Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir pasikėsino jas išplatinti šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 25,054 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios dalį – 9,464 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.20 val. adresu (duomenys neskelbtini) pasikėsino už 95 eurus parduoti slaptai dirbančiam policijos pareigūnui, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o kitą dalį narkotinės medžiagos – 15,59 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė su savimi, iki tol, kol 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.30 val. asmens kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad užpraeitų metų rugpjūčio mėnesį išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), paragavo kanapių. Jų vartojimas tęsėsi visus metus. Visus pinigus išleisdavo narkotinėms medžiagoms. 2023 m. rugpjūčio mėnesį grįžo į Lietuvą, visą vasarą leido pinigus narkotikams, kol pinigai baigėsi. Reikėjo patenkinti priklausomybę, o dideliais kiekiais perkant būdavo pigiau. Įgijo 100 gramų kanapių naudodamas „Telegram“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“. Su tuo žmogumi nebuvo jokio tiesioginio kontakto. Jis nusiunčia lokaciją, ateini, pasiimi medžiagą, palieki pinigus. Tai vyko (duomenys neskelbtini) miškelyje, prie (duomenys neskelbtini) žiedo. 70 gramų iš įgyto kiekio pardavė. Visus pinigus išleisdavo narkotinėms medžiagoms. (Duomenys neskelbtini) gatvėje jį sugavo pareigūnai. Jam parašė pareigūnai, naudodami Telegram paskyrą N. vardu. Paklausė „ar turi“. Parašė, kad turi, pridėjo, kad N. grąžintų skolą. N. parašė, ar draugas gali ateiti. Atsakė, kad taip. Parašė, kad prie fakulteto išėjimo laukia. Susitiko su atvykusiu asmeniu, paklausė, ar šis nuo N., žmogus atsakė, kad taip. Nuėjo nuošaliau ir jį sulaikė. Su N. tarėsi, kad parduos 10 gramų už 95 eurus. Su savimi turėjo 10 gramų ir dar kuprinėje 14 gramų. Narkotines medžiagas pareigūnui padavė supakuotas į 5 maišelius. Jo kuprinėje pareigūnai dar rado 14 gramų – 7-8 maišelius po du gramus. Tokiais pardavimais užsiėmė apie mėnesį laiko. Narkotines medžiagas platino, kad patenkintų priklausomybę. Be to įsigyjant juos dideliais kiekiais, būdavo pigiau. Dirbo, bet uždirbamų lėšų neužtekdavo. Ką gaudavo (duomenys neskelbtini), išleisdavo narkotinėms medžiagoms. Metus laiko vartoja narkotines medžiagas, dar niekur nesigydė. Taip pat pas jį buvo rasta „kristalų“. Pats vartojo „kristalus“, bet platino tik „žolę“. Platino narkotines medžiagas gal mėnesį laiko, kol jį pagavo. „DM“ – tai yra kanapės, taip įvardindavo jas žinutėse. Žmonės, kurie norėdavo įsigyti „žolės“, rašydavo „DM on?“. Pas jį rastos narkotinės medžiagos buvo supakuotos maišeliuose. Visada nešiodavosi narkotinių medžiagų, jeigu kas panorėtų jų įsigyti. Gailisi dėl to, ką padarė. Po to įvykio, kai jį sulaikė, daugiau nieko bendro su narkotinėmis medžiagomis neturėjo. Ateityje nori mokytis, dirbti. Domina automobilių inžinerija. Su N. nebebendravo. N. irgi pagavo, nežino, kur jis dingęs. Su N. susipažino (duomenys neskelbtini) per pažįstamą D. gal prieš 4 metus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. K. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Analogiško turinio susirašinėjimas užfiksuotas 2023 m. rugsėjo 14 d. Telegram paskyros „(duomenys neskelbtini)“ (MRT N. P.) apžiūros protokole. Papildomai šiame susirašinėjime užfiksuota, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. N. gavo B (kaltinamojo) žinutę „On“, po kurios vyko 2023 m. rugsėjo 14 d. derybos dėl 10 g kanapių pardavimo N. (1 t, b. l. 32-42).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, 2014 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-267, bei 2015 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-336, patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtais įsakymais, kanapės (jų antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, narkotinės medžiagos – kanapių ne daugiau kaip 5 g laikoma nedideliu kiekiu, daugiau kaip 500 g laikoma dideliu kiekiu, o daugiau kaip 2500 g – labai dideliu kiekiu.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 1 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010 ir pan.).

Iš ištirtų įrodymų išeina, kad L. K., kaip pats kvaišalus (tarp jų ir kanapes) vartojantis asmuo, žinojo, kad jis parduoda narkotinę medžiagą, ir siekė taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. veika buvo kvalifikuota kaip nebaigtas nusikaltimas. L. K. veika parduodant 9,464 g kanapių iš tiesų turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas platinti narkotinę medžiagą, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis psichotropines medžiagas pardavė savo tapatybės neatskleidžiančiam asmeniui – policijos pareigūnui, tai yra jo veika buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų, ši medžiaga nebuvo paleista į tolesnę apyvartą, ir reali žala įstatymo saugomai vertybei padaryta nebuvo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jei nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIM, tokia veika kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes šia veika nepadaroma esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, kadangi kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką, jo manymu, turi atlikti, nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-15/2008, Nr. 2K-494/2012). L. K. veika parduodant 9,464 g kanapių laikoma nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje.

Tačiau L. K. yra inkriminuojamas ir neteisėtas narkotinės medžiagos – 25,054 g įgijimas, turint tikslą ją platinti, bei 15,59 g narkotinės medžiagos kanapių laikymas su tikslu ją platinti. Abi šios veikos yra baigtos.

Kaip minėta, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-585/2010, 2K-618/2010, 2K-124/2011, 2K-451/2013, 2K-167-303/2022).

Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos baigtumo, kai kaltininkas realizuoja ne vieną BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytą alternatyvų veiksmą, svarbu yra ir tai, kokia apimtimi kaltininko veiksmai, neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, teisėsaugos pareigūnų buvo kontroliuojami, taikant NVIV (NVIM). Tuo atveju, kai pareigūnų kontrolė apsiribojo tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu ar kitokiu šių medžiagų platinimu (ar kito vieno iš atliktų alternatyvių veiksmų kontrole), kiti kaltininko atlikti BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatyti alternatyvūs veiksmai laikomi baigtais, sukeliančiais realią žalą įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-585/2010, 2K-88-942/2015, 2K-167-303/2022).

L. K. nusikalstama veika neapsiribojo tik 9,4644 g kanapių pardavimu slaptus veiksmus atliekančiam pareigūnui, pastarajam buvo parduota mažiau nei pusė įgytos ir laikytos tikslu platinti narkotinės medžiagos, L. K. savo veiksmais realizavo ne vieną, bet kelis BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytus alternatyvius objektyviosios pusės požymius (įgijimą, laikymą ir platinimą), du iš alternatyviųjų veiksmų yra baigti, jie nebuvo kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų, todėl visa L. K. veika kvalifikuotina kaip baigta veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, kad narkotinės medžiagos platinimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Dėl bausmės

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą taip pat priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įstatymų leidėjas įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Skiriant bausmę L. K., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, dalis jo nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikaltimus padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 61-63); Lengvina jo atsakomybę tai, kad dėl nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Dirba (1 t., b. l. 64, 93-96), studijuoja (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90-92). Administracine tvarka per 5 metus baustas ne mažiau kaip 13 kartų, tačiau dominuoja nusižengimai, susiję su transporto priemonės valdymu, yra kelios nuobaudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, visos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 52-60). 2024 m. vasario 1 d. išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (2 t., b. l. 97).

Kaip pats kaltinamasis nurodė, su narkotikais jis susidūrė išvykęs į užsienį, ten prie jų priprato, gaunamų lėšų jiems įsigyti nebeužtekdavo, nematydamas išeities susigundė dalį įgyjamų narkotikų pardavinėti, kad nepritrūktų lėšų pačiam jų įsigyti ir vartoti. Atsižvelgtina, kad kaltinamasis dar labai jauno amžiaus. Dėl jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties neturėjimo susiviliojo nusikalstama veikla, leidžiančia lengvu būdu gauti pajamų narkotikams. Pažymėtina, kad L. K. susidūręs su narkotikais, buvo vos sulaukęs pilnametystės, dar labai jauno ir nebrandaus amžiaus, todėl galimai jam buvo sunku rasti logiškas ir protingas išeitis iš susidariusios situacijos. Svarstant bausmės kaltinamajam klausimą pažymėtina ir tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoširdus, nuo pirmos apklausos pripažino savo kaltę, neneigė savo neteisėtų veiksmų, nebandė švelninti situacijos, įrodinėdamas, kad pareigūnams žinomas narkotinės medžiagos pardavimo atvejis buvo vienkartinis. Bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodydamas jam žinomus duomenis apie asmenis, iš kurių platinimui įsigydavo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Baudžiamasis procesas buvo sukrėtimas, po kurio jis ėmėsi žingsnių radikaliai keisti gyvenimo būdą, dirba, norėtų nutraukti psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, jo teigimu, nutraukė visus ryšius su asmenimis, susijusiais su narkotikų platinimu ar vartojimu.

Teismo manymu, įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, L. K. nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, jog L. K. paskyrus net ir minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ši bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltinamojo asmenybei. Ilgalaikis ir realus įkalinimas neabejotinai neigiamai atsilieptų jaunos asmenybės formavimuisi, tikėtina, kad laisvės atėmimo vietoje užsimegztų nepageidautini kaltinamojo ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais ir būtų perimta kriminalinė subkultūra, todėl realus įkalinimas nepasiektų bausmei keliamų tikslų.

Teismų praktikoje aiškinama, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo asmens motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Alternatyvios, su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar teisinės priemonės leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų itin reikšminga ne asmens atskirtis nuo visuomenės, o bandymas, pvz., baudžiamojo poveikio priemonėmis, jį integruoti į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, taip prisidedant prie ekonominio šalies augimo ir bendrojo gėrio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-976/2022). Ypač resocializacijos svarba akcentuotina jauno žmogaus atžvilgiu.

Taigi teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teigiamus kaltinamojo gyvenimo pokyčius, jo elgesį baudžiamojo proceso metu, mano, jog L. K. skiriant bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. maksimalios trukmės laisvės apribojimą, su intensyvia priežiūra, nustatant teismo įpareigojimą, skatinantį pozityvų kaltinamojo užimtumą: įpareigojimą mokytis arba dirbti, arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Taip pat nustatytini apribojimai ir draudimai, turintys užtikrinti, jog ryšiai su buvusia aplinka ir netikusiais gyvenimo įpročiais bus nutraukti: įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., draudimas vartoti bet kokias psichiką veikiančias medžiagas, jei jų nepaskyrė gydytojas.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.20 val. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 11.19 val. (viena diena), sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 24-33). 2023 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu kardomoji priemonė – dokumento paėmimas panaikinta (2 t. b. l. 39-42). Tebegaliojanti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likę objektai: svarstyklės, buteliukas su skysčiu, talpa su lazdele ir vatos tamponu, tirti pateiktų objektų pakuotės, supakuoti į dėžę, užantspauduotą antspaudais „LIETUVOS POLICIJA KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3 DOKUMENTAMS“ (2 t., b. l. 55-58);

- po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius (4 vnt.), kurie supakuoti į voką, užantspauduotą antspaudu „LIETUVOS POLICIJA KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3 DOKUMENTAMS“, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT08105 Vilnius (1 t., b. l. 136-141),

nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Iš kaltinamojo L. K. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“ guminiame dėkle, perduotas saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT08105 Vilnius (2023 m. spalio 27 d. aktas Nr. PD-00000013309, 2 t., b. l. 52-53), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas kaip nusikaltimo priemonė (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, paskirti teismo įpareigojimus ir draudimus:

- bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi;

- bausmės laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jų nepaskyrė gydytojas.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, L. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.20 val. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 11.19 val. (vieną dieną), sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

- po tyrimo likusius objektus: svarstykles, buteliuką su skysčiu, talpą su lazdele ir vatos tamponu, tirti pateiktų objektų pakuotes, supakuotus į dėžę, užantspauduotą antspaudais „LIETUVOS POLICIJA KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3 DOKUMENTAMS“,

- po tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis), supakuotas į bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius (4 vnt.), kurie supakuoti į voką, užantspauduotą antspaudu „LIETUVOS POLICIJA KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3 DOKUMENTAMS“ ir perduotus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT08105 Vilnius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti L. K. mobilaus ryšio telefoną „Iphone“, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, LT08105 Vilnius (2023 m. spalio 27 d. aktas Nr. PD-00000013309).

Išaiškinti L. K., kad laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.