Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, suinteresuoti asmenys savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Kretingos komunalininkas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2022 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-22-109-16654 pareiškėjo skundo dalį dėl patvarkymo Nr. S-22-109-9846 panaikinimo atsisakė priimti praleidus terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, o skundo dalies dėl 2022 m. balandžio 12 d. bei 2022 m. balandžio 19 d. nurašytų lėšų grąžinimo netenkino. Nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0109/22/00119 Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai buvo pateikti nurodymai ir nuo skolininko A. Š. sąskaitos buvo nurašyta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos piniginės lėšos, t.y.: 2022 m. vasario 1 d. - 31,39 Eur, 2022 m. vasario 1 d. - 3,58 Eur ir 2022 m. vasario 4 d. - 86,10 Eur, 2022 m. balandžio 12 d. - 14,21 Eur ir 2022 m. balandžio 19 d. - 93,84 Eur. 2022 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. S-22-109-9846 dėl atsisakymo grąžinti pinigines lėšas nurašytas 2022 m. vasario 1 ir 4 dienomis antstolė atsisakė grąžinti nurašytas lėšas, nes skolininkas nepateikė per Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 100 punkte numatyta terminą dokumentų ir/ar įrodymų, kad nuo sąskaitos buvo nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Įrodymų apie skolos apmokėjimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eI-9318-386/2021 pateikta nebuvo, išieškotojas SĮ „Kretingos komunalininkas“ 2022 m. kovo 4 d. pranešimu Nr. (3.6.)V4-200 nurodė, kad skolininkas skolos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eI-9318-386/2021 tiesiogiai nesumokėjo. Nurodė, kad pareiškėjui 2022 m. kovo 4 d. patvarkymas buvo įteiktas jo elektroniniu paštu 2022 m. kovo 7 d., o skundą dėl minėto patvarkymo pareiškėjas pateikė praleidęs CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą, praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl skundą dalyje dėl minėto patvarkymo panaikinimo nepriėmė ir atsisakė jį nagrinėti. Taip pat pažymėjo, kad išieškotoja SĮ „Kretingos komunalininkas“ pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodė, kad skola pagal vykdomąjį dokumentą nėra apmokėta tai dar kartą patvirtino ir 2022 m. kovo 4 d. pranešime antstolei.

Suinteresuotas asmuo SĮ „Kretingos komunalininkas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į antstolę 2022 m. balandžio 19 d. su skundu dėl antstolio veiksmų, nesutikdamas su antstolės 2022 m. kovo 4 d. patvarkymo Nr. S-22-109-9846, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundas dėl antstolės veiksmų paduotas nepraėjus devyniasdešimties dienų termino nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos, konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido CPK 512 straipsnyje nustatyto termino paduoti skundą ir pareiškėjo skundas nagrinėtinas visa apimtimi.

2. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Linos Pužienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0109/22/0011 pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. eI-9318-386/2021 dėl 96,60 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) A. Š. išieškotojos SĮ „Kretingos komunalininkas“ naudai (vykdomosios bylos lapas (toliau – vykd. b. l.) 3).

3. Vykdant aukščiau nurodytą vykdomąją bylą antstolė 2022 m. sausio 31 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-10-4684, kuriuo vykdomojoje byloje paskaičiavo 30,68 Eur vykdymo išlaidų bei tos pačios dienos nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-109-4688, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti nuo visų skolininko sąskaitų 127,28 Eur (96,60 Eur išieškoma suma + 30,68 Eur vykdymo išlaidos). Nurodyti antstolės procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2022 m. vasario 2 d. (vykd. b. l. 4, 5, 6).

4. 2022 m. vasario 10 d. išieškotų lėšų patvarkyme Nr. S-22-109-6430 nurodyta, kad iš skolininko buvo išieškota 90,39 Eur skola ir 28,68 Eur vykdymo išlaidos, likusi išieškoti skola – 6,21 Eur (vykd. b. l. 7).

5. Apie likusį išieškotinos sumos dydį skolininkas buvo informuotas 2022 m. vasario 28 d. el. laišku, kartu pateikiant skolininkui atsakymą Nr. S-22-109-8771 į jo 2022 m. vasario 23 d. užklausą „siūlymą dėl informacijos pateikimo“ (vykd. b. l. 9-13).

6. 2022 m. kovo 3 d. antstolės kontoroje el. paštu buvo gautas skolininko el. laiškas su priedais, t. y. „informaciniu pateikimu“, 2022 m. sausio 27 d. paprastojo vekselio kopija, registruotos pašto siuntos įteikimo informacija, iš kurių nustatyta, kad skolininkas savo iniciatyva išdavė išieškotojai paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 96,60 Eur sumos, kurį antstolei pateikė paštu (vykd. b. l. 14-17).

7. 2022 m. kovo 4 d. antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojos SĮ „Kretingos komunalininkas“ raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo išieškotoja informavo antstolę, kad skolininkas skolos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eI-9318-386/2021 nesumokėjo (vykd. b. l. 18).

8. 2022 m. kovo 4 d. antstolė priėmė skolininko skundžiamą patvarkymą Nr. S-22-109-9846 dėl atsisakymo grąžinti pinigines lėšas, kuriuo skolininko prašymo grąžinti jam nurašytas lėšas netenkino (vykd. b. l. 20).

9. 2022 m. balandžio 19 d. antstolės kontoroje gautas skolininko skundas „Reikalavimas dėl lėšų grąžinimo“, kurio 2022 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-22-109-16654 dalį dėl patvarkymo Nr. S-22-109-9846 panaikinimo atsisakė priimti praleidus terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, o skundo dalies dėl 2022 m. balandžio 12 d. bei 2022 m. balandžio 19 d. nurašytų lėšų grąžinimo netenkino (bylos lapas 2).

Dėl pareiškėjo reikalavimo

10. Pareiškėjas, teigdamas reikalavimą dėl lėšų grąžinimo nesutinka su antstolės veiksmais t. y, atsisakymu grąžinti jam nurašytas lėšas, motyvuodamas tuo, kad jis jau yra tinkamai įvykdęs antstolės vykdomą teismo sprendimą. Teigia, kad tinkamu sprendimo įvykdymu turėtų būti pripažįstamas 2022 m. sausio 27 d. skolininko išieškotojai SĮ „Kretingos komunalininkas“ išduotas paprastasis vekselis, kuriuo skolininkas įsipareigojo sumokėti išieškotojai išieškomą 96,60 Eur sumą ne anksčiau kaip iki 2032 m. sausio 27 d.

11. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti teismo sprendimą. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Pažymėtina, kad vykdymo procese turi būti atsižvelgiama tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Tačiau vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys turi domėtis vykdymo proceso eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.

13. Skolininkas šiuo atveju teigia, kad jo 2022 m. sausio 27 d. išieškotojai SĮ „Kretingos komunalininkas“ išduotas paprastasis vekselis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.36 straipsnio „piniginių prievolių valiuta“ reikalavimus, t.y. „piniginės prievolės gali būti įstatymų nustatyta tvarka apmokamos banknotais (monetomis), čekiais vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamąsias korteles ar kitomis teisėtomis mokėjimo priemonėmis“, todėl turėtų būti vertinamas kaip tinkamas prievolės įvykdymas.

14. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – IPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje Nr. 3K-7-216/2007, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų.

15. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (pirmiau nurodyta nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

16. LAT teisėjų kolegija 2013 m. birželio 20 d. civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-343/2013, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinę praktiką, pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali būti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais būdais. Pažymėtina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją). Pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę priimti vekselius iš kredito gavėjo ir kitų asmenų, siekdamas užtikrinti, jog vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį bus įvykdyti. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog vekselis negali būti naudojamas kaip priemonė kitu sandoriu prisiimtos prievolės įvykdymui užtikrinti, neatitinka vekselio išdavimu sukuriamų teisinių santykių teisinio reglamentavimo ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

17. Nepaisant nurodytų aplinkybių, kad vekseliu gali būti užtikrinamas kitu sandoriu prisiimtos prievolės įvykdymo užtikrinimas, šiuo atveju iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad nors pareiškėjas pats savo iniciatyva išdavė išieškotojai SĮ „Kretingos komunalininkas“ 2022 m. sausio 27 d. paprastąjį vekselį, tačiau išieškotojos 2022 m. kovo 4 d. raštas dėl informacijos pateikimo (vykd. b. l. 18), kuriame išieškotojas patvirtino, kad skolininkas su išieškotoja neatsiskaitė, neleidžia daryti išvados, kad nurodytas vekselis buvo išduotas kaip pripažintos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl negali būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymo įrodymu. Byloje nėra duomenų, pareiškėjas nenurodė, jog jis kreipėsi į išieškotoją siūlydamas išduoti vekselį, o išieškotojas su tokia sąlyga sutiko. Priešingai, išieškotojas pateikė antstolei duomenis, kad skolininkas pagal vykdomąjį raštą nėra atsiskaitęs.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog skolininkas savanoriškai atsiskaitė su išieškotoja, bei apie tinkamą vykdomojo dokumento įvykdymą, teismas sutinka su antstolės 2022 m. balandžio 21 d. patvarkyme Nr. S-22-109-16654 padaryta išvada, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir grąžinti jam nurašytas pinigines lėšas. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog antstolė, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0109/22/00119 nepažeidė civilinio proceso bei vykdymo proceso nuostatų, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkintinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0109/22/00119 grąžinti antstolei Linai Pužienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.