Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką:

Jis laikotarpiais nuo 2011-02-25 iki 2012-04-15 pagal 2011-01-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos išlaikyti savo vaiką N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su motina A. K., mokėti alimentus po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-10-14 iki sūnaus pilnametystės ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus. Išlaikymo įsiskolinimas 2012-03-01 sudaro 21 198 Lt.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad jis nemokėjo pinigų, nes jų neturėjo. Jei S. Š. eitų dirbti, tai gautų minimumą ir pusę sumos reikėtų atiduoti vaikui ir dėl to kentėtų kitas vaikas. Būtų išvažiavęs į Olandiją ir per pusę metų būtų uždirbęs tuo pinigus ir būtų atidavęs. Prieš tai S. Š. dirbo Norvegijoje, bet jį apgavo ir nieko negavo, po to įsidarbino, padirbo dvi savaites. S. Š. užsiregistravęs darbo biržoje, dabar gyvena kaime ir padeda tėvams, gauna 250 Lt išmokas ir niekaip neranda darbo, jei jis turėtų pinigų, tai mokėtų. S. Š. turi darbo pasiūlymą važiuoti į Olandiją. Žino kiek reikia mokėti. S. Š. vasario mėnesį dirbo AB ,, (duomenys neskelbtini).”. Turėjo antstolė atskaičiuoti alimentus pagal vykdomąjį raštą, bet neatskaičiavo. S. Š. persiuntė pinigų, kai turėjo, turi mokėjimo kvitą, kai turi pinigų, jis moka iš to kiek turi. S. Š. visą laiką buvo užsiregistravęs darbo biržoje, po to, kai įsidarbino AB ,, (duomenys neskelbtini)” išsiregistravo iš darbo biržos ir po to vėl užsiregistravo. S. Š. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis niekada nedirbo ir net neturi vairavimo teisių. S. Š. balandžio mėnesį nutraukė registraciją darbo biržoje, nes išvyko į užsienį, jam darbo biržoje niekada nesiūlė įsidarbinti (duomenys neskelbtini) vairuotoju.

Apklausta teisme liudytoja A. K. paaiškino, kad ją su S. Š. sieja tik tai, kad kaltinamasis nemoka pinigėlių vaikui. Tiksliai datų nepasakys, kaltinamasis vaiku nesirūpina. A. K. kartu su S. Š. iš pradžių gyveno Vilniuje, vėliau persikraustė į Uteną. Vaikui dar nebuvo nė metų ir jie išsiskyrė, kadangi kaltinamasis prieš A. K. smurtavo. A. K. grįžo pas tėvus, bet po kiek laiko atvažiavo kaltinamasis, bandė jos atsiprašyti, pripirko vaikui žaislų. A. K. nebenorėjo su S. Š. gyventi ir siūlė susitarti, kad mokėtų vaikui išlaikymą bent po 200 Lt ir sakė, kad nebus jokio teismo, bet kaltinamasis nesutiko. Po to jokio išlaikymo negavo. Kaltinamasis po skyrybų buvo atvažiavęs ir atsiprašinėjo A. K. mamos. Kaltinamasis piktybiškai nemoka pinigėlių vaiko išlaikymui. A. K. mano, kad darbų yra daug ir galima susirasti darbą ir įsidarbinti. Pagal teismo sprendimą kaltinamajam priklauso mokėti po 400 Lt. A. K. gauna iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos išmokas, bet nė cento iš kaltinamojo. Dėl kaltinamojo pateikto kvito, tai reikėtų patikrinti sąskaitos išrašą. Tai pasakyti tiksliai negali. Kai buvo atvažiavęs kaltinamasis, tai buvo pripirkęs ir didelį meškiną ir žaislų. Vieną kartą S. Š. sumokėjo nepamena 100 Lt ar 200 Lt. Iki teismo sprendimo kaltinamasis atsisakė pasiūlymo mokėti po 200 Lt išlaikymo. Po teismo sprendimo A. K. negavo iš kaltinamojo nė cento.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-569-127/2011 priteisė iš S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai mokėti po 400 Lt kas mėnesį N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui pradedant nuo 2010-10-14 iki sūnaus pilnametystės ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus. ( b.l. 6-7 )

Antstolės J. B. pažymoje 2012-03-22 Nr. 0086/11/00199/S-1340 nurodyta, kad skolininkas S. Š. pagal išduotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-569-127 išlaikymo ir įsiskolinimo A. K. naudai sūnaus Nojaus išlaikymui nėra mokėjęs. Įsiskolinimas 2012-03-01 sudaro – 21 198 Lt. ( b.l. 18 )

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-04-06 pranešime Nr. Sd-1075 nurodyta, kad S. Š. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas 2010-10-25 – 2011-02-24 laikotarpiu. Registracijos laikotarpiu S. Š. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2011-01-21 S. Š. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti statybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įdarbinti nepavyko darbdaviui pasirinkus kitą kandidatą. Darbo paieška buvo nutraukta 2011-02-24 S. Š. darbo biržos siuntimu sėkmingai įsidarbinus miškovežio vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. ( b.l. 43 )

Lietuvos darbo biržos duomenų bazės pranešime nurodyta, jog S. Š. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje registruotas nuo 2012-04-16. Nedarbo socialinio draudimo išmokos S. Š. negauna. ( b.l. 44 )

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-03-26 pranešime Nr. (14.1.1) I-1957 nurodyta, kad Š. S. dirbo nuo 2011-02-03 iki 2011-07-29 AB ,, (duomenys neskelbtini)“, 2011-02-03 – 2011-02-28 įmokos suma 584.78 Lt; 2011-03-01 – 2011-03-31 įmokos suma 676.60 Lt; 2011-04-01 – 2011-04-30 įmokos suma 597.21 Lt; 2011-05-01 – 2011-05-31 įmokos suma 576.37 Lt; 2011-06-01 – 2011-06-30 įmokos suma 669.27 Lt; 2011-07-01 – 2011-07-29 įmokos suma 463.51 Lt. Už 2011-07-20 – 2011-07-24 laikotarpį 2011-08-10 buvo išmokėta ligos pašalpa 86.77 Lt. Už 2011-07-25 – 2011-07-29 laikotarpį 2011-08-10 buvo išmokėta ligos pašalpa 210.28 Lt. ( b.l. 47-49 )

AB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog iš S. Š., kuris nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. liepos 29 d. dirbo AB ,, (duomenys neskelbtini)“, alimentai iš jo darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuojami. ( b.l. 41 )

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-13 pranešime Nr. Sd-3251 nurodyta, jog Lietuvos darbo birža nustatė, kad S. Š., kaip teritorinėje darbo biržoje 2010-10-25 – 2011-02-24 laikotarpiu dirbančio asmens statusu registruotam asmeniui, buvo planuojama pasiūlyti įsidarbinti miškovežio vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš patikslintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad šioje įmonėje jis neįsidarbino.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad S. Š. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-01-21 sprendimu nustatyta, jog S. Š. privalo A. K. naudai mokėti lėšas sūnaus N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-10-14 iki sūnaus pilnametystės ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką ir nurodė, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo, vaiko išlaikyti negalėjo, nes neturėjo darbo ir jokių piniginių lėšų, todėl neturėjo lėšų sūnaus išlaikymui mokėti. Mokėti alimentų sąmoningai nevengė, kai turėjo pinigų, tai ir mokėjo vaikui pinigus. 2011 m. vasario mėnesį S. Š. įsidarbino AB ,, (duomenys neskelbtini)“, antstolė, vykdanti skolos išieškojimą, žinojo, kad jis dirba, tačiau iš jo pinigų neišieškojo, o jis pats nemokėjo, nors apie tai, kad turi mokėti vaiko išlaikymui, jis žinojo. Liudytojos A. K. parodymai patvirtina, kad S. Š., žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. Tiek A. K., tiek pats S. Š. patvirtino, kad kaltinamasis kelis pastaruosius metus net nesidomi savo sūnumi ir su juo bei jo motina iš viso nebendrauja. Iš SoDros pateiktų duomenų matosi, jog kaltinamasis nuo 2011-02-03 iki 2011-07-29 dirbo AB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gavo pajamų.

Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo pat 2011 metais priimto teismo sprendimo nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, niekur nedirbo, aktyvių veiksmų įsidarbinti nesiėmė, kada nedirbo ir neteikė išlaikymo vaikui, nors 2011-07-29 buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau darbo biržoje prisiregistravo tik nuo 2012-04-16, o tai akivaizdžiai rodo, kad vengė įsidarbinti, jau ilgą laiką visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, teismas daro išvadą, kad S. Š. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus N. Š. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie S. Š. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau neteistas, nedirba, turi mažametį vaiką, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas.

S. Š. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti ir neatlygintinai per 5 mėnesius išdirbti 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią S. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. Š. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.