dviem vyrais, patvirtinantį atsakovės neištikimybės faktą.

2. Dėl liudytojų parodymų vertinimo. Apeliantas nesutinka ir su teismo liudytojų parodymų vertinimu. Teismas liudytojo A. L., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir davė priesaiką sakyti tik tiesą, parodymus vertino kritiškai nurodydamas, kad liudytojas yra ieškovo draugas. Tuo tarpu teismas vadovavosi atsakovės tėvų parodymais, kurie būdami šeimos nariai ir bendraskoliai pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, dėl to jų parodymai vertintini kritiškai. Teismas padarė prielaidą ir vadovaujasi liudytojų parodymais, kurie akivaizdžiai negatyviai nusiteikę ieškovo atžvilgiu, pats tai konstatuoja ir daro išvadas. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurias nurodė liudytojai K. I. ir A. I., apie ieškovo neva negatyvų elgesį su dukra, ūmų charakterio būdą ir nuolatinius barnius, neparemtos jokiais įrodymais. Priešingai liudytojo A. L. parodymai yra paremti įrodymais ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų K. I. ir A. I. parodymais.

3. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų apie ieškovo pajamas, subjektyviai vertindamas ieškovo argumentus dėl netekto darbo ir pajamų, priteisė nepilnametės dukters išlaikymui 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 ?.), nors atsakovė vaiko poreikių ir su šiais poreikiais patiriamų išlaidų nepagrindė jokiai įrodymais, todėl teismo priteista 500 Lt suma yra neadekvati vaiko poreikiams. Teismas neteisingai vertino A. L. parodymus apie ieškovo darbovietes, nes liudytojas patvirtino paskutinį kartą susisiekęs su ieškovu prieš kelias savaites. Natūraliai per kelias savaites ieškovo materialinė padėtis galėjo pasikeisti iš esmės. Ieškovas tenkindamas vaiko poreikius sutinka teikti išlaikymą vaikui – mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

4. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Apeliantas iš dalies sutinka su teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, tik nesutinka su teismo motyvais ir nustatytais apribojimais. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje netenkino ieškovo reikalavimo leisti vasaros atostogas praleisti su tėvu užsienyje. Teismas nurodė, kad „atsižvelgiant į šalių dukters amžių netikslinga tenkinti ieškovo reikalavimą leisti vasaros atostogas vaikui praleisti su tėvu užsienyje, o tuo pačiu netikslinga ir nurodyti, kad atsakovė nedarys kliūčių ir pasirūpins dokumentais, reikalingais kelionėms užsienyje.“ Toks teismo motyvas yra nepagrįstas, nes nesuprantama, dėl kokių priežasčių vaiko amžius gali būti kliūtis bendrauti su tėvu ir praleisti atostogas užsienyje, tuo labiau, kad rezoliucinėje dalyje teismas dėl nepilnametės dukros atostogų praleidimo su tėvu užsienyje nepasisako, todėl lieka neaišku, kokias teismo sprendimo nuostatas taikyti. Be to, ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad „atsakovė gali atsisakyti tėvui leisti susitikti/bendrauti su dukra aukščiau nurodytomis sąlygomis, jeigu: <...>, jei dukra atsisako bendrauti“. Apelianto nuomone, mažamečio vaiko atsisakymas bendrauti yra labai subjektyvus ir suaugusiųjų formuojamas dalykas. Lietuvoje vykstančių įvykių dėl teismo sprendimų vykdymo retrospektyvoje, viskas priklausys nuo atsakovės formuojamos nuomonės apie tėvą ir vaiko nustatymo tėvo atžvilgiu. Šiuo atveju atsakovė įpareigotina užtikrinti tinkamą bendravimą su tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo nuostatos dėl draudimo praleisti atostogas su tėvu užsienyje ir atsisakymo leisti bendrauti su tėvu, jei dukra atsisako bendrauti, naikintinos kaip nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

5. Dėl kompensacijos dydžio. Apeliantas sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 28.000 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovės, tačiau teismas nepagrįstai nepriteisė 5.000 Lt kompensaciją už automobilį VW Passat ir kompensaciją už buto (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune nuomą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sužinojo, kad atsakovė be jo kaip bendraturčio sutikimo išnuomojo jiems priklausantį butą, o pati su nepilnamečiu vaiku apsigyveno kitur. Sutikimo nuomoti butą ieškovas nedavė. Teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo konstatavo, kad „įvertinus tai, kad šalių mažametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, kuri šiuo metu yra bedarbė, turi ilgalaikių įsipareigojimų bankui, todėl jos finansinė padėtis yra sunki“, nepriteisė ieškovui kompensacijos už automobilį ir kompensacijos už buto (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune nuomą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė be ieškovo kaip bendraturčio sutikimo išnuomojo sutuoktiniams priklausantį butą (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune, santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės ir tai, kad į bylą atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad jos finansinė padėtis yra sunki, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir šioje dalyje naikintinas, o ieškovui priteistina kompensacija.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 152-156) prašo jo apeliacinio skundo netenkinti savo apeliacinio skundo argumentais, papildomai nurodydama šiuos motyvus:

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio. Apelianto argumentai, kad teismas, neturėdamas jokių įrodymų apie jo gaunamas pajamas, priteisė dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, yra jo vengimas išlaikyti vaiką. Jis teismui nepateikė jokių duomenų (manytina, kad specialiai) apie savo turtinę padėtį JAV, kurioje jau ilgą laiką gyvena. Jo finansinė padėtis gera, jis visada rėmė šeimą didelėmis sumomis. Mergaitė yra pripratus prie didesnių poreikių nei minimalūs, todėl prašomas išlaikymas buvo daugiau nei minimalus. Nutrūkus santykiams su šalims, atsakovas tyčia vengia išlaikyti vaiką, dėl šios galimai nusikalstamos veikos atsakovė kreipėsi į prokuratūrą, kuri tenkino atsakovės skundą ir nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu (3 t., b. l. 157). Remiantis išdėstytu, teismo sprendimas priteisti iš apelianto po 500 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų yra pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei paties apelianto elgesį.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Apeliantas prašo nustatyti papildomą leidimą vaiką atostogų metu išsivežti į užsienį, su kuo atsakovė nesutinka. Vaikas yra mažas, per keturis metus tėvą matęs kelis mėnesius. Šiuo metu mama yra jo interesų centras ir išvykimas į nepažįstamą aplinką su mažai pažįstamu žmogumi tokio amžiaus vaikui gali padaryti žalą. Apeliantas vieną kartą metuose grįžta į Lietuvą, todėl jo bendravimas tuo metu Lietuvoje pilnai turėtų patenkinti jo poreikius. Vaikas mato tėvą itin retai, todėl jų tarpusavio ryšis yra labai silpnas, be to, apeliantas ir nesistengia sustiprinti šio ryšio. Apelianto prieduose pateikti skundai visiškai neatitinka realybės. Apeliantas pats kovo mėnesį ištrynė atsakovės kontaktus iš Skype programos, per kurią bendraudavo su vaiku. Vėliau kreipėsi į atitinkamas instancijas, dėl sprendimo nevykdymo ir pats atnaujino pokalbius su vaiku visai neseniai. Atsakovo pokalbiai ir sms žinutės yra pateiktos atitinkamoms instancijoms, į kurias jis kreipėsi dėl sprendimo nevykdymo, tačiau apeliaciniam teismui nepateikiamos, nes tai nėra susijusi medžiaga su nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad apeliantas, paskambinęs dukrai, nuolat bando bendrauti ne su ja, o su atsakove, įžeidinėja ją, konfliktuoja ir pan., tuo tarpu dukra išeina į kitą kambarį. Dukra pokalbiu metu tėčiui sako, kad nenori važiuoti su juo pas jo tėvus jam grįžus. Teismo nustatyta tvarka ir dabar jau sunkiai įgyvendinama, nes dėl apelianto veiksmų / bendravimo mergaitė visą numatytą laiką nekalba su juo, išeina iš kambario, taip pat išreiškia nenorą viena atostogauti su juo, todėl papildomas leidimas išvykti į užsienį būtų netikslingas vaiko atžvilgiu.

Dėl kompensacijos dydžio. Atsakovė nesutinka su apelianto prašymu papildomai priteisti 5.000 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą automobilį bei buto (duomenys neskelbtini) 13-33, Kaune nuomą. Teismas, priteisęs visą turimą turtą apeliantei, o iš jos 28.000 Lt kompensaciją ieškovui, tokią poziciją grindė tuo, kad ieškovas nesieja savo planų su Lietuva, todėl nuosavybė jam yra nereikalinga, tačiau bylos duomenys rodo, kad ieškovas gyvendamas JAV siuntė apeliantei pinigus paskolos dengimui, todėl yra sąžininga jam priteisti piniginę kompensaciją už pusę jam priklausančio turto. Atsakovės teigimu, toks sprendimas yra nesąžiningas ir neprotingas jos atžvilgiu, priimtas pažeidžiant protingumo, sąžiningumo principus, vaiko ir apeliantės interesus ir nukrypsta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl, tenkinus apelianto apeliacinį skundą, šie principai būtų dar labiau pažeisti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo juos išnagrinėti teismo nuožiūra, nes apeliaciniame skunde nėra prašoma pakeisti sprendimo dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų bankui pagal 2007-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimo

Teismas šalių santuoką, įregistruotą 2007-08-25 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 1997, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kuo apeliantai nesutinka, santuokos iširimu kaltindami vienas kitą.

CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kaltino atsakovę neištikimybe, jos kaltę grįsdamas liudytojų K. I. ir A. L. parodymais bei antstolės surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Vadinasi, šioje situacijoje būtent tokiu elgesiu kaltinama atsakovė privalėjo įrodyti, kad ji taip nesielgė ir kad ji nebuvo ieškovui neištikima. Nors teisme liudytoju apklaustas atsakovės tėvas K. I. ir nepatvirtino ieškovo teiginio, kad būtent jis pasakęs ieškovui apie tai, jog atsakovė turi kitą vyrą jam, tačiau, kolegijos nuomone, pačiai atsakovei bylos nagrinėjimo metu pripažinus gyvenant (duomenys neskelbtini) g. 4-35, Kaune, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo kritiškai vertinti teisėtais būdais gauto įrodymo – antstolės J. Ž. atlikto 2012-02-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, b. 1. 120, 121), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad atsakovė maždaug nuo 2011 metų vasaros pabaigos gyvena ne šeimos būste, o adresu (duomenys neskelbtini) g. 4-35, Kaune, su dviem vyrais (jaunesniu ir vyresniu) ir maždaug 4 metų mergaite (kas atitinka šalių dukros, gimusios 2008-08-09, amžių), ką patvirtino ir kaimynė iš 34 buto, atpažinusi atsakovę iš jai parodytos atsakovės nuotraukos (2 t., b. l. 122). Kolegija, pritardama apeliantui, nesutinka ir su teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Nors liudytojas A. L. yra ieškovo draugas, tačiau, kolegijos nuomone, teismas visiškai nepagrįstai šiuo atveju prioritetą prieš A. L. parodymus suteikė parodymams atsakovės tėvo K. I., kuris, būdamas atsakovės artimu giminaičiu ir bendraskoliu pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir kuris, vadovaujantis CPK 191 straipsnio 2 dalimi, galėjo atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius. Liudytojas A. L. patvirtino matęs, kad išlipdama iš automobilio su ženklu ,,mokomasis“, atsakovė pasibučiavo su ją parvežusiu vyru bei kad šis automobilis ir dabar yra parkuojamas prie atsakovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) g. 4-35, Kaune. Šiuos liudytojo A. L. parodymus įvertinus sistemiškai su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kolegijos nuomone, tai patvirtina atsakovės neištikimybės faktą, kurio atsakovė jokiais įrodymais nenuneigė (CPK 12 str.).

Tačiau atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo konstatavimo faktas, kolegijos nuomone, pats savaime nėra pagrindu konstatuoti ieškovo kaltės nebuvimą.

Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kas, kolegijos nuomone, reiškia, jog kalta yra ne tik atsakovė, bet ir pats ieškovas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas, turintis „žalią kortą“, po santuokos sudarymo 2007 metais išvyko gyventi į JAV, kad jis į Lietuvą grįždavo tik kartą metuose vienam mėnesiui ir kad grįžti gyventi į Lietuvą nebeketina. Atsakovės teigimu, ieškovas prieš santuoką jai žadėjo, kad gyvenimas JAV bus trumpas ir laikinas, nes jis greit galės susitvarkyti pilietybės klausimus ir gyventi su šeima. Pažymėtina, jog ieškovas atsiliepime į priešieškinį šių aplinkybių iš esmės neneigė, tik nurodė, kad jo išvyka į JAV buvo abiejų sutuoktinių bendras sutarimas, siekiant šeimoje užtikrinti materialinę gerovę, sukurti šeimos gerbūvį, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovo nesirūpinimo šeima yra visiškai nepagrįsti. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas ginčijo tik tai, kad jis nesirūpino šeima, pripažįsta, jog, ieškovui neginčijus atsakovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieškovas prieš santuoką jai žadėjo, kad gyvenimas JAV bus trumpas ir laikinas, nes jis greit galės susitvarkyti pilietybės klausimus ir gyventi su šeima, atsakovei neatsirado pareiga šių aplinkybių įrodinėti. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovas net neteigė, jog jis po tam tikro konkretaus laiko planavo grįžti gyventi į Lietuvą, taip pat neteigė ir neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovė būtų žadėjusi atvykti gyventi pas jį į JAV, akivaizdu, jog dėl susidariusios nenormalios ir šeimos santykių išsaugojimui nepalankios situacijos, kai sutuoktiniai po santuokos sudarymo (ypač gimus dukrai) ketverius metus tik po mėnesį laiko per metus būdavo kartu, atsakingas yra tik ieškovas. Pažymėtina, jog ieškovas neneigė ir tos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji nuolat prieštaravo dėl ieškovo gyvenimo JAV, tačiau, nepaisydamas atsakovės nuomonės bei gimusios dukros ieškovas nekeitė savo planų. Teismas nustatė, kad ieškovas nebesieja savo gyvenimo su Lietuva ir kad būtent dėl šios priežasties ir iširo šalių santuoka. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbiau yra tai, kad ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad jis apie tai (kad jis nebegrįš gyventi į Lietuvą ir kad pas jį į JAV turės atvykti gyventi atsakovė) buvo informavęs atsakovę iki sudarant su ja santuoką. Tik tokiu atveju atsakovės nenorą atvykti gyventi į JAV, kolegijos nuomone, būtų galima vertinti kaip atsakovės kaltės išraišką. Kolegijos nuomone, teismas neteisingai vertina aplinkybę, kad apeliantė nenorėjo vykti kartu su vyru į JAV, ir dėl tos priežasties, kad, norint išvažiuoti legaliai gyventi ir dirbti į JAV, yra reikalingi tam tikri leidimai, apie kurių gavimą byloje duomenų nėra, ir visiškai pateisinama, kad atsakovė, siekdama apsaugoti dukters interesus, gyventi nelegaliai su mažamete dukra svetimoje šalyje nesiryžo. Todėl kolegija visiškai pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, jog šiuo atveju šalių gyvenimą atskirai nulėmė ne apeliantės nenoras vykti į JAV pas sutuoktinį, bet ieškovo pasirinkimas geriau pakankamai ilgą laiką (daugiau kaip keturis metus) gyventi JAV be šeimos, o ne grįžti gyventi į Lietuvą, tuo labiau gimus dukrai, kas, kolegijos nuomone, vertintina kaip ieškovo atsakovei nelojalumas šeimai. Nustatyta, kad atsakovė viena pagimdė dukrą, viena ją augino, o atsakovo, kai labiausiai reikėjo jo pagalbos ir palaikymo (o ne tik atsiųstų pinigų), nebuvo šalia.

Kita atsakovės nurodyta priežastis, nulėmusi galutinį santuokos iširimą, yra ieškovo smurtas. Atsakovės teigimu, ieškovas yra labai pavydus, nuolat priekaištaujantis atsakovei bei keliantis pavydo scenas. 2011-09-21 ieškovui grįžus rugsėjo mėnesį prieš atsakovę buvo panaudotas fizinis smurtas - ieškovas į namus grįžo išgėręs, pradėjo įžeidinėti atsakovę, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o tada išvijo atsakovę naktį su mažamete dukra iš namų. Visas šiuos veiksmus ieškovas atliko matant jų mažametei dukrai, dėl ko šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka (Kauno miesto apylinkės teismo bylos Nr. PK-294-651/2012). Apeliantės teigimu, teismas apskritai nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl ko galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. PK-294-651/20122012-09-05 nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu pagal BK 140 str. 1 d., konstatavęs, jog ieškovas yra kaltas dėl atsakovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo 2011-09-21. Tačiau kadangi šis nuosprendis ieškovo yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, teismas neturi pagrindo vadovautis šiuo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis, tuo labiau, kad ieškovas neigia naudojęs prieš atsakovę fizinį smurtą ir ją sužalojęs, o, kaip matyti iš nuosprendžio, šalių konfliktas kilo jau po to, kai šalys buvo nusprendę skirtis, todėl nelaikytina priežastimi, dėl kurios iširo šalių santuoka.

Kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas ir ieškovas, be atsakovės pritarimo ir jai prieštaraujant pasirinkęs nuolatinį gyvenimą JAV, atskirai nuo šeimos, tokiu būdu parodydamas savo nepagarbą ir nelojalumą šeimai, t. y. tai, kad jam labiau rūpėjo įsitvirtinimas ir gyvenimas JAV, o ne jo žmona ir mažametė dukra. Teismo nuomone, ieškovo pasirinktas gyvenimo modelis tik vieną mėnesį per metus gyventi su šeima Lietuvoje negalėjo atstoti normalaus šeiminio gyvenimo, suteikti galimybių tiek atsakovei, tiek šalių mažametei dukrai gyventi saugioje, harmoningoje, pilnavertiškoje aplinkoje.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovė), dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nekeistinas.

Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti jai iš ieškovo 10.000 Lt moralinės žalos atlyginimui atmestas taip pat visiškai pagrįstai, nes pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį neturtinė žala, padaryta dėl santuokos nutraukimo, nepriklauso tuo atveju, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo

Nustatyta, jog santuokos metu buvo įgytas turtas: ½ buto su priklausiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0032), esančio (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune, kurių vidutinė rinkos vertė 113.790 Lt; keleivinis automobilis VW Passat, 2000 m., v. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. WVWZZZ3BZYP227779, kurio vidutinė rinkos vertė 10.000 Lt. Be to, santuokos metu įgyti kreditoriniai įsipareigojimai: AB DNB banke (buvęs AB DnB NORD bankas) suteiktas ½ kredito pagal 2007-10-25 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio suma 300.000 Lt; likusi neišmokėta suma 145.650,89 Lt (1/2 nuo 291.301,78 Lt) (t. 3, b. l. 111).

Ieškovas ieškiniu prašė atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto ir ½ dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune, transporto priemonę VW Passat v. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti asmeniškai visą sutuoktinių kreditorinį įsipareigojimą bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės kompensaciją už santuokoje įgytą transporto priemonę VW Passat v. Nr. (duomenys neskelbtini) – 5.000 Lt, ½ dalį gautų už buto nuomą pajamų – po 350 Lt už vieną mėnesį nuo 2011-01-01 iki sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovė prašė priteisti jai ½ dalį nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) g. 13-33 Kaune, grąžinti asmeniškai kredito dalį bankui, paliekant bendraskoliu ieškovą; atsakovė įsipareigoja prisiimtus įsipareigojimus bankui dengti asmeniškai: bankui nuskaičiavus mėnesinę įmoką nuo ieškovo asmeninės sąskaitos, ji įsipareigoja per 5 darbo dienas tokią pat sumą pervesti ieškovui.

Teismas sprendimu L. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ½ buto dalį (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0032), ½ dalį negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini):0039), transporto priemonę VW Passat v. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės ieškovui 28.000 Lt piniginę kompensaciją; nepakeitė šalių įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2007-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. K-(duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs tai, kad šalių mažametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, kuri šiuo metu yra bedarbė, turi ilgalaikių įsipareigojimų bankui, todėl jos finansinė padėtis yra sunki, nepriteisė ieškovui kompensacijos už automobilį ir kompensacijos už buto (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune nuomą.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo sprendimą dalyje dėl 28.000 Lt kompensacijos priteisimo panaikinti, numatant sąlygą, kad atsakovė įsipareigoja prisiimtus įsipareigojimus dengti asmeniškai, bankui nuskaičiavus mėnesinę įmoką nuo ieškovo asmeninės sąskaitos, atsakovė įsipareigoja per penkias darbo dienas tokią pačią sumą pervesti ieškovui.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegijos nuomone, įvertinus tai, jog atsakovė yra bedarbė (ankščiau dirbusi AB SNORAS banke, tačiau dėl jo bankroto prarado darbą), su ja lieka augti mažametė dukra (kuriai, atsakovės teigimu, ieškovas išlaikymo nebeteikia, dėl ko net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 3, b. l. 110; 157), atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalims gyvenant santuokoje išmokėta paskolos dalis yra labai nedidelė, lyginant su likusia mokėti paskolos ir palūkanų dalimi (2011-09-21 buvo sumokėta tik 8.698,22 Lt, t. 1, b. l. 122), į tai, jog, prasidėjus skyrybų procesui, ieškovas, būdamas bendraskoliu pagal kreditavimo sutartį, nebedengia įsiskolinimo bankui (todėl yra pagrindas manyti, kad to geranoriškai nebedarys ir ateityje), o atsakovė, šio teismo sprendimo pagrindu tapusi ½ dalies nekilnojamojo turto savininke, bus vienintelė suinteresuota (kad jai priklausantis įkeistas turtas nebūtų išvaržytas) savalaikiai mokėti bankui paskolą (tame tarpe ir už bendraskolį ieškovą ¼ paskolos dalį, kurią susigrąžinti, tikėtina, gali būti labai apsunkinta), kurios ji per mėnesį sumoka iki 1.500 Lt, atsižvelgiant į tai, jog 28.000 Lt kompensacijos, paskaičiuotos pritaikius sutuoktinių turto lygių dalių principą, išmokėti ieškovui atsakovė nėra pajėgi, sprendžia, jog šitoje situacijoje egzistuoja visos sąlygos, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ir vaiko interesus, nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant iš atsakovės kompensaciją ieškovui tik už 1/3 turto, t. y. 18.666 Lt, kas yra būtina siekiant apsaugoti atsakovės ir mažametės dukters (LAT 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Pažymėtina, jog, siekiant apsaugoti vaiko interesus visų pirma būtina atsižvelgti į būtinybę apginti vaikų naudojimosi gyvenamuoju būstu teises, užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fizinei, protinei ir socialinei raidai LAT 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2006). Sutiktina su apeliante, jog, norėdama išmokėti 28.000 Lt kompensaciją ieškovui, ji turėtų parduoti šeimos būstą, kurio vertė šiuo metu yra 112.000 Lt (šalys dėl vertės ginčo apeliacijoj nekelia), kai tuo tarpu likusi visų bendraskolių neišmokėta paskola bankui 2011-09-21 buvo beveik 290.000 Lt (t. 1, b. l. 122) ir netgi pardavus šį būstą apeliantė negautų fiziškai pinigų ir dar liktų skolinga bankui, todėl kompensacijos išmokėjimas tokiu būdu yra negalimas. LAT yra pasisakęs: „Vertingiausias šalių turtas yra dviejų kambarių su bendra virtuve nedalus butas, kuriame gyvena šalys ir trys jų vaikai, todėl padalyti jį natūra nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas butą natūra atsakovui, kartu įpareigodamas kompensuoti ieškovei jo dalį pinigais, nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju atsakovas yra finansiškai pajėgus sumokėti ieškovei iš jo priteistą 101.652 Lt kompensaciją. Šios faktinės aplinkybės išsiaiškinimas svarbus tuo, kad, priteisus atsakovui butą natūra, o ieškovei iš atsakovo – nurodyto dydžio piniginę kompensaciją, tačiau paaiškėjus, jog atsakovas finansiškai nepajėgus ją sumokėti, ieškovė su dukterimi faktiškai liktų be būsto ir be pinigų, t. y. atsidurtų blogesnėje, negu iki turto padalijimo, padėtyje. Taip būtų pažeista ieškovės teisė gauti jai priklausančią turto dalį (CK 3.127 str. 3 d.). Dėl to negalima laikyti teisėta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl ginčo šalių turto padalijimo (CPK 346 str. 2 d. 1 p.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją“ (LAT 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Pripažintina, jog išmokant ieškovui teismo priteistą 28.000 Lt kompensaciją, paskaičiuotą pritaikius lygių dalių principą, būtų pažeistos ne tik apeliantės, bet ir jos nepilnametės dukters teisėsi lūkesčiai ir interesai. Vertinant priteistą kompensaciją ateityje, nesutiktina su atsakove, kad ji viena turės išmokėti beveik 150.000 Lt likusios paskolos, apie 150.000 Lt palūkanų ir dar kompensaciją ieškovui, kuris, būdamas išmokėjęs paskolos tik mažą dalį, gaus iš atsakovės kompensaciją už prarastą buto dalį. Pažymėtina, jog šiuo atveju bedraskoliams pagal kreditavimo sutartį esant keturiems asmenims, akivaizdu, jog visa paskolos našta (tame tarpe ir palūkanos) neteks vienai atsakovei, o, jeigu ji mokės viena, tai įgis teisę atitinkamą dalį išsiieškoti iš kitų bendraskolių, tame tarpe ir iš ieškovo.

Tačiau kolegija netenkina atsakovės prašymo numatyti sąlygą, kad atsakovė įsipareigoja prisiimtus įsipareigojimus dengti asmeniškai, bankui nuskaičiavus mėnesinę įmoką nuo ieškovo asmeninės sąskaitos, o atsakovė įsipareigoja per penkias darbo dienas tokią pačią sumą pervesti ieškovui. Kolegijos nuomone, tokia sunkai suvokiama sąlyga atsakovė nepasiektų norimo rezultato, jeigu ieškovo asmeninėje sąskaitoje nebūtų pinigų arba tiesiog jis tos sąskaitos bankui nenurodytu. Tokią sąlygą šalys galėtų sutarti tik geranoriškai.

Kolegija nesutinka su apeliante, jog šiuo atveju yra visos aplinkybės priteisti visą turtą apeliantei net ir neišmokant kompensacijos ieškovui. Akivaizdu, jog jokios kompensacijos ieškovui nepriteisimas, paliekant jį bendraskoliu pagal kreditavimo sutartį, neatitiktų įstatymo reikalavimų dėl sutuoktinių turto padalijimo ir iš esmės pažeistų ieškovo interesus, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo, šeimos teisių įgyvendinimo principus.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo ieškovui priteisti 5.000 Lt kompensaciją iš atsakovės už santuokoje įgytą transporto priemonę VW PASSAT, v. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį pajamų, gautų už buto (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune, išnuomoto be jo sutikimo, nuomą – po 350 Lt už vieną mėnesį nuo 2011-10-01 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nustatytą mokėtino žyminio mokesčio dydį priteisiant iš atsakovės, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, o atsakovė nepateikė įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį.

Kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl ieškovui nepagrįstai nepriteistos kompensacijos iš atsakovės už santuokoje įgytą transporto priemonę VW PASSAT, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teismo sprendimu priteista atsakovei. Tačiau, atsižvelgdama į pritaikytą sutuoktinių turto nelygių dalių principą, kolegija priteisia iš atsakovės ne 5.000 Lt, o tik 3.333 Lt kompensaciją, atitinkančią 1/3 dalį bendrojoje nuosavybėje.

Tačiau kolegija netenkina ieškovo reikalavimo priteisti ½ dalį pajamų, gautų už buto (duomenys neskelbtini) g. 13-33, Kaune, išnuomoto be jo sutikimo, nuomą – po 350 Lt už vieną mėnesį nuo 2011-10-01 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, atsižvelgdama į tai, jog nekilnojamasis turtas natūra priteistas atsakovei (todėl būtent jai ir priklauso iš šio būsto gaunamos pajamos), o tuo metu, kai būstas buvo išnuomotas, tarp šalių jau vyko ginčas, o ieškovė viena mokėjo būsto paskolą, be to, pati mokėjo už kitą išsinuomotą būstą, kuriame gyveno su dukra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog bendra iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija sudaro 21.999 Lt (18.666 +3.333).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

Teismas konstatavo, kad atsakovas gali teikti didesnį nei 400 Lt išlaikymą. Įvertinęs vaiko amžių, atitinkamai sąlygojantį ir jo poreikius, sunkią visos valstybės ekonominę situaciją, nuolat kylančias kainas bei iš liudytojo parodymų paaiškėjusias ieškovo finansines galimybes (jis dirba dviejose darbovietės), šalių nepilnametei dukrai iki pilnametystės teismas priteisė išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 ?.). Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį: nėra duomenų apie jo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą JAV, kur jis gyvena jau pakankamai daug metų (nuo 2004-08-15), nei apie jo gaunamas pajamas. Ieškovo atstovas pateikė į bylą ieškovo jam adresuotą elektroninį laišką, kuriame ieškovas rašo, kad jis yra bedarbis. Tačiau toks įrodymas nelaikytinas tinkamu įrodymu svarstant išlaikymo dydžio klausimą dėl subjektyvaus savo pobūdžio, juolab, jog bylos nagrinėjimo metu liudijęs ieškovo draugas A. L. teigė priešingai, kad ieškovas dirba dviejuose darbuose.

Ieškovo teigimu apeliaciniame skunde, teismas, neturėdamas jokių įrodymų apie ieškovo pajamas, subjektyviai vertindamas ieškovo argumentus dėl netekto darbo ir pajamų, priteisė nepilnametės dukters išlaikymui 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 ?.), nors atsakovė vaiko poreikių ir su šiais poreikiais patiriamų išlaidų nepagrindė jokiais įrodymais, todėl, apelianto nuomone, teismo priteista 500 Lt suma yra neadekvati vaiko poreikiams. Teismas neteisingai vertinęs A. L. parodymus apie ieškovo darbovietes, nes liudytojas patvirtino paskutinį kartą susisiekęs su ieškovu prieš kelias savaites. Natūraliai per kelias savaites ieškovo materialinė padėtis galėjo pasikeisti iš esmės. Ieškovas tenkindamas vaiko poreikius sutinka teikti išlaikymą vaikui – mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Kolegija apelianto argumentus, kad teismas dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį priteisė neturėdamas jokių įrodymų apie jo gaunamas pajamas, vertina kaip nesąžiningus. Nustatyta, jog apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį JAV, kur jau ilgą laiką gyvena. Tai, kad ieškovo finansinė padėtis nėra bloga ir geresnė nei jis būtų galėjęs ją susikurti gyvendamas Lietuvoje, patvirtina aplinkybė, kad jis visada rėmė šeimą didelėmis sumomis bei kad grįžti gyventi į Lietuvą neketina. Pritartina atsakovei, jog dukra yra pripratinta prie didesnių poreikių nei minimalūs, atsakovės teigimu, išlaidos dukrai išlaikyti per mėnesį siekia apie 1.400 Lt (1 t., b. l. 115), todėl ieškovas, iki santuokos nutraukimo teikęs didesnį nei minimalus išlaikymą dukrai, sutikdamas mokėti tik 400 Lt per mėnesį išlaikymą (kuris paprastai priteisiamas būtiniems (minimaliems) vaiko poreikiams patenkinti), kolegijos nuomone, turėjo įrodymais pagrįsti savo argumentus apie šiuo metu pasunkėjusią jo materialinę padėtį, apie prarastus abu darbus ir pan.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog teismo sprendimas priteisti iš apelianto po 500 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų yra pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei paties apelianto elgesį.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Ieškovas, prašydamas nustatyti bendravimo su dukra tvarką, buvo įtraukęs ir punktus, kad ,,informavus iš anksto, prieš 30 dienų, atostogų metu, dažniausiai vasarą, vaikas praleidžia 14 dienų laikotarpį su tėvu Lietuvoje ar užsienyje“ bei kad ,,motina nedarys kliūčių ir pasirūpins teisės aktuose numatytais dokumentais, kurie reikalingi vaiko kelionėms su tėvu“ (2 t., b. l. 170).

Teismas netenkino ieškovo reikalavimo leisti vasaros atostogas praleisti su tėvu užsienyje, sprendimo motyvuose nurodęs, kad atsižvelgiant į šalių dukters amžių netikslinga tenkinti ieškovo reikalavimą leisti vasaros atostogas vaikui praleisti su tėvu užsienyje, o tuo pačiu netikslinga ir nurodyti, kad atsakovė nedarys kliūčių ir pasirūpins dokumentais, reikalingais kelionėms užsienyje, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, jog ,,informavus iš anksto prieš 30 dienų atostogų metu, dažniausiai vasarą, vaikas praleidžia 14 dienų laikotarpį su ieškovu Lietuvoje. Ieškovas privalo informuoti atsakovę apie vaiko buvimo vietą atostogų metu“.

Apelianto nuomone, toks teismo motyvas yra nepagrįstas, nes nesuprantama, dėl kokių priežasčių vaiko amžius gali būti kliūtis bendrauti su tėvu ir praleisti atostogas užsienyje, tuo labiau, kad rezoliucinėje dalyje teismas dėl nepilnametės dukros atostogų praleidimo su tėvu užsienyje nepasisako, todėl lieka neaišku, kokias teismo sprendimo nuostatas taikyti.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, pripažįsta, jog teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl atostogų su dukra užsienyje praleidimo. Kadangi šalių dukra yra gimusi 2008-08-09 ir jai šiuo metu yra tik ketveri metukai, be to, ji nuo gimimo yra gyvenusi tik su viena mama Lietuvoje, o su tėvu susitikdavo ir bendraudavo tik vieną mėnesį per metus (ko ieškovas neneigė), kas patvirtina jų tarpusavio ryšių silpnumą ir jų pakankamą nesusiformavimą, pritartina atsakovės argumentams, jog šiuo metu būtent mama yra jos interesų centras, todėl jos išvykimas be mamos į visiškai jai nepažįstamą aplinką užsienyje, iš kur jai, susidarius nepalankioms aplinkybėms, operatyviai susisiekti su mama nebūtų galimybių, gali padaryti jai žalos. Ieškovas, iki šiol vieną kartą metuose mėnesiui grįždamas į Lietuvą pas šeimą, nekėlė problemų dėl bendravimo su dukra stokos, todėl pripažintina, jog ieškovo poreikius patenkins bei šalių mažametės dukros interesų nepažeis ir teismo nustatyta bendravimo su dukra tvarka, kurią realizuodamas ieškovas su dukra galės bendrauti neribotą laiką savo atvykimo į Lietuvą metu, išskyrus teismo numatytas išimtis, pagal kurias ,,atsakovė gali atsisakyti ieškovui leisti susitikti / bendrauti su dukra nurodytomis sąlygomis, jeigu dukra serga, jei anksčiau nei prieš 30 dienų buvo iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje“.

Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad „atsakovė gali atsisakyti tėvui leisti susitikti / bendrauti su dukra (...), jei dukra atsisako bendrauti“. Šiuo atveju kolegija visiškai pritaria apeliantui, jog mažamečio vaiko atsisakymas bendrauti yra labai subjektyvus ir suaugusiųjų formuojamas dalykas, todėl, palikus šį apribojimą, ieškovo bendravimas su dukra, kuri pagal savo amžių dar yra per maža išreikšti jos interesus atitinkančias pažiūras ir norus, kolegijos nuomone, iš esmės taptų priklausomas nuo atsakovės formuojamos nuomonės apie tėvą ir vaiko nustatymo tėvo atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai, kolegija šalina iš sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nuostatą, kad atsakovė gali atsisakyti leisti susitikti / bendrauti su dukra (...), jei dukra atsisako bendrauti“. Tačiau kolegija pažymi, jog šios nuostatos pašalinimas jokiu būdu nereiškia, jog pats tėvas, iki susitikdamas su dukra, bendraudamas kitomis priemonėmis, neturi dėti pastangų, kad dukra pati norėtų su juo susitikti.

Apelianto su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikti pareiškimas prokuratūrai dėl teismo sprendimo nevykdymo (3 t., b. l. 141-143) bei prašymas Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo (3 t.,. b. l. 144-145), kolegijos nuomone, niekaip nesusiję su šalių apeliacinių skundų reikalavimais, todėl jų turinys nevertintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistą iš atsakovės ieškovui kompensaciją iki 21.999 Lt bei pašalinant iš sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nuostatą, kad atsakovė gali atsisakyti leisti susitikti / bendrauti su dukra (...), jei dukra atsisako bendrauti“ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei priteistinas visas jos sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis, o iš atsakovės valstybei priteistina 480 Lt (16.000 x 0,03) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti priteistą iš atsakovės L. B. ieškovui R. B. kompensaciją iki 21.999 Lt

Pašalinti iš sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nuostatą, kad atsakovė gali atsisakyti leisti susitikti / bendrauti su dukra (...), jei dukra atsisako bendrauti“.

Priteisti iš atsakovės L. B. valstybei 480 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovei L. B. 142 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas