- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- eI3-9031-362/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01491-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. J.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-181211-00035 įvykdymo terminą iki 2024 m. rugpjūčio 15 d.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau tekste – Žemės sklypas), atliko neypatingo statinio – žemės ūkio veiklai skirto pastato – statybos darbus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nustatė pažeidimus atliekant šiuos darbus, 2018 m. gruodžio 7 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-181207-00036 bei 2018 m. gruodžio 11 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-181211-0035 iki 2019 m. birželio 11 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos 2019 m. birželio 27 d. Sprendimu Nr. SDPN-60-190627-00010 terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui buvo pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjui nespėjant pašalinti savavališkos statybos padarinių, jo prašymu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-9112-621/2019 pratęsė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 11 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-181211-00035 įvykdymo terminą iki 2021 m. kovo 11 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. Sprendimu dar pratęsė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 11 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-181211-00035 įvykdymo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.
Pareiškėjas ėmėsi priemonių įteisinti statybas. Žemės sklypas, kuriame pareiškėjas atliko statybos darbus, priklauso pareiškėjui ir kitam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tarp pareiškėjo ir bendraturčio buvo kilę ginčai dėl bendro turto naudojimo. Dėl to pareiškėjas kreipėsi ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą, civilinėje byloje Nr. e2-5360-907/2019 prašydamas atidalinti pareiškėjo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-5360-907/2019 yra baigta, šalims sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį. Taikos sutartimi, patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, pareiškėjas su bendraturčiu sutarė Žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjo pastatytas statinys, pasidalinti natūra, suformuojant du atskirus sklypus. Po 2019 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-9112-621/2019 įsiteisėjimo ir pasibaigus pirmajam karantinui dėl COVID-19 pandemijos, pareiškėjas kreipėsi prašymu į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“, kas yra būtina siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. SGA-50(3.56E) pareiškėją informavo, kad negali patenkinti pareiškėjo prašymo dėl Žemės sklypo naudojimo būdo keitimo, kadangi prašymas keisti žemės sklypo naudojimo būdą turi pasirašytas visų bendraturčių, o pareiškėjo pateiktas prašymas Šiaulių rajono savivaldybės administracijai yra pasirašytas tik vieno pareiškėjo. Prasidėjus antrajam karantinui dėl COVID-19 pandemijos, savivaldybės įstaigų, tame tarpe ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbas yra organizuojamas nuotoliniu būdu. Pareiškėjas nesinaudoja nuotolinio ryšio priemonėmis ir negeba naudojantis šiomis priemonėmis pateikti prašymo Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Todėl pareiškėjas tik 2021 m. birželio 8 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą pakeisti žemės naudojimo būdą iš esamo naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į naudojimo būdą – rekreacinio naudojimo žemės sklypai. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. SGA-19(3.56E) informavo pareiškėją, kad nėra galimybės pakeisti žemės naudojimo būdą iš esamo naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į naudojimo būdą – rekreacinio naudojimo žemės sklypai. Po šio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašto gavimo pareiškėjas ieškojo teisinių galimybių pašalinti savavališkos statybos padarinius nenugriaunant neteisėtai pastatyto statinio, tačiau jokių savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdų išsaugant neteisėtai pastatytą statinį jam nepavyko rasti. Todėl šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kad, vykdant 2018 m. gruodžio 11 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-181211-00035 savavališkos statybos padarinius galima pašalinti tik nugriaunant savavališkai pastatytą statinį, o šiems darbams atlikti pareiškėjui yra būtini tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai. Pareiškėjas pasitelkti rangovo griovimo darbų atlikimui neturi finansinių galimybių ir griovimo darbus atliks ūkio būdu, kas be abejonės pareikalaus laiko sąnaudų. Pareiškėjo vertinimu, savavališkos statybos padarinių šalinimo darbai ūkio būdu truks ne mažiau nei dvejus metus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka.
Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. pasitikėjimo linija buvo gautas pranešimas apie galimai atliekamus savavališkos statybos darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 5 d. patikrinus aukščiau nurodytas aplinkybes buvo surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-60-181205-00003. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statytojas R. J. (toliau – statytojas), neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto privalomo statybą leidžiančio dokumento, laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2018 metų rudens, ūkio būdu savavališkai vykdė neypatingai kategorijai priskirtino kitos ūkio paskirties žemės ūkio veiklai skirto pastato statybos darbus. 2018 m. gruodžio 7 d. statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-181207-00036, o 2018 m. gruodžio 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-181211-00035 ir iki 2019 m. birželio 11 d. nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padariniams. 2019 m. birželio 27 d., atsižvelgiant į statytojo prašyme nurodytus motyvus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalimi, Inspekcijos Šiaulių departamentas priėmė sprendimą Nr. SDPN-60-190627-00011 ir pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą trims mėnesiams, iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Pirmą kartą privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ilgesniam laikotarpiui buvo pratęstas Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-9112-621/2019 iki 2021 m. kovo 11 d. Antrą kartą, Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą 2021 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4290-289/2021 ir pareiškėjo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-420-624/2022 buvo patenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas ir panaikinus Teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą, priimtas naujas sprendimas, kuriuo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Iš pateikto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 14 d. rašto Nr. SGA-19(3.56E) matyti, kad žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas iš „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“, nėra galimas pagal Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės 2008 m. liepos 3 d. tarybos sprendimu Nr. T-199. Nurodė, kad pareiškėjo vykdytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, todėl jo prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negalėtų būti tenkinamas. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad LVAT 2022 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-420-624/2022 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., tuo tarpu prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateiktas teismui tik 2022 m. rugpjūčio 23 d., t. y. pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. J. prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-181211-0035 įvykdymo terminą iki 2024 m. rugpjūčio 15 d.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Priežiūros įstatyme įtvirtintus terminus yra pažymėjęs, kad įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (dabar – privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, jog pirmiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014).
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Prašymo argumentai apie tai, jog griovimo darbams būtini tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai, jog pareiškėjas pasitelkti rangovo griovimo darbų atlikimui neturi finansinių galimybių, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jau pasibaigusio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nes, kaip jau buvo minėta, teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Pareiškėjas dėl termino pratęsimo galėjo kreiptis dar jam nepasibaigus, tačiau tokio prašymo nepateikė.
Šiuo atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 15 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 23 d., t. y. jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs šio nurodymo įvykdymo terminas, pareiškėjo prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisės aktų normas bei teismų praktiką, pareiškėjo prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-181211-00035 įvykdymo terminą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.