Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-05-04 · Administracinė byla Nr. eI2-9296-595/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-05-04
Bylos Nr.
eI2-9296-595/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00478-2026-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
I. K. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-9296-595/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00478-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui I. K. M., jo atstovei advokatei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. K. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026-02-12 sprendimą Nr. 26S39147 (toliau - ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas, priimtas studijuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (toliau – ir LSMU, ir Universitetas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir nenustatyta pateisinamų priežasčių.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas priimtas remiantis nepakankama informacija, neobjektyviai, neišsamiai bei iš esmės tik formaliai įvertinus faktines aplinkybes, pažeidžiant gero administravimo principus, todėl Sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jis mokėsi Izraelyje B. I. universitete ir vėliau įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Atvykus studijuoti į Lietuvą, studentas atsivežė nemažai sukauptų studijų kreditų, kurie buvo įskaityti į LSMU mokymosi programą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laiko, kad jo atžvilgiu įvyko nesusipratimas su studijų kreditų skaičiavimu, o taip pat yra kitos priežastys, kurios lėmė, kad pastaraisiais metais jis surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų: pareiškėjo sveikatos būklė (ADHD diagnozė), per daug intensyvus egzaminų perlaikymo grafikas, nepakankama komunikacija su Universitetu, pateikta neišsami informacija dėl kreditų užskaitymo.

Pareiškėjas laikė, kad jis turi pakankamą kreditų kiekį pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 46 str. 2 d., nes B. I. universiteto ir LSMU surinkti kreditai, yra pakankami, kad tenkintų įstatymo reikalavimą, nes Patvirtinta programa, kuri numato po 60 kreditų per vienerius metus. 2026-02-24 LSMU pažyma patvirtina, kad pareiškėjui užskaityta 118 kreditų: 63 kreditai iš B. I. universiteto, 55 kreditai iš LSMU. Pareiškėjo pirmi studijų metai yra 2023/2024, studijų kreditų tarp išlaikytų ir užskaitytų egzaminų tiems metams pilnai pakako. Pareiškėjas studijavo 2024/2025 mokso metais, studijų kreditų pakako bendrai mokslo metams, tačiau dėl neišlaikytų egzaminų teko kartoti kursą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas visur akcentuoja tik 12 surinktų kreditų, tačiau iš viso su užskaityais tai yra beveik 30 kreditų, o likusi dalis nesurinkta dėl studento ypatumų, o ne dėl nepažangumo.

Teigia, kad Universitetas pareiškėjo niekada neinformavo, kad jis dėl neišlaikytų egzaminų netenkina UTPĮ 46 str. 2 d., reikalavimų. Taip pat neprašė pateikti informacijos kodėl jam nesisekė išlaikyti egzaminų, prieš teikiant atsakymą atsakovui. Pareiškėjas kreipėsi į LSMU atsakingą darbuotoją A. D., kuri klaidingai instruktavo pareiškėją, nurodydama, kad pakanka pateikti trumpą paaiškinimą per MIGRIS sistemą be papildomų įrodymų. Pareiškėjas, pasitikėdamas Universiteto metodine pagalba, nepagrindė savo subjektyvių aplinkybių dokumentais, manydamas, kad institucijos tarpusavyje bendradarbiauja išsamiai. Tai vertintina kaip gero administravimo principo pažeidimas, nes pareiškėjas buvo suklaidintas dėl savo procesinių pareigų masto. Manydamas, kad informaciją atsakovui tinkamai pateiks Universitetas, pareiškėjas manė, kad paaiškinimo, kurį jis turėjo pateikti atsakovui per MIGRIS komunikaciją, pagrįsti dokumentais nereikia, laikė, kad jo pateikta informacija yra pakankama.

Paaiškina, kad, gyvenant Izraelyje, dar būnant mokiniu mokykloje, pareiškėjui 2010 rugpjūčio mėn. buvo atliktas išsamus tyrimas dėl pareiškėjo patiriamo dėmesio sutrikimo (toliau - ADHD).

Nurodo, kad pareiškėjas neišlaikė penkių egzaminų. Visų penkių neišlaikytų dalykų perlaikymą pareiškėjas galėjo atlikti 2025 metų birželio 25-26 dienomis, t.y. per dvi dienas objektyviai buvo per sunku išlaikyti tiek atskirų dalykų egzaminų, tai buvo pareiškėjui per didelis krūvis ir jis nesugebėjo padengti visas akademines skolas. Tokia situacija, kai be poilsio tarp egzaminų vyko atsiskaitymo, paaštrino jo dėmesio sutrikimą, kas kartu lėmė susidariusią situaciją.

Be to, egzaminų perlaikymo fone vyko Izraelio - Irano karas (2025 m. birželis - liepa), o jo sesuo atlieka tarnybą kariuomenėje, raketos krito per visą šalies, įskaitant jo šeimos gyvenamąją teritriją, todėl jo šeima ir jis buvo labai įsitraukę į įvykius ir visa tai labai blaškė, iššaukė jo ADHD epizodus.

Teigia, kad 2025-09-01, kaip pareiškėjo žiniomis niekada prieš tai nebuvo, buvo priimtas Dekano sprendimas neleisti toliau studijuoti jeigu yra nors viena akademinė skola, todėl akivaizdu, kad iš anksto nežinant apie tai, pareiškėjui nebuvo leista toliau studijuoti ir surinkti reikiamų kreditų. Visgi pareiškėjas turėjo dar užskaitytus kreditus iš B. I. universiteto, kurie turėjo padengti didžiąją dalį reikiamų kreditų. Tai patvirtina 2026-02-24 pažyma iš Universiteto: 63 kreditai iš B. I. universiteto, 55 kreditai iš LSMU. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis turi pakankamai kreditų, kad atitiktų įstatymo reikalavimą ir dėl to nelaikė, kad gali būti įvertintas kaip nepažangus studentas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytų argumentų pagrindu. Atstovė teigė, kad dėl to jog pareiškėjas privalėjo kartoti kursą dėl skolų, jis neturėjo galimybės per 2025 metus surinkti 40 kreditų. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo 5 skolas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo metu konstatavęs, kad pareiškėjo surinktų kreditų kiekis per pastaruosius vienerius studijų metus yra mažesnis nei 40, ir įvertinęs, jog nei pareiškėjas, nei Universitetas dokumentų, pagrindžiančių objektyvias priežastis, nepateikė, o asmens ir Universiteto pateiktų paaiškinimų turinys neįrodė, kad asmuo yra pažangus studentas, kuris dėl pateisinamų priežasčių surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą.

Teigia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad surinktų kreditų skaičiaus pakako bendrai mokslo metams, nes akivaizdu, kad per 2024/2025 metus su įskaitomais kitame universitete surinktais kreditais pareiškėjas per 2024/2025 mokslo metus yra įgijęs 28,9 kredito, kad yra ženkliai mažiau, nei 40. Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, jis sutinka, kad surinko „beveik 30“ kreditų - taigi, vertintina, kad dėl nustatytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

Pastebi, kad esant kokiems nors ypatumams, Universitetas turėtų būti informuotas, o taip pat pareiškėjas šią informaciją privalėtų pateikti Migracijos departamentui, ypač tada, kai yra klausiamas apie objektyvias priežastis, dėl kurių nebuvo surinktas Įstatyme įtvirtintas reikalavimas dėl surinktino minimalaus kreditų skaičiaus. Tokios informacijos nei Universitetas, nei pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė, priešingai - Universitetas Migracijos departamentui nurodė, jog neturi informacijos, dėl kokių priežasčių studentui (t.y., pareiškėjui) nepavyko surinkti reikiamo kreditų skaičiaus. Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, jog dėl galiojusios tvarkos studentams nebuvo leidžiama tęsti studijų, jei likdavo bent 1 įsiskolinimas, todėl visus dalykus reikėjo užbaigti prieš tęsiant studijas, o pakartotiniai egzaminai buvo suplanuoti per labai trumpą laikotarpį (dvi dienas), kas ribojo galimybes tinkamai pasiruošti ir sėkmingai juos išlaikyti.

Nors pareiškėjas savo paaiškinimuose ir nurodė, esą, studijų laikotarpiu neigiamą įtaką rezultatams turėjo sudėtinga šeiminė situacija, susijusi su saugumo padėtimi Izraelyje, neįrodo, kad jis dėl pateisinamų priežasčių negalėjo laiku išlaikyti akademinių skolų ir surinkti ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Pastebi, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024-01-15 iki 2026-01-15 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje - pareiškėjas nurodomu metu turėjo studijuoti Lietuvoje, taigi, argumentai dėl saugumo padėties Izraelyje nėra tiesiogiai susiję su pareiškėju.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas turėjo vykdyti konsultacijas su Universitetu, įtraukdamas ir studentą, nes, pirma, tokia tvarka Įstatymu nėra numatyta, antra - tiek Universitetas, tiek ir pareiškėjas pateikė paaiškinimus. Nors pareiškėjas subjektyviai vertina, kad Migracijos departamentas tinkamai neatliko konsultacijų su Universitetu, pabrėžia, jog Universitetas pateikė informaciją bei nurodė, kad neturi informacijos, dėl kokių priežasčių studentui (t.y., pareiškėjui) nepavyko surinkti reikiamo kreditų skaičiaus. Sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jis nepagrįstai vertinamas kaip nepažangus studentas, Migracijos departamentas neturi pagrindo, nes pareiškėjas dėl akademinių skolų kartojo kursą, tačiau nenurodė, jog tam egzistuotų objektyvios priežastys (pvz., sveikatos būklė).

Pastebi, jog net ir skunde nurodomos informacijos dėl pareiškėjo patiriamo dėmesio sutrikimo (toliau - ADHD) pareiškėjas nepatvirtina jokiais įrodymais. Jei pareiškėjas, kaip teigia, turėjo sveikatos sutrikimų, tai pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką yra kreipiamasi medicininės pagalbos. Įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo būklės pablogėjimą, kuris būtų sutrikdęs pareiškėjo studijas 2024/2025 mokslo metais, nebuvo pateikta nei Universitetui, nei Migracijos departamentui, nei su skundu teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodomos karo aplinkybės negalėjo įtakoti 2024/2025 m.m. studijų rezultatų, kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, karas vyko 2025 m. birželį - liepą, o pareiškėjas neišlaikė 5 egzaminų (taigi, nesurinko 36 kreditų) 2025 metų I pusmetį, o birželio 25-26 dienomis jau vyko šių egzaminų perlaikymas. Taip pat pastebi, kad visuotinai žinoma, jog susitarimas dėl paliaubų, buvo pasirašytas 2025-06-24 Dohoje, Katare. Todėl vertinti, jog birželio 25-26 dienomis pareiškėjas negalėjo laikyti egzaminų dėl Izraelio - Irano karo veiksmų nėra pagrindo.

Dar pabrėžia, kad Įstatyme nėra nustatyta, kad pareiškėjas turėjo dalyvauti konsultacijose prieš priimant sprendimą dėl leidimo pakeitimo. Tačiau pastebi, kad Migracijos departamentas kreipėsi asmeniškai į pareiškėją ir prašė pateikti paaiškinimus, o pateiktus paaiškinimus įvertino ginčijamame Sprendime.Todėl mano, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino visą gautą su pareiškėju susijusią informaciją.

Nors pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir juos vertina kaip deklaratyvius, nes pareiškėjas nepateikė konkrečių faktų, kurie pagrįstų šį teiginį.

Į paskirtą teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, teismas bylą nagrinėjo atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2026-02-12 sprendimo Nr. 26S39147, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Izraelio pilietis. Jis yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Medicinos vientisųjų nuolatinės formos studijų programos 2 kurso studentas. 2025-09-01 pareiškėjas nebuvo perkeltas į trečius studijų metus, nes iki 2024/2025 mokslo metų perlaikymo savaitės pabaigos nelikvidavo pirmojo kurso akademinės skolos.

2025-12-01 pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu dėl studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Universitetas tarpininkavimo rašte Nr. 20251125-165963 dėl leidimo laikinai gyventi asmeniui pakeitimo nurodė, kad asmuo priimtas studijuoti pagal studijų programą ir jis nėra paskutinio kurso studentas. Jo surinktų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus kiekis - 12. Informavo, kad dėl susidariusių akademinių skolų studentas kartoja 2 kursą.

Migracijos departamentas 2025-12-08 per MIGRIS komunikaciją pareiškėjui ir Universitetui išsiuntė pranešimą, kuriame prašoma iki 2025-12-15 pateikti informaciją, kodėl studentui nepavyko surinkti 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su asmens studijomis susijusią reikšmingą informaciją. Taip pat pranešime buvo prašoma patikslinti informaciją, kiek kreditų studentas surinko 2023-2024 m. ir 2024-2025 m. Pranešimu informavo, kad, vadovaujantis UTPĮ 33 straipsnio 4 dalimi, asmens prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos.

2025-12-15 Universitetas pateikė informaciją, kad pareiškėjas į Medicinos studijas LSMU buvo priimtas 2023-09-25. 2023/2024 akademiniais mokslo metais surinko 34 kreditus, iš studijų kitame universitete buvo papildomai užskaityta dar 26 kreditai. 2024/2025 akademiniais mokslo metais studentas mokėsi 2 kurse ir surinko 12 kreditų, papildomai jam užskaityta 16,9 kreditų. Dėl akademinių skolų studentas kartoja 2 kursą, o 2025/2026 akademiniais mokslo metais ir šiuo metu yra surinkęs 6 kreditus. Nurodė, kad neturi informacijos dėl kokių priežasčių studentui nepavyko surinkti reikiamo kreditų skaičiaus.

Pareiškėjas iki 2025-12-15 Migracijos departamentui nepateikė prašomos informacijos, todėl Migracijos departamentas 2025-12-15 ir 2026-01-09 per MIGRIS komunikaciją pakartotinai išsiuntė pranešimus, kuriuose prašė pateikti informaciją, kodėl jam nepavyko surinkti 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus.

2026-01-12 per MIGRIS komunikaciją pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad studijų metais Dekano sprendimu buvo nustatyta, jog studentams neleidžiama tęsti studijų, jeigu yra likęs bent 1 akademinis įsiskolinimas. Dėl šios priežasties turėjo užbaigti visus likusius dalykus prieš tęsiant studijas. Be to, pakartotinių egzaminų laikotarpiu universitetas visus pakartotinius egzaminus suplanavo tik per dvi dienas, kas objektyviai apribojo galimybes sėkmingai išlaikyti visus egzaminus. Taip pat nurodė, kad šis laikotarpis buvo sudėtingas dėl sunkios šeiminės situacijos, susijusios su saugumo padėtimi Izraelyje, kuri turėjo įtakos jo studijų rezultatams.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 18 punktu, priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas, priimtas studijuoti į Universitetą, yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir nenustatyta pateisinamų priežasčių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą teismui, prašydamas jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui nekeičiamas, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.

Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.

UTPĮ 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir UTPĮ 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių.

Užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikimą bei priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, ir kitus susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 40¹ punkte nurodyta, kad, jeigu užsienietis, kuris priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), kreipiasi su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, Aprašo 29.34 punkte nurodytame tarpininkavimo rašte papildomai nurodoma per pastaruosius vienerius studijų metus surinkti studijų kreditai, jeigu tai nėra pirmieji užsieniečio studijų metai.

Pagal Aprašo 64 punktą, Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus <...>, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 64 punkte yra išvardyti veiksmai, kuriuos tokiu atveju turi atlikti Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, tarp jų – kai užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), pateikia prašymą išduoti arba pakeisti leidimą Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir tai nėra pirmieji užsieniečio studijų metai – sutikrinti, ar Aprašo 29.34 punkte nurodytame tarpininkavimo rašte nurodyta, kad užsienietis yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus (64.201 p.).

Aprašo 68¹ punkte nurodyta, kad, jeigu nagrinėjamas užsieniečio, priimto studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), prašymas išduoti ar pakeisti leidimą Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai yra ne pirmieji užsieniečio studijų metai, ir nustatoma, kad Aprašo 29.34 punkte nurodytame tarpininkavimo rašte yra duomenų, kad užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, tai Departamentas mokslo ir studijų institucijai, kurioje šis užsienietis studijuoja, išsiunčia elektroniniais ryšiais paklausimą (dokumento skaitmeninę kopiją arba elektroninį dokumentą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu) dėl informacijos apie šį užsienietį suteikimo. Departamento paklausimas ir mokslo ir studijos institucijos atsakymas pridedami prie užsieniečio bylos arba įdedami į bylą pagal dokumentacijos planą.

Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Byloje skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas per pastaruosius vienerius metus surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų ir nenustatyta pateisinamų priežasčių.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, taip pat dėl to, kad pareiškėjas turėjo akademinių skolų ir dėl to kartojo kursą. 2024/2025 akademiniais mokslo metais pareiškėjas mokėsi 2 kurse ir surinko 12 kreditų, papildomai jam užskaityta 16,9 kreditų. 2025/2026 akademiniais mokslo metais yra surinkęs 6 kreditus.

Pareiškėjas tvirtina, kad tokia situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių. Pateisinomis priežastimis pareiškėjas laiko savo sveikatos būklę, kadangi jam yra diagnozuotas dėmesio sutrikimas (ADHD), įvykius Izraelyje dėl karo, taip pat posėdžio metu pareiškėjo atstovė akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2025 metais kartojo 2 kursą jis netuėjo objektyvių galimybių surinkti reikiamo kreditų skaičiaus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, pažymi, kad dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumo sutrikimas pareiškėjui buvo diagnozuotas dar 2010 metais. Nustatyta, kad pareiškėjui 2022 metais buvo paskirti vaistai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vaistus vartoja pastoviai. Nenustatyta, kad pareiškėjas per 2024/2025 metus būtų kreipęsis į medikus dėl savo sveikatos būklės pablogėjimo. Taigi, pareiškėjas nuo seno žinodamas savo situaciją, turėjo įsivertinti galimybes studijuoti ir atitinkamai pagal savo situaciją organizuotis mokymus bei ruošimąsi egzaminams.

Teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškėjas yra pažangus studentas – kurso kartojimas dėl skolų bei 5 egzaminų neišlaikymas patvirtina pareiškėjo nepažangumą.

Tai, kad pareiškėjas kartojo kursą bei kurso kartojimo metu nėra galimybių surinkti reikiamo skaičiaus kreditų negali būti laikoma objektyvia priežastimi, nes jeigu pareiškėjas nebūtų turėjęs skolų, jam nereikėtų kartoti kurso.

Pareiškėjas nurodo, kad studijų laikotarpiu neigiamą įtaką rezultatams turėjo sudėtinga šeiminė situacija, susijusi su saugumo padėtimi Izraelyje, tačiau tai neįrodo, kad jis dėl pateisinamų priežasčių negalėjo laiku išlaikyti akademinių skolų ir surinkti ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024-01-15 iki 2026-01-15 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje - pareiškėjas nurodomu metu turėjo studijuoti Lietuvoje, taigi, argumentai dėl saugumo padėties Izraelyje nėra tiesiogiai susiję su pareiškėju. Pareiškėjo nurodomos karo aplinkybės negalėjo įtakoti 2024/2025 m.m. studijų rezultatų, kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, karas vyko 2025 m. birželį - liepą, o pareiškėjas neišlaikė 5 egzaminų (taigi, nesurinko 36 kreditų) 2025 metų I pusmetį, o birželio 25-26 dienomis jau vyko šių egzaminu perlaikymas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad vien jo minėta liga šiuo konkrečiu atveju buvo tokio pobūdžio arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad objektyviai apribojo pareiškėjo galimybę studijuoti ir sutrukdė jam surinkti daugiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Universitetą, informuodamas apie savo diagnozę, nesiekė, kad jam būtų suteiktas papildomas laikas egzaminų laikymui bei perlaikymui, neprašė dėl savo ligos derinti tolimesnį studijų procesą ir tokiu būdu išvengti akademinių skolų, nesiėmė akademinių atostogų, neturėjo per nurodytą laikotarpį nedarbingumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečio, kuriam išduodamas leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu, atvykimo ir buvimo Lietuvoje tikslas yra užsiimti savo pagrindine veikla – studijomis. Tokio leidimo galiojimo laikotarpiu užsienietis privalo atitikti leidimo išdavimo sąlygas bei pats dėti pastangas, kad būtų įvykdyti su leidimo išdavimu susiję užsieniečio prisiimti įsipareigojimai, įskaitant pareigą surinkti ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1386-520/2026).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas dėjo pakankamas pastangas, siekdamas įvykdyti Įstatymo įpareigojimą.

Byloje nepateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas buvo aktyvus, ėmėsi visų reikalingų priemonių, tačiau neturėjo objektyvių galimybių surinkti reikiamą studijų kreditų skaičių, t. y. nėra pagrindo konstatuoti buvus pateisinamų priežasčių, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus.

Teismas laiko deklaratyviais skundo teiginius, kad Migracijos departamentas tinkamai neatliko konsultacijų su Universitetu.

Teismas pažymi, kad Universitetas pateikė informaciją bei nurodė, kad neturi informacijos, dėl kokių priežasčių studentui (t.y., pareiškėjui) nepavyko surinkti reikiamo kreditų skaičiaus.

Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas prieš priimant Sprendimą kreipėsi paaiškinimų ir informacijos tiek į pareiškėją, tiek į Universitetą, gautus duomenis tinkamai įvertino. Sprendime detaliai išdėstė Sprendimo priėmimo argumentai, nustatytos faktinės aplinkybės susietos su teisės normomis. Sprendimo turinys aiškus, konkretus, suprantamas, jame nurodytas ginčijamo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo priėmimo metu atsakovo Migracijos departamento surinkti duomenys buvo pakankami išvadai, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurie nenustato išimčių, kada jie gali būti netaikomi, atsižvelgiant į užsieniečio leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei buvimo ar studijų šalyje laikotarpį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamente gautais duomenimis iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, paties pareiškėjo, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026-02-12 sprendimo Nr. 26S39147 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. K. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė