Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo D. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. Ž. ir jos atstovė prašė taikyti senatį bei ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad apie sūnaus skolas nieko nežinojo, kai vyras mirė, ji buvo išvykusi į Angliją užsidirbti, tačiau visą laiką buvo sutarta, kad jeigu vyras mirs, likęs turtas priklausys jai, o vaikai į turtą nepretenduos ir atsisakys. Kai nusipirko namą, sūnui A. buvo maždaug 19 metų, jis jau negyveno su jais. O dukrai buvo 23 metai, beveik 24 metai. Savo turto nežada vaikams palikti po mirties, mano, kad anūkams paliks. Anksčiau apie sūnaus skolas nieko nežinojo, nes bendravo labai mažai, o apie šias susidariusias skolas sužinojo tik 2022 m. vasarą, kai prasidėjo teismai dėl jos namo. Nurodė, kad dukra priėmė palikimą ir padovanojo jai savo dalį, nes neturėjo laiko tvarkytis dokumentus. Po tėvo mirties, galbūt, po savaitės ar dviejų, iškart kreipėsi į notarą dėl palikimo, tačiau notarė pasakė, kad tai užtruks laiko, o jeigu nori greičiau, tai gali priimti palikimą ir padovanoti, tai dėl laiko stokos taip dukra ir padarė. Atsakovė Anglijoje dirbo nuo 2017 m. apie 3 metus, užsidirbusi pinigų savo butą susitvarkė ir užregistravo jo baigtumą, kadangi prieš tai jis buvo nebaigtos statybos. Sūnus registruotas jos namų adresu, tačiau niekada ten negyveno. Nors laiškai ateidavo sūnaus vardu, tačiau ji jų neskaitė, nes tai ne jos ir atiduodavo sūnui.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. Ž. ir jo atstovė prašė taikyti senatį bei ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad apie savo skolas žino, nurodė, kad niekada tame name negyveno, neinvestavo į tą gyvenamąją vietą. Šiuo metu dirba, kiek gali atidavinėja susidariusias skolas, išskaičiuoja antstoliai. Paaiškino, kad nebuvo kreipęsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Dar kai tėvas buvo gyvas buvo nutarta, kad nei vienas iš vaikų nepretenduos į turtą, kadangi nei ten gyveno, nei prisidėjo prie turto gerovės. Be to, kai tėvas mirė net nepagalvojo, kad iš paveldėto turto dalies galėtų atsiskaityti už skolas. Šiuo metu tai supranta, tačiau tuo metu nesuprato tokios galimybės. Nurodė aplinkybes dėl ko jo sesuo priėmė palikimą, o tada padovanojo, tai tik todėl, nes ji gyvena užsienyje ir jeigu būtų norėjusi atsisakyti, jai būtų tekę pasilikti Lietuvoje apie mėnesį laiko, kad susitvarkyti dokumentus, o priėmus palikimą jį padovanoti, tokia procedūra buvo įgyvendinama dienos bėgyje, todėl ji nusprendė dėl laiko stokos priimti tokį sprendimą. Šiuo metu mama gyvena tame pačiame name, iki mirties ir tėvas gyveno, po tėvo mirties mama užsidirbusi užsienyje pinigų darė remontus minėtame name. Jau virš metų dirba pastovų darbą, ir iš jo atlyginimo antstolė išskaito skolas.

Trečiojo asmens antstolės Terezos Gerasimovič atstovas teisininkas Viktoras Valiukevičius teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje yra vykdomos 5 vykdomosios bylos atsakovo A. Ž. atžvilgiu. Buvo nustatyta, kad atsakovas dirba ir buvo vykdomi išskaitymai iš jo darbo užmokesčio. Patikrinus ar gyvi skolininko tėvai, nustatė, kad yra miręs atsakovo tėvas, todėl surinkus informaciją iš testamentų registro, nustatė, kad buvo du įpėdiniai, t.y. skolininko motina ir jo sesuo. Tokiu atveju 2021 m. spalio mėn. buvo kreiptasi į VMI, tačiau galėjo dokumentai nepasiekti adresato, nes kreipėsi per antstolių informacinę sistemą ir dėl techninių trikdžių galėjo patvarkymas nepasiekti ieškovės, todėl pakartotinai pateikė pasiūlymą 2022 m. birželio mėn. Šiuo metu yra likusios 3 vykdomosios bylos. Nurodė, kad skolininko motina turėjo žinoti apie skolas, kadangi visi dokumentai buvo siunčiami deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir jie buvo registruoti, sūnus buvo registruotas prie jo motinos namų. Siunčiami dokumentai buvo priimti pasirašytinai motinos, todėl tikrai galėjo paštininko pasiklausti kas siunčia dokumentus ir galėjo žinoti, kad atsakovas turėjo skolų. Be to nesąžiningumas yra preziumuojamas, nes toks sandoris buvo sudarytas tarp šeimos narių. Patikslino, kad atsakovui buvo siunčiami patvarkymai, kad jis atvyktų į antstolės kontorą ir praneštų apie savo pasikeitusią turtinę padėtį, tokių duomenų, kad atsakovas buvo kada atvykęs, nėra. Jam buvo siunčiami dokumentai netgi 2019 m., tačiau jis nebuvo atvykęs ir tuomet. Apie tai, kad tėvas mirė ir yra turtas, iš kurio gali būti išieškoma skola, jis to nepranešė, tai sužinojo antstolė savo iniciatyva. Pažymėjo, kad asmuo pasikeitus jo gyvenamajam adresui turi pareigą pranešti antstoliui apie tokius pasikeitimus. Nurodė, kad A. Ž. buvo atvykęs pas antstolį maždaug praeitų metų rudenį, kai jam buvo svarbu, kad būtų panaikintas areštas nuo jo banko sąskaitos, nes buvo pradėjęs dirbti. O visą laikotarpį atsakovas nebuvo aktyvus dėl savo skolų.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdydama vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojos VMI naudai, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko tėvas S. Ž.. Skolininkui, kaip pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, priklausė turtinė teisė į turtą po tėvo mirties, t. y. 3/16 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 13 d. skolininko sesuo D. Ž. ir motina I. Ž., kurios pateikė Šalčininkų rajono 1-ojo notaro biuro notarei Česlavai Bogdiun pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 2018-02-13 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 441, D. Ž. paveldėjimo teises perleido I. Ž.. Antstolė 2022 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. S-22-45-14596 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko A. Ž. palikimo, atsiradusio po jo tėvo S. Ž. mirties, atsisakymą (nepriėmimą) neteisėtu ir negaliojančiu; ir 1) priteisti skolininkui 3/8 dalių tenkančio paveldėtino turto, kuris yra trečiųjų asmenų valdyme; 2) įpareigoti skolininką paveldėtą turtą įregistruoti savo vardu; 3) nustatyti, kad skolininkui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centre“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis. Iš teismui pateiktų Antstolių informacinės sistemos (AIS) 2022 m. birželio 17 d. duomenų matyti, kad skolininko A. Ž. atžvilgiu vykdoma 7 bylos. Išieškotoja nurodo, kad iki 2018 m. gegužės 3 d. (paskutinė diena, iki kurios A. Ž. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola išieškotojai yra 53.729,57 Eur. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad S. Ž. palikimą priėmė skolininko sesuo D. Ž. ir motina I. Ž., kurios pateikė Šalčininkų rajono 1-ojo notaro biuro notarei Česlavai Bogdiun pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 2018-02-13 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 441, D. Ž. paveldėjimo teises perleido I. Ž.. Įpėdinė paveldėjo šį nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį buto Buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1699/4824 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. birželio 17 d. duomenų bazės matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), po S. Ž. mirties paveldėjo I. Ž.. D. Ž. 2018 m. vasario 13 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi savo priimtą palikimą padovanojo motinai I. Ž.. 2018 m. birželio 7 d. Šalčininkų rajono 1-o notaro biuro notarė Česlava Bogdiun išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Nagrinėjamo bylos atveju nustatyta, kad atsisakydamas palikimo po tėvo mirties, atsakovas turėjo įsiskolinimą išieškotojai. Atsakovas A. Ž. teismo posėdžio metu teigė, kad jis nesuprato, jog skolas galėjo padengti priimdamas palikimą po tėvo mirties ir tik dabar suprato apie tokią galimybę. A. I. Ž. teigia, kad jau ilgą laiką buvo šeimoje sutarę, kad bet kurio vieno iš tėvų mirties atveju, vaikai palikimo nepriims ir viską paliks vienam iš likusių tėvų, tačiau toks ne rašytinis susitarimas ir testamento nebuvimas įrodo priešingai, juolab, kad atsakovės teigimu, vyras mirė staiga, o paklausta, ar dabar yra sudarytas testamentas ir kam po jos mirties atitektų turtas, paaiškino, kad nors dabar ir žino apie sūnaus skolas, visą turtą paliktų ne vaikams, o anūkams. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovo tėvas S. Ž. buvo išreiškęs savo valią po mirties palikti savo turtą konkrečiam asmeniui. Taigi, toks laisvas atsakovo A. Ž. apsisprendimas nepriimti palikimo, t.y. atsisakyti turto, į kurį būtų nukreiptas išieškojimas, o atsakovės teigimas, kad apie sūnaus skolas nežinojo ir nors dabar jau, jos teigimu, žino, turtą paliks anūkams, vertintinas kaip siekimas išvengti skolų išieškojimo. Darytina išvada, kad nebuvo būtinumo skolininkui A. Ž. nepriimti atsiradusio palikimo po tėvo mirties.

Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Nagrinėjamoje byloje aktuali CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtina prezumpcija, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. CK 3.135 straipsnyje nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas A. Ž. yra atsakovės I. Ž. sūnus. Prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas A. Ž. buvo nesąžiningas ir žinojo, jog atsisakius palikimo, antstolis negalės išsiieškoti iš jo skolą, dėl ko nukentės išieškotojos interesai. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo A. Ž. veiksmai atsisakyti palikimo po tėvo mirties buvo nulemti kokio nors būtinumo, todėl teismo vertinimu, atsakovės siekė išvengti skolų išieškojimo.

Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovės žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis ieškovo interesus. Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). CK 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie pripažįstami artimaisiais giminaičiais, o būtent artimieji giminaičiai yra: tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).