Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo M. F. įstatyminei atstovei R. R., ir jo atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. F. įstatyminės atstovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovams E. J., A. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas M. F., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. R., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2022-01-26 patikslinęs (b. l. 136-138), prašo: priteisti solidariai iš atsakovų E. J. ir A. J. 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021-05-28 vakare (duomenys neskelbtini), esančioje krepšinio aikštelėje nepilnametis M. F. leido laisvalaikį kartu su draugais (A. M., D. J., K. D., E. K. ir V. G.). M. F. ir A. M. draugiškai sutarę pradėjo žaisti imtynių žaidimą „rava“, kurio metu žaidėjai stengiasi imdamiesi vienas kitą parversti ant žemės ir išlaikyti 5 sekundes prispaudus prie žemės, tuomet užskaitomas laimėjimas. Imtynių metu M. F. kelis kartus parvertė A. M. ant žemės ir porą kartų nestipriai sudavė šiam į veidą, o atitinkamai A. M. – porą kartų parvertė M. F. ant žemės ir vieną kartą sudavė jam ranka į juosmens šoną. Kiti berniukai tuo laiku stovėjo ir stebėjo žaidimą. D. J. šias imtynes filmavo mobiliuoju telefonu. Apie 19.50 val., A. M. pavertė M. F. nugara į žemę ir laikė prispaudęs, kad jam būtų užskaitytas laimėjimas. Tuomet netikėtai D. J. pagriebė pilną šiukšlių maišą ir sugrįžęs prie besigrumiančių berniukui tyčia sviedė šį maišą gulinčiam M. F. į veidą. Nuo smūgio M. F. pajuto skausmą, sudejavo ir užsiėmė rankomis veidą. Tačiau D. J. jokio gailesčio dėl savo poelgio neparodė, o ėmė juoktis iš jo sužaloto M. F. ir viską filmuoti mobiliuoju telefonu. M. F. ranka atstūmė D. J. nuo savęs ir sėdęs ant dviračio verkdamas, išskubėjo namo. R. R. pamatė, kad M. sumuštas ir purvinas veidas, paraudusi ir patinusi nosis, sūnus pasipasakojo kaip buvo sužalotas. R. R. pristatė sūnų į (duomenys neskelbtini), kur medikai jam nustatė sumušimą (hematomėles) dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlės srityje, išleido gydytis ambulatoriškai. Iki D. J. išpuolio M. F. grūmėsi tik su A. M., pastarasis nei karto jam į veidą nesudavė ir M. griūdamas pats nei karto veidu žemės nepalietė, todėl sužalojimai ant jo veido buvo padaryti ne imtynių žaidimo metu, o būtent D. J. neteisėtais veiksmais. Tiek M. F., tiek visi kitu kartu buvę berniukai tiksliai matė, kad D. J., tyčia mesdamas maišą, pataikė M. į veidą ir taip jį nežymiai sužalojo. Policijos komisariatas 2021-06-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. R. pareiškimą, nes mažametis D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo 16 metų amžiaus, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Po šio įvykio, kurio metu buvo sužalota nepilnamečio M. F. sveikata bei gydymosi laikotarpiu ir po jo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė nesaugumo jausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl gydymo laikotarpiu pasikeitusios estetinės išvaizdos. Kuri laiką M. F. buvo priverstas vengti viešumos, gerti raminamąsias arbatas dėl patirto streso. Ir iki šiol berniukas yra tapęs uždaras, nebenori susitikti su draugais, jaučia įtampą bei neigiamą bendraamžių dėmesį ir apkalbas, sumažėjo bendravimo galimybės. Iki šiol jam nejauku kiekvieną dieną susitikti mokykloje D. J., o jo patirti išgyvenimai tęsiasi iki šiol.

3. Ieškovo įstatyminė atstovė R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. F. su atsakovės E. J. sūnumi konfliktuoja jau nuo pirmos klasės, jie tarpusavyje nesutardavo, todėl išėjus į penktą klasę, pakeitė klasę. Gegužės 28 dieną A. ir kitas draugas žaidė kieme, paskui išvažiavo prie tvenkinio, prie jų prisijungė D. J.. Grįžus sūnui pamatė, kad akys pilnos ašarų, nosis sumušta, kakta nubrozdinta, žaidė žaidimą „rava“, grūmėsi tik su A., o D. J. juokėsi ir filmavo, tuo metu nebuvo konflikto, tada jis (D.) pagriebė šiukšlių maišą ir vožė M. tiesiai į veidą. Tą patį vakarą iškvietė policiją, nuvežė į priimamąjį. Ten išrašė raminančios arbatos, vaikas nenorėjo pasakoti, kas įvyko, nes jam buvo gėda, pažeminimas prieš draugus, kadangi dar buvo filmuojama. Medikamentų išrašyta nebuvo, tik tepalas nuo sumušimo. Šiukšlių maiše buvo vienkartinės pakuotės ir stiklainis. Sūnus patyrė stresą, dėl gėdos jausmo. Jokių randų neliko, tačiau emociniai pokyčiai yra išlikę, sūnus nebenori draugauti su savo draugais po šio įvykio, būna namuose. Prašoma priteisti suma (1 000 Eur) dėl to, kad tėvai pasimokintų dėl tokio vaiko elgesio. Įvykių seką jau pasakojo pats vaikas, o atvykęs A. su mama papildė įvykių eigą. M. su A. grūmėsi, tačiau smūgiavo ne į veidą, o į šonus, nepateisina tokių žaidimų. Veidas nuo smūgio su maišu buvo visas apėjęs dulkėmis, purvinas.

4. Atsakovai E. J. ir A. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 144-146) Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad M. F. įstatyminė atstovė, 2021-05-28 apie 19.50 val. krepšinio aikštelėje (duomenys neskelbtini), nebuvo ir tiesiogiai objektyviai vykusių įvykių ir egzistavusių faktų nematė. Ieškinyje yra perpasakota istorija, kurią galima interpretuoti, M. F. kiek sugebėjo tiek ir nupasakojo savo motinai R. R.. R. R. teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad ji dar tą pačią dieną uždraudė berniukams kieme žaisti „rava“, tačiau jie jos nepaklausė ir tai padarė kitoje vietoje. Vadinasi egzistavo objektyvus pagrindas nuslėpti tikrąją M. F. veido įbrėžimo kilmę, siekiant išvengti bausmės ir / ar neigiamų pasekmių dėl mamos liepimo nepaklausymo. Pati R. R. nesugeba paaiškinti to, ar minimas šiukšlių maišas buvo mestas į jos sūnų iš tolimesnio atstumo, ar vis tik juo buvo smogta iš arti. Taip pat R. R. teismo posėdžio metu peržiūrėjusi filmuotą vaizdo įrašą neigia faktą, jog yra užfiksuotas vieno iš „ravo“ dalyvių smūgis varžovui į veidą, o toks objektyvaus fakto neigimas leidžia teigti, kad dalis objektyvių faktų jos yra sąmoningai iškraipoma. Be to, teismo posėdžio metu R. R. teigė, kad E. J. atžvilgiu yra priimti įsiteisėję sprendimai dėl pažeidimų administracinių nusižengimų bylose dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams, bet oficialiai gauti duomenys tokio fakto nepatvirtino. Taip pat R. R. teigė, kad D. J. atvejis nekartą buvo nagrinėjamas vaiko komisijoje, tačiau ir šios aplinkybės nepasitvirtino. Vadinasi pačios R. R. parodymai ir teiginiai yra nepatikimi ir jais remtis nėra teisinio pagrindo. Iš teismui pateiktos filmuotos medžiagos matyti, jog „ravo“ dalyviai“ grumėsi visai ne draugiškai ir buvo apimti nevaldomų emocijų. Filmuota vaizdo medžiaga ir motinų parodymai patvirtina, kad vadinamo žaidimo metu buvo atlikti smūgiai į veido sritį. Tai leidžia teigti, kad buvo peržengtos minimo žaidimo taisyklės ir jų nebuvo laikomasi, o tai galėjo realiai lemti ir M. F. veido sužalojimą. Be to, iš filmuotos medžiagos matyti, kaip „ravo“ dalyviai netik bando vienas kitą parversti ant žemės, tačiau ir tai, kad buvo atliekamas M. F. veido spaudimas dilbiu prie žemės. Atsakovo pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad veido sumušimas buvo (realiai galėjo būti) padarytas grumtynių su draugu metu. Jei dalyviai vienas kitą ant žemės buvo parvertę ne vieną kartą, akivaizdu, kad sužalojimo būtent pastaruoju būdu tikimybė yra ženkliai didesnė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. J. yra auklėjamas netinkamai, kad elgiasi netinkamai, kad jo elgesys gali sukelti kokius nors padarinius. Tiek D. J., tiek ir M. F. yra charakterizuojami vienodai teigiamai. Ankstesnių teismo posėdžių metu R. R. rodė demonstratyvų priešišką nusistatymą E. J. atžvilgiu, kurį grindė ankstesniais įvykiais. Vaiko tardymas, vežimas į gydymo įstaigas, vežiojimas pas kitų vaikų tėvus, jo viešas priešpastatymas ir tolimesnis bandymas teisminiais procesais spręsti vaikų asmeninius santykius M. F. daro daug didesnę žalą, nei diskomfortas dėl patirto pralaimėjimo žaidžiant „rava“.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė E. J. nurodė, kad abu berniukas (M. ir D.) yra labai aktyvūs, ankščiau vaikai bendraudavo, ieškovės vaikas nuolat ateidavo po pamokų pas juos į namus, pasitaikydavo, kad ir mokykloje tarpusavyje apsistumdydavo. Nuo penktos klasės ieškovės sūnus išėjo į kitą klasę, tačiau jie ją pakeitė ne dėl D., o dėl skirtingų kalbų mokymosi. Gegužės 28 dieną paskambino vyresnysis sūnus ir pasakė, kad kieme stovi moteris ir garsiai šaukė, kad sumuštas vaikas. Vėliau R. R. skambino apie 10 valandą ir liepė tvardyti savo sūnų. Su sūnumi D. atsakovė kalbėjo, jis pasakojo, kad buvo imtynės jis filmavo ir metė maišelį, tačiau visai ne į tą pusę ir nekliudė M., sakė, kad maišelis buvo lengvas. Žino, kad vaikai žaidžia žaidimą („rava“), tačiau ji šio agresyvaus žaidimo netoleruoja ir neleidžia sūnui žaisti, kadangi kartais vaikai nejučia peržengia visas ribas. Akcentavo, kad 2021-05-28 D. to žaidimo nežaidė, tik filmavo besigrumenčius ir, kaip vyko grumtynės. Visi vaikai žaidė kartu, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Filmuotoje medžiagoje matėsi, kad du vaikai grumiasi. D. pripažino, kad pakėlė maišą ir metė, tačiau sakė, jog į M. nepataikė.

6. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) socialine pedagogė E. R., paaiškino išskirti šių vaikų (M. F. ir D. J.) iš kitų mokinių, berniukų, negalėtų. M. F. charakteristiką rašė klasės vadovė. Dėl M. F. netinkamo elgesio, trukdymo pamokai, ar kokių prasižengimų, atvejų (svarstymų) nėra buvę. M. mokosi 6 klasėje, tarpusavyje berniukai gražiai draugauja, duomenų, kad kažkuris mokinys būtų atsiskyręs taip pat duomenų nėra. Šiais mokslo metais D. ir M. susidurti negalėjo, kadangi dauguma pamokų vyksta nuotoliniu būdu, o pertraukų metų mokiniai sėdi kabinetuose, yra atribojami srautai iš skirtingų klasių. Kol nebuvo nuotolio abu berniukai bendraudavo penktoje klasėje. Kodėl berniukai papuolė į skirtingas klases pasakyti negali. Duomenų, kad D. mokyklos aplinkoje skriaustų vaikus, taip pat neturi. Abiejų berniukų detaliai nepažįsta, kadangi jie nėra prasižengę mokiniai. D. J. gali apibūdinti taip pat, kaip jis yra aprašomas charakteristikoje. Antro pusmečio vidurkių neturi, iš esmės abu berniukai mokosi gerai. M. F. pasikeitusio bendravimo nepastebėjo, berniukas normalus, mandagus, draugiškas. Duomenų, kad M. F. būtų užsisklendęs, ar mažiau bendraujantis, neturi. Jos žiniomis, tiek M., tiek D. šeimos tvarkingos, tėvai domisi kaip mokosi vaikai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

7. Byloje nustatyta, kad R. R. yra M. F., gimusio (duomenys neskelbtini), mama (ir atstovė pagal įstatymą) (b. l. 3 4), o atsakovai A. ir E. J. yra tais pačiais metais (duomenys neskelbtini) gimusio D. J. tėvai (b. l. 17).

8. Taip pat nustatyta, kad 2021-05-28 vakare krepšinio aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) M. F. leidžiant laisvalaikį kartu su draugais (A. M., D. J., K. D., E. K. ir V. G.), M. F. ir A. M. žaidė imtynių žaidimą – „rava“ (kurio metu žaidėjai stengėsi imdamiesi vienas kitą parversti ant žemės ir išlaikyti atitinkamą prispaudus prie žemės). Paminėto žaidimo metu M. F. kelis kartus parvertė A. M. ant žemės ir porą kartų nestipriai sudavė šiam į veidą, o atitinkamai A. M. – porą kartų parvertė M. F. ant žemės ir vieną kartą sudavė jam ranka į juosmens šoną. Kiti berniukai tuo laiku stovėjo ir stebėjo žaidimą, o D. J. šias imtynes dar ir filmavo mobiliuoju telefonu.

9. Tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl vėliau, šio žaidimo metu, įvykusio epizodo, kuomet M. F. besugrumiant su A. M., atsakovų sūnus – D. J. pagriebė pilną šiukšlių maišą ir sviedė /smogė juo gulinčiam M. F. į veidą, taip užgaudamas (toliau tekste ir – ginčo įvykis).

10. Nustatyta, kad minėtame šiukšlių maiše buvo – popierinės tuščios pakuotės nuo maisto produktų, du vienetai suspaustų tuščių butelių (0,5 l talpos), vienas metalinis tuščias flakonėlis bei stiklainis (0,3 l talpos) (ikiteisminio tyrimo Nr. M1-01-26812-21 medžiaga, b. l. 83-85). 2021-05-28 (20.13 val.) M. F. buvo pristatytas į ambulatorinio gydymo įstaigą, kur jam buvo diagnozuotas nosies paviršinis sužalojimas ir veido sumušimas (b. l. 5), o 2022-02-14 specialisto išvadoje konstatuota, kad remiantis (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo duomenimis padarytos poodinės kraujosrūvos kaktinėje ir nosies srityje, paveiktos kietu buku daiktu, kvalifikuotinos nežymiu sveikatos sutrukdymu (b. l. 149).

11. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Šilutės policijos komisariatas 2021-06-04 nutarimu (b. l. 96-99) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. R. pareiškimą, nes mažametis D. J. tiriamos veikos padarymo metu nebuvo 16 metų amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (ikiteisminio tyrimo Nr. M1-01-26812-21 medžiaga, b. l. 52-109).

12. M. F. įstatyminės atstovės R. R. vertinimu, dėl 2021-05-28 epizodo (kurio metu D. J. metė M. F. į veidą šiukšlių maišą) jos nepilnametis sūnus patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur sumą. Teismo posėdžio metu R. R. detalizavo, kad nors M. F. jokių fizinių liekamųjų reiškinių veido srityje (randų, įbrėžimų ir pan.) neliko, tačiau dėl ginčo įvykio jos sūnus patyrė ilgalaikę psichologinę skriaudą, dėl kurios jis blogai miega, tapo irzlus, jaučia nerimą, nebenori žaisti lauke, neteko draugų, dėl to, kad pats nebenori su jais bendrauti (dėl to ji (mama) sūnui turi jam atstoti draugus ir teikti psichologinę paramą).

Dėl atsakomybės už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą

13. Asmuo iki keturiolikos metų yra laikomas neveiksniu (CK 2.7 straipsnis), o atsakyti pagal deliktinės atsakomybės taisykles gali tik asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir tinkamai įvertinti tokiais veiksmais sukeliamas teisines pasekmes. Tačiau įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtinta netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų. Tokia atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai žalą padaro nepilnamečiai iki keturiolikos metų.

14. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės subjektai yra nepilnamečio iki keturiolikos metų – D. J. tėvai atsakovai – E. ir A. J., kuriems tenka pareigą atsakyti už savo sūnaus ieškovės sūnui padarytą žalą.

15. Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. Tėvų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, nagrinėjamu atveju privalo įrodyti atsakovai (nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų tėvai). Tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui.

16. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje, kurioje analizuojami tėvų deliktinės civilinės atsakomybės už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą kitam nepilnamečiam vaikui klausimai, yra pažymima, kad kaltė tokio delikto prasme yra vaiko nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Todėl tokiose situacijose turėtų būti nustatyta, ar tėvai, kurių nepilnametis vaikas iki keturiolikos metų padarė žalą, netinkamai įgyvendino jiems tenkančias tėvų teises ir pareigas.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022).

17. Be to, kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad tėvų valdžios turinys negali būti suabsoliutinamas, nustatant itin aukštą tėvų pareigų atlikimo standartą. Sprendžiant dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo turėtų būti vertinama, kokia vaiko priežiūra yra būtina ir kokios priežiūros buvo galima tikėtis individualioje faktinėje situacijoje. Pripažinimas, kad vaiko priežiūra buvo įgyvendinta tinkamai, yra pakankamas tėvų kaltės prezumpcijai pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022 30 punktas).

18. Vertinant, ar tėvai tinkamai įgyvendino jiems tenkančias pareigas faktinėje situacijoje, turėtų būti nustatytas situacijos, kurioje buvo padaryta žala, pavojingumas, vertinama, dėl kokių priežasčių tas pavojingumas kilo, kokią įtaką tam padarė ar galėjo padaryti tretieji asmenys. Nuo to gali priklausyti ir vaiko tėvų atsakomybės laipsnis. Skirtingai vertintinos situacijos, kai vaikams yra sudarytos galimybės žaisti pavojingais daiktais (virvėmis, strėlėmis, aštriais, pjaunančiais daiktais ir pan.), ir tais atvejais, kai vaikai žaidžia jų amžių ir išsivystymo lygį atitinkančiais žaislais ar naudojasi kitomis priemonėmis. Taip pat svarbu įvertinti vaiko amžių, kuris tiesiogiai yra susijęs su tėvų priežiūros intensyvumu, ir vaiko asmenybės bruožus (paklusnumas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022 31 punktas).

19. Kaip minėta, 2021-05-28 ginčo įvykis įvyko vaikų grupei (6 berniukams) žaidžiant žaidimą („rava“), kurio metu naudojami imtynių veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga leidžia nustatyti, kad įvykus šio žaidimo kulminacijai, kuomet M. F. ir A. M. grumėsi ant žemės, vienas iš žaidimą stebėjusių berniukų – atsakovų sūnus D. J. metė šiukšlių maišą gulinčiam M. F. į veidą ir tokiu būdu jį užgavo. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašo fragmentas (pateiktas su procesiniu dokumentu Nr. DOK-13652), leidžiantis įsitikinti dviejų dar keturiolikos metų nesulaukusių vaikų – M. F. ir A. M. grumtynių / peštynių intensyvumu ir dinamika. Vertinant abiejų mamų (tėvų) pareigų įgyvendinimą jų sūnų atžvilgiu teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu apklausta M. F. mama, R. R., paaiškino, kad iš pradžių visi berniukai žaidė jos kieme, tačiau ji dėl jų keliamos netvarkos išprašė juos iš jos kiemo. Taip pat paaiškino, kad nieko apie tokį žaidimą, kaip „rava“ nėra girdėjusi ir net nežinojusi, kad vaikais (tarp kurių ir jos sūnus) dalyvauja tokiuose žaidimuose. Tuo tarpu D. J. mama, E. J., teismo posėdžio metu, priešingai, paaiškino, kad žino, jog vaikai kartais žaidžia žaidimą („rava“), tačiau ji šio agresyvaus, smurtinio žaidimo netoleruojanti ir neleidžianti sūnui jo žaisti, kadangi jo metu vaikai pernelyg įsijaučia ir peržengia visas ribas. Teismo vertinimu, būtent tokia situacija ir susiklostė 2021-05-28 įvykusio žaidimo metu, kuomet buvo sviestas šiukšlių maišas. Ir nors toks D. J. poelgis (šiukšlių maišo metimas į kitą vaiką) pripažintinas nei neleistinu, nei nepateisinamu, akivaizdu, kad visų berniukų (tiek įsitraukusių į žaidimą „rava“, tiek jį tik stebėjusių) elgesys vertintinas, kaip rizikingas ir nesuderinamas su tokio amžiaus vaikų sportinių žaidimų standartais.

20. Teismo vertinumu, teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybė – kad pati R. R. vaikus (tarp jų ir savo sūnų) išprašė iš saugios namų aplinkos (ir neteko jų tiesioginės jų priežiūros), ir net nežinojusi (nesidomėjusi), kokio pobūdžio žaidimus sūnus žaidžia su kitais vaikais, leidžia spręsti ir apie jos pačios atitinkamo laipsnio atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo stoką. Šios bylos atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai būtų pažeidę tinkamas sūnaus priežiūros pareigas. Priešingai nei teigia ieškovė, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių agresyvų ir smurtinį atsakovų sūnaus elgesį su kitais vaikais, apie tai tiesiogiai neleidžia spręsti nei ugdymo įstaigos pateikta jų sūnaus D. J. charakteristika (b. l. 111), nei teismo posėdžio metu šios ugdymo įstaigos socialinės pedagogės teikti paaiškinimai, nei ieškovės prašymu išreikalauti atsakovų baustume administracine tvarka duomenys (b. l. 124-129). Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendino tinkamai. Priešingas aiškinimas sukurtų prielaidas tėvų valdžios įgyvendinimo turinį vaikų atžvilgiu taikyti kaip pernelyg aukštą, kurio normaliomis sąlygomis tėvai neturėtų galimybės pasiekti.

21. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl tėvų pareigos atlyginti nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą turėtų būti nustatytas ne tik priežastinis ryšys tarp nepilnamečio veikimo ar neveikimo ir atsiradusios žalos, bet ir priežastinis ryšys tarp tėvų valdžios netinkamo įgyvendinimo (netinkamo auklėjimo ar nepakankamos priežiūros) ir žalos. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos nėra tiesioginis, nes į jį įsiterpia ir nepilnamečio netinkami veiksmai, kurie traktuotini kaip priežastinio ryšio dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022 34 punktas).

22. Šioje byloje priežastinis ryšys tarp atsakovų (tėvų) pareigų netinkamo įgyvendinimo ir jų sūnaus padarytos žalos ieškovės sūnui taip pat nenustatytas. Tai, kad pačiam ieškovės sūnui, dalyvaujančiam dinamiškame smurtinio pobūdžio žaidime, į veidą buvo sviestas maišas tokių būdu jį užgaunant, nesudaro galimybės vertinti, kad kitas protingas ir apdairus nepilnamečius auginantis asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų galėjęs numatyti tokio impulsyvaus (nepamatuoto) veiksmo atlikimą, o vaiko nepriežiūros ar nepakankamos priežiūros faktas, kaip minėta, byloje nenustatytas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo priežastinis ryšys ir tarp tėvų pareigų nevykdymo bei kilusios padarynių, konstatuotų 2022-02-14 specialisto išvadoje (b. l. 149).

23. Kita vertus, deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija, skirta atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, suponuoja tai, kad deliktinė civilinė atsakomybė gali būti taikoma, tik kai nukentėjęs asmuo realiai patyrė žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis).

24. Byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovės sūnui buvo padaryta žala ar neturtinė žala, konstatuoti, t. y., ieškovo atstovė, be kita ko, neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto.

25. Teismo posėdžio metu R. R. patvirtino, kad M. F. jokių fizinių liekamųjų reiškinių sumušto veido srityje (randų, įbrėžimų ir pan.) neliko, o dėl ginčo įvykio jos sūnus patyrė ilgalaikę psichologinę skriaudą. Tačiau byloje nepateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadas apie M. F. padarytą skriaudą, kurią būtų galima įvertinti, kaip neturtinę žalą ir, kuri pasireiškė ieškovės nurodytais būdais (nemiga, irzlumu, nerimu, nenoru bendrauti, draugų praradimu) (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje pateiktas vaizdo įrašo fragmentas, leidžia spręsti apie tai, kad iki ginčo įvykio M. F. užėmė lyderiaujančias pozicijas fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujančiuose žaidimuose. 2022-01-13 ugdymo įstaigos pateiktoje charakteristikoje berniukas apibūdinamas, kaip gerai besimokantis, aktyvus, turintis daug draugų, kuriuos, kaip nurodyta charakteristikoje, kalbina ir kelia šurmulį (b. l. 112). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta socialinė pedagogė nurodė nepastebėjusi jokių M. F. elgiasi pokyčių, ar tai, kad šis berniukas tapo užsisklendęs, mažiau bendraujantis, priešingai, apibūdino jį, kaip mandagų ir draugišką vaiką. Dar daugiau, pačios ieškovės atstovės bylos svarstymui pateikti duomenis leidžia daryti išvadas apie sėkmingą ir socialiai aktyviai vykstantį M. F. gyvenimą – berniukas mokosi meno mokykloje, kurioje jis apibūdinamas, kaip komunikabilus, pareigingas, gabus (b. l. 114), 2021-02-16 berniukas dalyvavo eilėraščių konkurse, 2021-02-16 paskatintas padėkos raštu už gerus mokymosi rezultatus (b. l. 114a).

26. Teismas konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teismui pripažinti atsakovų kaltės ir neturtinės žalos dėl atsakovų nepilnamečio sūnaus 2021-05-28 atliktų veiksmų fakto (CPK 185 straipsnis). Nenustačius kaltės ir padarytos žalos faktų, nėra pagrindo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, nesant būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Nenustačius aptartų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų, kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys), analizė tampa netikslinga (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovams šioje byloje 2020-09-15 ir 2020-12-14 atstovavimo sutarčių pagrindu teisines paslaugas teikė advokatas, kuriam už atsiliepimo parengimą atsakovė E. J. sumokėjo 1 815 Eur, ką patvirtina 2021-07-22 sąskaita faktūra bei 2021-07-25 bankinio mokėjimo nurodymas (b. l. 20, 21).

29. Pagal aukščiau paminėtą bendrąjį principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį, proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-389-464/2015 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010)

30. Teismo vertinimu, šios bylos atveju nėra pagrindo spręsti, kad būtų susiklosčiusi išimtinė teisinė situacija, sudaranti pagrindą nukrypti nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022 43 punktą).

31. Byloje net kelios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė ir žala) liko neįrodytos, atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra pagrįstos ir protingos, neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių (ir jų susitarimo priežastis) sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovės išlaidų už advokato teisines paslaugas sumažinimui.

32. Tokiu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškinio materialiniai reikalavimai netenkinti, atsakovei iš ieškovo įstatyminės atstovės priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. F. įstatyminės atstovės R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.