Telšių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame A. K. kaltinamas tuo, kad

2012 metų lapkričio 13 dienos naktį, apie 2 valandą, išimdamas lango stiklą ir atstumdamas namo rūsio langą, įsibrovė į svetimą V. J. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą J. G. priklausantį turtą – bevertį raktą su užrašu „ROTO‘, prie kurio buvo pakabukas “žuvelė“ 50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. G. 50 Lt turtinę žalą, bei pasikėsino pagrobti 3 vnt. biliardo kamuolių po 30 Lt, bendros 90 Lt vertės, moteriškus sezoninius batus 60 Lt vertės, bevertį durų raktą bei 11 vienetų elnių ragų po 100 Lt, bendros 1 100 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pabudo nukentėjusioji J. G. ir jį užklupo nusikaltimo vietoje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Pagal bendrąsias teisminio bylos nagrinėjimo taisykles, nagrinėjimo teisme ribas, t. y. konkrečius kaltinamuosius ir jų padarytas nusikalstamas veikas, apibrėžia kaltinamasis aktas, kurį atlikus ikiteisminį tyrimą privalo surašyti prokuroras.

Bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas, kuriame išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamojo ir nukentėjusiųjų pateiktų faktinių aplinkybių. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, numatytų LR BPK 219 str. Kaltinimo konstrukcija nesąlygoja kaltinimo aiškumo, nes kaip matyti gyvenamasis namas bei jame esančios spynos su raktais priklauso ne nukentėjusiajai J. G., tačiau nukentėjusiajam V. G., kuriam nesudaryta galimybė pareikšti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismo manymu, ikiteisminio tyrimo metu neinkriminuota dar viena sutapties nusikalstama veika – svetimo turo sužalojimas, t. y. nukentėjusiajam V. G. priklausančio lango, kurio vertė, psaka nukentėjusiojo, viršija 1 MGL, sugadinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. keliamų reikalavimų kaltinamojo akto surašymui, šio straipsnio 3 p. nurodyta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, tačiau nusikalstamos veikos aprašymas yra neišsamus, netikslus, tai trukdo nagrinėti bylą teisme pareikšto kaltinimo ribose. Kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas, kaip ir jame suformuluotas kaltinimas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl jis privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, laikoma, kad jis neatitinka LR BPK 219 str. nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo teimso nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011). Esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes pastarasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Taip suvaržoma ne tik kaltinamojo teisė į gynybą, neužtikrinamos kitų proceso dalyvių teisės, tačiau formuojama ydinga, Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų (prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006). Ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą padarytų pažeidimų šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga, todėl, nustačius esminius kaltinamojo akto trūkusmus, trukdančius bylą nagrinėti teisme, byla perduotina prokurorui (LR BPK 232 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., perduoti prokurorui.

Nustatyti 3 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.