- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2-756-866/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14400-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, A. Š.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Laimai Saulevičiūtei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams A. Š., Vilniaus miesto savivaldybei, dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas subsidiariai priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės bei A. Š. 407, 02 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini) tiekė elektros energiją. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis šį butą nuomavo A. Š.. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. birželio 28 d. butui buvo tiekiama elektros energija, už kurią nebuvo atsiskaityta ir susidarė 311, 52 Lt įsiskolinimas. Laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo tiekiama elektros energija bendrosioms namo reikmėms už kurią nebuvo atsiskaityta, todėl susidarė 95, 50 Lt įsiskolinimas. Viso įsiskolinimą sudaro 407, 02 Lt. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 97 punkte nurodyta: „Tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą“. Todėl ieškovas prašo priteisti 407, 02 Lt skolą subsidiariai iš Vilniaus miesto savivaldybės bei A. Š..
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka iš dalies, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Vilniaus miesto savivaldybei priklauso butas, esantis Pelesos g. 5-218, Vilniuje, kuris nuomos sutarties Nr. 55, sudarytos 2003 m. rugsėjo 12 d. pagrindu buvo išnuomotas A. Š., 2009 m. gruodžio 7 d. pasirašytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo. A. Š. Sutartimi ir Susitarimu įsipareigojo be nuompinigių, kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti visus mokesčius, nurodytus sutartyje, taip pat už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. 2004 m. balandžio 5 d. A. Š. sudarė su ieškovu Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 21000 ir šios sutarties pagrindu įsipareigojo mokėti už jai priskaičiuotą sunaudotos elektros energijos sumą. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 96 punktas numato, kad objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas tik tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Atsakovė A. Š., sudarydama būsto nuomos sutartį prisiėmė visus su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas susijusius įsipareigojimus už visą gyvenamąja patalpą naudojimosi laikotarpį, visais atvejais pareiga mokėti už elektros energijos tiekimą tenka savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkei A. Š.. Prašo ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. Š. tenkinti, o Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.
Atsakovei A. Š. procesiniai dokumentai įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinkalapyje www.teismai.lt. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovo AB „Lesto“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė pateikė papildomų įrodymų, paaiškino, jog ieškovas netinkamai taiko kasacinio teismo praktiką. Prašė atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pripažinti netinkamu ir skolą priteisti iš A. Š..
Atsakovė A. Š. teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, esantis Pelesos g. 5-218, Vilniuje nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 5). 2003 m. rugsėjo 12 d. gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutarties Nr. 55 pagrindu A. Š. suteikta teisė naudotis patalpomis, esančiomis Pelesos g. 5 – 218, Vilniuje. Sutarties 2. 2 punkte numatyta, jog nuomininkė įsipareigoja, kas mėnesį bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius pagal pateiktą sąskaitą. Jeigu nuomininkas nesumoka mokesčių sutarties nustatytu laiku, jam priskaičiuojami 0, 4 procento delspinigių nuo įsiskolinimo dienos už kiekvieną uždelstą dieną iki pilno atsiskaitymo (b. l. 18). Civilinio kodekso 6. 584 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog Energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo teisė iš abonento pusės tiek CK 6.383 straipsnio 2 dalyje, tiek Elektros energetikos įstatyme kildinama ne nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas bei energiją naudojančius įrenginius (reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus), o prekės vartojimo poreikio pagrindu, kai vartojimas atitinka CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kai asmuo turi (bet kuriais teisėtais pagrindais) energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie energijos tiekimo tinklų, ir yra įrengti energijos apskaitos prietaisai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2008). Byloje yra duomenys, jog atsakovė A. Š. 2004 m. balandžio 5 d. su ieškovu sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 21000 (abonento kodas 1764376), pagal kurią teikėjas įsipareigojo tiekti abonentui elektros energiją per bendrą visam namui įrengtą elektros energijos apskaitą bei paskaičiuoti ir paskirstyti suvartotą elektros energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą elektros energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių elektros energijos teikimo tinklų eksploatavimo saugumą, įrenginių tvarkingumą. (b. l. 6). Taip pat pateikti rašytiniai įrodymai - įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją paskaičiavimas objektui, esančiam adresu Pelesos g. 5-128, Vilnius, abonento kodas 1764376, iš kurio matyti, jog įsiskolinimas už laikotarpį (nuo mokėjimo datos) 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. birželio 28 d. sudaro 311, 52 Lt. (b. l. 7). Kitame paskaičiavime, kuriame nurodytas įsiskolinimas už tam pačiam objektui, esančiam Pelesos g. 5 – 218, Vilniuje tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d., įsiskolinimo suma sudaro 95, 50 Lt. (b. l. 8). Viso bendra įsiskolinimo suma sudaro 407, 02 Lt. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Tiek Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkto 1 papunktyje, tiek įstatyme apibrėžta abonento pareiga sumokėti už elektros energiją. Šiuo atveju akivaizdu, jog abonentas yra atsakovė A. Š., kadangi būtent ji savo vardu sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį ir prisiėmė įsipareigojimus, kurie numatyti sutartyje. CK 6. 388 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 12 punkte nustatyta abonento (A. Š.) pareiga už faktiškai per elektros energijos kiekio apskaitos laikotarpį sunaudotą elektros energiją sumokėti iki 20 (dvidešimtos) poataskaitinio mėnesio dienos pagal tiekėjo pateiktą informaciją, įrašant į atsiskaitymo knygelės 10 eilutę jam priskaičiuotą sumą už sunaudotą elektros energiją (b. l. 6). Todėl, vadovaujanti išdėstytais motyvais, atsakovo prašymas priteisti susidariusią skolą už suvartotą elektros energiją iš atsakovės A. Š. pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimą priteisti skolą subsidiariai iš atsakovų, vadovaujasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 97 punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo nurodomos taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas ir Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta, o jeigu toks aktas prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos. Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, jog už pateiktą energiją moka abonentas.
Ši norma yra aiški, pagal ją nekylą ir negali kilti pareiga kitiems asmenims mokėti už elektros energiją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas; šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties šalimi; jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-209/2010, 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-549/2009.). Atkreiptinas dėmesys, jog tas pats Civilinio kodekso 6. 383 straipsnis apibrėžia ir reguliuoja visų energijos išteklių pirkimą - pardavimą, tame tarpe ir elektros energijos, todėl galima pagrįstai daryti išvadą jog šis išaiškinimas gali būti taikomas ir kalbant apie elektros energijos pirkimą ir pardavimą. Sudaryta Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalė ir sukelia teises ir pareigas ieškovui AB „Lesto“ bei atsakovei A. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybė negali atsakyti už jų prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog labai svarbus yra patalpų, suteiktų nuomininkui statusas, patalpos suteiktos kaip socialinis būstas ir patalpos suteiktos nuomos sutarties pagrindu, kalbant apie kylančias prievoles patalpų savininkui, nėra vertinamos tapačiai (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R.A. Vilniaus miesto savivaldybė, Bylos Nr. 3K-3-431/2012). Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje kalbama apie socialinio būsto statusą turinčias patalpas, o šiuo atveju ginčas yra dėl patalpų, kurio neturi socialinio būsto statuso. Akivaizu, jog vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei Kasacinio teismo praktika priteisti prašomą skolą iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti skolą iš Vilniaus miesto savivaldybės kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Kadangi iš atsakovės A. Š. priteisiama pagrindinė 407, 02 Lt skola, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1-2 dalimis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės A. Š. priteisiamos ir 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovui, priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 71 Lt žyminio mokesčio bei 3 Lt už Nekilnojamo turto regsitro centrinio duomenų banko išrašą. Viso 74 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, kurio atžvilgiu ieškinys atmestas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 407, 02 Lt (keturių šimtų septynių Lt 02 ct) skolą, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 11 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74 Lt (septyniasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB LESTO, j.a.k. 302577612, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.