Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 156600 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad UAB „Pokomsta“ Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-16 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo kompanija“. Atsakovas A. S. administratoriui neperdavė įmonės turto t.y. 149000 Lt piniginių lėšų. 2007-08-20 kaip avansą už darbą iš UAB „Eurotroba“ atsakovas gavo 70000 Lt grynais pinigais, iš G. G. 2007-04-06 gavo 14000 Lt, 2007-04-23 20000 Lt, 2007-06-28 15000Lt, 2007-07-20 15000 Lt, 2006-10-24 15000 Lt. Neperduodamas visų šių piniginių sumų ieškovui atsakovas padarė žalą įmonei. Pagal 2009-04-06 kasos pajamų orderius atsakovas iš L. M. gavo 7000 Lt, o iš UAB „Norstatus“ gavo 600 Lt. Iš to seka, kad atsakovas pinigus gavo tada kai jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. Remdamasi šiomis aplinkybėmis ieškovas prašo priteisti nuostolių atlyginimą.

Atsakovas prašė civilinę bylą sustabdyti arba ieškinį atmesti. Nurodė, kad su tokiu ieškiniu nesutinka, nes jis neatitinka realios padėties. Taip pat nurodė, kad ieškinį padavęs asmuo administratorius P. P. neturėjo teisės pareikšti ieškinį, nes administratoriaus išduotas įgaliojimas neatitinka CK 2.140 str. Atsakovas pažymėjo, kad vyksta ikiteisminis procesas, todėl nuo faktų išdėstymo susilaiko. Teigia, kad pinigų nepasisavino, atlikinėjo darbus numatytus pagal sutartis. UAB „Eurotroba“ kai kurių sutarčių yra nepasirašiusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė bankrutavusiai UAB ,,Pokomsta“ iš A. S. 156600 Lt nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme t.y. nuo 2009-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė iš A. S. 4132 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog P. P., neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes administratoriaus išduotas įgaliojimas neatitinka CK 2.140 str., nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog prie ieškinio priedų yra pridėtas įgaliojimas (b. l. 8), kuriuo administratorius UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgalioja P. P. atlikti visus juridinius veiksmus, susijusius su UAB „Pokomsta“. Įgaliojimas pasirašytas įmonės vadovo t.y. direktorės R. P. ir patvirtintas įmonės antspaudu. Įgaliojimas išduotas 2009-01-27, o ieškinys į Klaipėdos apygardos teisme gautas 2009-09-09. CK 2.142 str. nustatyta, kad jeigu įgaliojimo terminas įgaliojime nėra nurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Teismas priėjo išvados, kad įgaliojimas nėra pasibaigęs ir administratoriaus įgaliotas asmuo P. P. ieškinį pareiškė tinkamai t.y. vadovaujantis CK 2.140 str. ir 2.142 str. Be to administratoriaus direktorės įgalioto asmens įgaliojimas galioja iki bylos dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkimas pakeičia administratorių arba administratorius pakeičia įgaliotą asmenį.

Šioje byloje įmonės administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Teismas remdamasis bylos medžiaga priėjo išvados, jog yra įrodyta atsakovo neteisėta veika ieškovo atžvilgiu. Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą - už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Direktoriaus teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai neperduodant bankrutuojančios įmonės piniginių lėšų bankroto administratoriui, daro žalą bendrovei, nes bankroto procese nebelieka turto į kurį turi būti nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Todėl teismo nuomone, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis išvardintas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog buvęs UAB „Pokomsta“ direktorius A. S. nevykdo įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turto. Atsakovas savo pareigos nevykdo ilgą laiką. 2009 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. S. nevykdančiam 2009 m. sausio 16 d. nutartyje nurodytų reikalavimų buvo paskirta 5 000 Lt bauda. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis tinkamai bendrovėje vykdė savo pareigas ir pateikti gautų pinigų įnešimą į kasą patvirtinančius dokumentus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Pokomsta“ ir G. G. buvo sudarytos rangos sutartys (b. l. 52-60, 72, 154-156) pagal kurias buvo atliekami darbai bei atsiskaitymai už juos. Duomenų, kad atsakovas įnešė į įmonės kasą pinigus gautus 2007-08-20 kaip avansą už darbą iš UAB „Eurotroba“ 70000 Lt, iš G. G. gautus 2007-04-06 14000 Lt, 2007-04-23 20000 Lt, 2007-06-28 15000 Lt, 2007-07-20 15000 Lt, 2006-10-24 15000 Lt, nėra ir atsakovas nepateikė. Pagal 2009 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderius atsakovas iš L. M. gavo 7000 Lt, o iš UAB „Norstatus“ gavo 600 Lt. Iš to seka, kad atsakovas pinigus gavo tada kai jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, t.y. žinodamas apie bankroto bylos iškėlimą jo vadovaujamai įmonei, jau esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, neturėdamas tam jokių įgaliojimų, priėmė grynus pinigus, nors neturėjo teisės to daryti. Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti yra suteikiamas tik administratoriui. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte yra numatyta, kad įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą. Teismo nuomone, tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju atskaitingas asmuo A. S. į kasą neįnešė grynųjų pinigų, kuriuos gavo iš kitų ūkio subjektų. A. S. aiškinimas, kad pinigų negavo ar jie buvo paskolinti bylos duomenimis nepasitvirtino ir tokių įrodymų nepateikė. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad tarp UAB „Pokomsta“ ir UAB „Eurotroba“ bei G. G. buvo sutartiniai santykiai. Dėl šių priežasčių teismas priėjo išvados, kad atsakovas gautus iš kitų subjektų grynus pinigus turėtų grąžinti ieškovui.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nei ieškovas, nei ieškovo atstovas negali atstovauti teisme, nes byloje esantis įgaliojimas yra pasibaigęs, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

2. Teismas teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, kad buvęs UAB „Pokomsta“ direktorius A. S. nevykdo jam numatytos pareigos, t.y neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto ir kad 2009-05-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo už šią veiką skirta bauda, tačiau viskas buvo daroma bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. iniciatyva ir šmeižiant atsakovą, neva pastarasis neperduoda dokumentų, turto, todėl atsakovui nežinant buvo priiminėjami sprendimai bei nutartys.

3. Negalima sutikti su teismo motyvais, kad atsakovas gavo 70000 Lt iš UAB „Eurotroba”, bet šių pinigų neįnešė į kasą. Minėtos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes atsakovas šių pinigų negavo, o UAB „Eurotroba” direktorius pats prisipažino, kad po atsakovo parašu padarė prirašymus.

4. Teismas teigia, kad atsakovo pasirašyti rašteliai dėl pinigų gavimo iš G. G. yra avansas už darbus, nors niekur nebuvo parašyta, kad tai yra avansas. Tai buvo gražinami pinigai, kuriuos atsakovas buvo paskolinęs G. G..

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-287-89/2011 dėl patikėto turto ir esančio kaltininko žinioje turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.

CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamą civilinę bylą ir teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje byloje sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-221/2008; 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. SIA Parex lizingas, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė V. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į konkrečią šios bylos faktinę situaciją laikytina, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, jog neišnagrinėjus baudžiamosios bylos nebūtų galima priimti sprendimo nagrinėjamoje byloje. Todėl nėra pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi UAB ,,Pokomsta“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs UAB ,,Pokomsta“ atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo 2009 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo P. P.. Apeliaciniame skunde, apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog nei ieškovas, nei ieškovo atstovas negali atstovauti teisme, nes byloje esantis įgaliojimas yra pasibaigęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 2.140 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. CK 2.142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas 2009 m. sausio 27 d. įgaliojimas P. P. Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bendrovės vardu atlikti visus juridinius veiksmus susijusius su UAB „Pokomsta“ administravimu (8 b.l., t. 1). Minėtas įgaliojimas yra pasirašytas UAB “Verslo administravimo kompanija“ vadovės R. P. ir ant įgaliojimo uždėtas juridinio asmens antspaudas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, laiko, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priėjo išvados, jog įgaliojimas nėra pasibaigęs ir administratoriaus įgaliotas asmuo P. P. ieškinį pareiškė tinkamai. Teismas teisingai nurodė, kad administratoriaus direktorės įgalioto asmens įgaliojimas galioja iki bylos dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkimas pakeičia administratorių arba administratorius pakeičia įgaliotą asmenį.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad buvęs UAB „Pokomsta“ direktorius A. S. nevykdo jam numatytos pareigos, t.y neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po bankroto bylos iškėlimo 2009 m. kovo 31 d. UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo P. P. priėmė įsakymą, kad UAB „Pokomsta“ direktorius A. S. bankroto administratoriui perduotų įmonės turtą ir dokumentus. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. atsižvelgdamas, kad A. S. nevykdo teismo įpareigojimo per teismo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus, todėl jam skyrė baudą. CPK 178 straipsnis įpareigoja bylos šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pastarųjų aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad A. S. būtų įvykdęs aukščiau minėtą teismo įpareigojimą.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išplaukęs iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas, pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010).

Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog jis įnešė į įmonės kasą pinigus (70000 Lt) gautus 2007-08-20 kaip avansą už darbą iš UAB „Eurotroba“, iš G. G. 2007-04-06 gautus 14 000 Lt, 2007-04-23 20 000 Lt, 2007-06-28 15 000Lt, 2007-07-20 15 000 Lt, 2006-10-24 15 000 Lt. A. S. taip pat nepateikė įrodymų patvirtinančių jo teiginius, kad pinigai buvo paskolinti ar, kad jis pinigų negavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Pokomsta“ su UAB „Eurotroba“ ir G. G. siejo sutartiniai santykiai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas gautus iš kitų subjektų grynus pinigus turėtų grąžinti ieškovui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.