Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21355-905/2024 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl neteisėto išieškojimo iš hipotekos įkeisto turto, vartotojų teisių pažeidimo dėl sutartinių sąlygų nevykdymo, nesąžiningų sąlygų įkeitimo ir informavimo procese taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K., institucija, teikianti išvadą byloje, akcinė bendrovė Lietuvos Bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, be kita ko prašydama: pripažinti, jog priverstinis skolos išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus prašymą notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-2707 yra neteisėtas ir pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus; pripažinti, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo reikalavimus.

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad ieškovės naujai reiškiami ieškinio reikalavimai ir nurodomos faktinės aplinkybės bei argumentai jau iš esmės išnagrinėti kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškinyje liko neatskleistas ieškinio faktinis pagrindas, nes jame nenurodyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus ir kada atliko atsakovė, kaip tie konkretūs atsakovės veiksmai pažeidė ieškovės teises. Taip pat pareikšti ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) suformuluoti pernelyg abstrakčiai, neaiškiai, todėl negali būti savarankišku teisminio nagrinėjimo dalyku. Ieškovė, ginčydama priverstinio skolos išieškojimo teisėtumą, nenurodo bei neginčija konkretaus asmens ar jo konkretaus neteisėto veiksmo (vykdomojo įrašo išdavimo, vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ar kt.).

12. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad teismas, konstatavęs, jog jau buvo nagrinėtas paskolos sutarties nutraukimo klausimas, nepagrįstai nesigilino, kad ieškiniu ginčijamas pats hipotekos sandoris, skolos sumos dydis, palūkanų paskaičiavimas ir kiti su sutarties nutraukimu nesusiję dalykai, kurie niekada nebuvo nagrinėti.

13. Taigi, nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar pateiktas ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio (skundo) priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinu, jog šiuo atveju sprendžiant, ar pateiktas ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, svarbu atsižvelgti į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15841-592/2023 buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti vienašališką atsakovės AB SEB banko 2017 m. gegužės 16 d. kredito sutarties Nr. 14A1718212759-A8 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti, įpareigoti atsakovę toliau vykdyti kredito sutartį. Nurodytoje civilinėje byloje teismas vertino kredito sutartį (kuri minima ir pateiktame ieškinyje), jos tinkamo vykdymo kontekste ir konstatavo, atsakovė (kredito davėja) turėjo pakankamą pagrindą laikyti, jog sutarties pažeidimai yra esminiai, todėl sutartį vienašališkai nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Teismas kartu pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos ieškovė neįmokėjo nė vienos kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokos. Atsakovės paskaičiavimais ieškovė kreditą grąžinti vėlavo 168 dienas, o palūkanas – 231 dienas, dėl ko susidarė 4 283,48 Eur dydžio pradelsta mokėti suma (iš jos 2 382,66 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 1 774,62 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 126,20 Eur nesumokėti delspinigiai). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, minėtoje byloje teismo nustatytos skolos sumos dydžio, palūkanų paskaičiavimo ieškovė neginčijo.

17. Įvertinus išnagrinėtos civilinės bylos dėl nepagrįsto kredito sutarties nutraukimo aplinkybes ir pareikšto ieškinio bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).

18. Nustačius paminėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad naujai teikiamu ieškiniu ieškovė siekia tik dar kartą teismine tvarka išnagrinėti bei teisiškai kvalifikuoti jau išnagrinėtas ir teisiškai kvalifikuotas faktines aplinkybes ir (arba) gauti naujų įrodymų (kitoje civilinėje byloje nustatytų prejudicinių faktų), kurie galėtų būti ieškovės panaudojami kitame teisminiame ginče dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

19. Pažymėtina, kad CK 4.192 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimo, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius, be kitų duomenų, turi nurodyti negrąžintos skolos dydį; hipotekos kreditorius atsako už prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, bei išsiųsti skolininkui pranešimą, siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). CPK 650 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. CPK 644 straipsnio 4 punkte numatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. CPK 644 straipsnio 6 punkte numatyta, kad skolininkas nedelsdamas privalo pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

20. Taigi, anksčiau minėtos įstatymo nuostatos suteikia ieškovei teisę pateikti duomenis antstoliui, atliekančiam vykdymo veiksmus, apie tai, kad dalį skolos ar palūkanų ieškovė yra išieškotojui sumokėjusi.

21. Be to, iš pareikšto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė, ginčijant netinkamai paskaičiuotą likusios skolos sumą ir palūkanas, kvestionuoja priverstinio skolos išieškojimo teisėtumą, tačiau nenurodo bei neginčija konkretaus asmens ar jo konkretaus neteisėto veiksmo (vykdomojo įrašo išdavimo, vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ar kitų veiksmų, ar neveikimo). Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikti skundus tiek dėl notaro, tiek dėl antstolio veiksmų ar neveikimo (CPK 510, 511 straipsniai).

22. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2YT-27677-1080/2024 dėl antstolio veiksmų, kurioje skolininkė (ieškovė) skundžia antstolės veiksmus, kuri kartu vykdo ir Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. MK-2707/2021-02-22 dėl 157 881,15 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. J. išieškotojos AB SEB banko naudai vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00940, skolą išieškant iš hipoteka įkeisto turto. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad jame skolininkė kelia klausimą ir dėl skolos sumos. Taigi, nustatyti duomenys leidžia teigti, kad ieškovė savo teises jau gina vykdymo procese.

23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.