Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-341-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-06-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-06-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
2A-341-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00578-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
UAB ,,Vilniaus energija“
Atsakovas
G. F.
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-341-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00578-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.5;121.14;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, vienasmeniškai rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. F. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ (toliau - Ieškovas) kreipdamasis į teismą prašė priteisti iš atsakovo G. F. (toliau - Atsakovas) 1 848,5 4 Lt skolos už šilumos energiją, 20, 20 Lt metinių palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat 440, 05 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje Ieškovas nurodė, kad jis tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio 155 butas iki 2011 m. vasario 16 d. priklausė L. F.. Ji mirė 2011 m. vasario 16 d., o po jos mirties butu ir jam teikiama šilumos energija pradėjo naudotis jos sutuoktinis - Atsakovas. Teigia, jog Atsakovo prievolė mokėti už šiam butui tiekiamą šilumos energiją yra konstatuota įsiteisėjusiu 2011 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1661-807/2011. Nurodė, kad šio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Ieškovo šilumos energijos perdavimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 straipsnio, 1.71 straipsnio reikalavimus mano, kad Ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su Atsakovu neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Pagal LR ūkio ministro 2003 liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8 p., šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato (buto) savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Vadovaujantis Standartinių sąlygų 8, 9, 11 punktais, tais atvejais, kai nėra sudaryta rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, laikoma, kad šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta pagal Standartines sąlygas konkliudentiniais veiksmais tarp šilumos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko. Laikoma, kad ši sutartis sudaryta nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo - pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, šilumos vartotoju, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už šilumos energiją, Ieškovas laiko faktinį šių patalpų savininką - Atsakovą. Taip pat ieškinyje nurodyta, jog už šilumos energiją Atsakovas nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. patiektą šilumos energiją susidarė 1 848, 54 Lt įsiskolinimas. Pažymėjo, kad mokesčiai už šildymą paskaičiuoti atsižvelgiant į Atsakovo buto plotą - 25, 16 kv. m. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsniu, už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiavo 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. kovo 30 d., t. y. iš viso 20, 20 Lt.

Byloje buvo gautas UAB „Senevita“ atsiliepimas, kuriame pranešama, kad Atsakovas nuo 2012 m. sausio 19 d. gauna ilgalaikės socialinės globos paslaugas globos namuose UAB „Senevita“. Atsakovas nėra teismo pripažintas neveiksniu asmeniu, tačiau dėl psichinės būklės negeba adekvačiai suvokti aplinkos, savarankiškai spręsti savo problemų ir ginti savo interesus teisme, todėl prašoma tęsti bylos nagrinėjimą jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti už akių. Taip pat nurodyta, kad už teikiamas socialines paslaugas Atsakovas moka 80 proc. gaunamų pajamų, asmeninėms išlaidoms jam lieka apie 160 Lt, todėl nesant pakankamai lėšų skoloms susimokėti, prašo susidariusią skolą išskaičiuoti iš Atsakovo kas mėnesį gaunamų pajamų kaip numatyta įstatymuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad Ieškovas ieškinyje remiasi LR ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų nuostatomis (8, 9, 11 p.), pagal kurias šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis laikytinos šilumos tiekėjas ir buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Nagrinėjamu atveju Ieškovas nepateikė įrodymų, jog Atsakovas po savo sutuoktinės L. F. mirties tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Kaip minėta, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog palikimo priėmimo faktai Testamentų registre neįregistruoti, duomenys, kad palikimas priimtas Atsakovui faktiškai pradėjus turtą valdyti (teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo) taipogi nepateikti. Faktinio patalpų savininko sąvokos įstatymai nenumato. Iš pateiktų teismui įrodymų nėra pagrindo ir išvadai, kad Atsakovas ieškinyje nurodytu laikotarpiu naudojosi minėtam butui tiekiama šilumos energija. Pažymėjo, kad Ieškovo nurodytu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių yra nustatyta Atsakovo prievolė atsiskaityti už butui tiektą šilumos energiją tik laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., t. y. sprendimu nenustatytos ateityje kilsiančios šalių teisės ir pareigos. Nurodė, kad Atsakovas nuo 2012 m. sausio 19 d. gauna socialinės globos paslaugas globos namuose. Jokių įrodymų, kad Atsakovas ieškinyje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d., naudojosi butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiama šilumos energija, byloje nėra. Įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas byloje aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Ieškovas neįrodė Atsakovo prievolės sumokėti įsiskolinimą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d, tiektą šilumos energiją, todėl ieškinys buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. liepos 27 d. skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Ieškovo ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog būtent Atsakovas po savo sutuoktinės L. F. mirties pradėjo naudotis butui tiekiama šilimos energija. Pažymi, kad Atsakovo prievolė mokėti šiam butui tiekiamą šilumos energiją yra konstatuota įsiteisėjusiu 2011 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu už akių. Atsakovas sprendimo ir šiuo sprendimu patvirtintos prievolės neginčijo. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas sprendimas už akių įpareigoja Atsakovą sumokėti skolą Ieškovui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., tačiau nenustato jo ateityje kilsiančias teises ir pareigas. Ieškovas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu apie tai, kad Atsakovas nesinaudoja teikiama šilumos energija, nes gyvena globos namuose. Pagal LR šilumos ūkio įstatymą bei ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato (patalpos) savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Aplinkybė, kad Atsakovas negyvena bute, neturi reikšmės. Nurodo, kad Atsakovas turėjo galimybę prieštarauti Ieškovo reikalavimams, argumentams, samprotavimams, tačiau to nedaro. Į bylą pateiktame globos namų UAB „Senevita“ rašte taip pat nėra nurodyta, kad Atsakovas šiai įstaigai išreiškė savo nesutikimą dėl pripažinimo prievolės šalimi.

UAB „Senevita“ teismui pateiktame rašte nurodė, kad Atsakovas dėl psichinės sveikatos būklės negali išreikšti savo nuomonės dėl pateikto apeliacinio skundo. Informavo, kad Atsakovas nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. buvo gydytas RVPL. Pakartotinai hospitalizuotas nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. sausio 19 d. Nuo 2012 m. sausio 19 d. gyvena globos namuose UAB „Senevita“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kuriam Ieškovas tiekia šilumos energiją, nuosavybės teise, pagal 1996 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutartį, priklausė Atsakovo sutuoktinei L. F., mirusiai 2011 m. vasario 16 d. (b. l. 6-7, 8). Testamento registro duomenimis, iki 2012 m. birželio 25 d. testamentų registre nėra įregistruotų L. F. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 29). Iš byloje esančios 2013 m. kovo 26 d. mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį) laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d., susidarė 1 848, 54 Lt įsiskolinimas (b. l. 12, 39).

Byloje kilo ginčas dėl Atsakovo pareigos mokėti komunalinius mokesčius Ieškovui. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas Ieškovo ieškinį nepripažino, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas už akių turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Ieškovas, pateikęs apeliacinį skundą, su tuo nesutiko. Todėl apeliacinio skundo aspektu apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto.

CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“, bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2012; kt.).

Prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1661-807/2011, turi reikšmės ir šioje civilinėje byloje, kadangi Atsakovas ir ankstesniu laikotarpiu (2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.) nevykdė savo prievolės mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių nustatytos aplinkybės, kad Atsakovas po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, kuriam Ieškovas tiekia šilumos energiją, ir tarp Ieškovo bei Atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, yra prejudiciniai faktai, nuo kurių įrodinėjimo Ieškovas yra atleistas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ta aplinkybė, kad Ieškovo ieškinys buvo pareikštas už kitą laikotarpį, nepanaikina įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto prejudicinio fakto. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra įrodymų, patvirtinančių faktinių aplinkybių po minėto sprendimo už akių priėmimo pasikeitimą, todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turi iš naujo įvertinti Ieškovo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Iš byloje esančio UAB „Senevita“ rašto matyti, kad Atsakovas globos namuose gyvena nuo 2012 m. sausio 19 d. (b. l. 18). Gyvenamoji vieta šiuose globos namuose deklaruota 2012 m. vasario 23 d. (b. l. 5). Taigi nuo 2012 m. sausio 19 d. Atsakovas faktiškai negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl negalima teigti, kad jis ir toliau naudojasi Ieškovo tiekiama šilumos energija. Teismas nesutinka su Ieškovu, teigiančiu, jog aplinkybė dėl Atsakovo nesinaudojimo tiekiama šilumos energija, neturi reikšmės bylai. Atsakovui po sutuoktinės L. F. mirties likus gyventi bute, jis naudojosi Ieškovo suteikta šilumos energija bei karštu vandeniu, todėl turėjo pareigą nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su Ieškovu už suteiktas paslaugas kaip faktinis paslaugų naudotojas, tačiau jam pradėjus gyventi globos namuose, pagrindo nustatyti Atsakovui pareigą mokėti už komunalines paslaugas, nėra. Be to, byloje nėra įrodymų, kad Atsakovas priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, tapo buto savininku. CK 6.384 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 45 punktą šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. CK normų dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir kitų šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir kt. poįstatyminių aktų) analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, o tai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, t. y. objekto, kuriame vartojama šilumos energija, savininkas privalo atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju visais atvejais, kai su šilumos energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas po gyvenamosios vietos pakeitimo nustojo būti šilumos energijos vartotoju, jis nėra ir buto, kuriam tiekiama energija, savininkas, daroma išvada, kad Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš Atsakovo atlyginti skolą už laikotarpį, kai Atsakovas, nebūdamas buto savininku, apsigyveno globos namuose ir nesinaudojo Ieškovo tiekiama šilumos energija. Tačiau pripažintina, kad Atsakovas, iki 2012 m. sausio 19 d. gyvendamas bute, kuriam Ieškovas tiekė šilumos energiją, nevykdė prievolės atsiskaityti su Ieškovu, Ieškovo reikalavimas priteisti iš jo įsiskolinimą iki nurodytos datos laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnis, 6.388 straipsnis). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, Ieškovo prašoma 1 848, 54 Lt skola mažintina iki 1 337, 72 Lt, o palūkanos iki 14, 08 Lt (už 2012 m. sausio mėn. skaičiuojant už 18 d. skolą su palūkanomis, už 2012 m. vasario mėn. reikalavimą atmetant).

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas. Išvardinti teismo pažeidimai sukėlė materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Pripažintina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimas, kuriuo Ieškovo ieškinys atmestas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą – ieškinį tenkinus iš dalies, Ieškovui iš Atsakovo priteistina 1 337, 72 Lt skola (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnis, 6.388 straipsnis), 14, 08 Lt palūkanos (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies (72 proc.), iš Atsakovo Ieškovo naudai priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 2, 08 Lt Gyventojų registro tarnybos išrašo gavimo išlaidos, 40, 32 Lt žyminio mokesčio ir 274, 42 Lt teisinės pagalbos išlaidos, viso 316, 82 Lt (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Šalims tenkančios atlyginti procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų dalys sudaro mažesnę nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, buv. Jočionių g. 13, Vilniaus m., a. s. Nr. LT98 7300 0100 7166 1019, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, naudai 1 337, 72 Lt skolos, 14, 08 palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 316, 82 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė