Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovui A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje yra dėl vietinės rinkliavos 96,60 Eur priteisimo pareiškėjui iš atsakovo už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Nuostatuose nurodyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių Nuostatų priede. Pagal bendrąja taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu deklaravus savo gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje.

Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatuose nurodyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Remiantis aptartu teisės aktų reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – Pastatas – Pirtis, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie minėtu adresu deklaruotus asmenis. Atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. nesumokėjo vietinės rinkliavos 96,60 Eur. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys – pažyma apie skolą, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, priminimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatuose. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atsakovui nebuvo teikiamos. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų rinkliavos nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Atsakovas posėdžio metu nurodo, kad ginčo Pastate - Pirtyje gyvendavo ne nuolat, nors šiuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Teismas pažymi, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas. Aplinkybė, kad atsakovas ginčo objekte negyvena nuolat, galėtų būti pagrindu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, reglamentuotą Nuostatuose, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata ginčo laikotarpiu buvo pritaikyta, ar, kad atsakovas dėl lengvatos taikymo būtų kreipęsis į pareiškėją. Todėl atsakovas laikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme ir konstatuotina, kad jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

Atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 straipsnis). Nepateikta duomenų, kad atsakovas kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjo prašymas laikomas pagrįstu ir tenkinamas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymą tenkinti pilnai.

Priteisti SĮ „Kretingos komunalininkas“ iš A. Š. 96,60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.