- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 2YT-11238-819/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05978-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- L. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja D. J., L. P., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti terminą V. P. P. palikimui priimti. Pareiškime (b.l. 1) pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. P. P., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 2 d. pareiškėja iš Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro gavo pranešimą, kad pagal VĮ „Turto bankas“ pateiktus duomenis atsirado turto, apie kurį anksčiau nebuvo žinoma. Pareiškėja pažymi, kad ji yra pirmos eilės įpėdinė ir atsiradus mirusiojo turtui, apie kurį jai anksčiau nebuvo žinoma, ji nori priimti jo palikimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą. Nurodė, kad iki V. P. P. mirties ji su juo nebendravo, nes su jos motina V. P. P. buvo išsiskyręs ir sukūręs kitą šeimą. Nei apie jo mirtį, nei apie jo palikimą ji nežinojo. Tokie duomenys ją pasiekė tik gavus informaciją iš notarės. Jos teigimu, būtent ši aplinkybė ir yra svarbi priežastis atnaujinti terminą tėvo palikimui priimti, nes jeigu ji apie tėvo mirtį ir jo palikimą būtų žinojusi, būtų ėmusis veiksmų palikimui priimti. Pažymėjo, kad ji sutinka, kad tėvo palikimą priimtų ir L. P., taip pat kita jos sesuo. Jos palikimą pasidalintų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą byloje (b. l. 41-43), kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ žiniomis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pradėjusi, bet nebaigusi palikėjo V. P. P. palikimo perėjimo valstybei procedūras. VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybė, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. P. P. palikimo perėjimą valstybei. Todėl tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. P. P. palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, jo atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 43).
Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu pareiškimu sutinka (b. l. 57-56).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. P. taip pat prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad V. P. P. yra jos tėvas. Jis mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su jos motina O. P.. Pareiškėja, D. J. yra jos netikros (kitos mamos) seserys. Pažymėjo, kad mirus tėvui jai nebuvo žinoma apie likusį kokį nors jo palikimą. Jai buvo žinoma, kad kažkada jis gavo kažkokias išmokas už atkurtą žemę, tačiau nežinojo, kad jos nėra išmokėtos jam pilnai iki mirties. Kito turto jis mirties dieną neturėjo, todėl niekas dėl jo palikimo priėmimo ir nesikreipė. Taip pat nurodė, kad ji taip pat pageidauja priimti tėvo V. P. P. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. taip pat pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad ji sutinka su pareikštu reikalavimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo D. J. neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą ji informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 66).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 67-68). Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo paveldėjimo procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio V. P. P. nuosavybės teise valdyto turto paveldėjimo valstybės vardu, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas, išlaidų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepatyrė. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jo atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 67).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad V. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 16, 36, 60-61). Mirties momentu jis buvo santuokoje su O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 36, 37, 62), buvo užauginęs tris vaikus – pareiškėją G. Š. (b. l. 18-21), suinteresuotus asmenis D. J., L. P. (b. l. 36, 63), kurių susilaukė ne su ta pačia moterimi. Pareiškėjos G. Š. ir suinteresuoto asmens D. J. mama buvo B. B. P., o suinteresuoto asmens L. P. – O. P.. Byloje nėra duomenų, kad V. P. P. būtų palikęs testamentą (b. l. 2, 52, CPK 178 straipsnis). Po V. P. P., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, todėl 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pateikė suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 52). Šis faktas buvo registruotas Testamentų registre (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis Nekilnojamojo turto, Kelių transporto priemonių registrų duomenimis nustatyta, kad mirties momentu V. P. P. nuosavybės teise neturėjo nekilnojamojo turto, registruotinų transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau iš pareiškėjos pateiktų įrodymų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2019 m. vasario 11 d. rašto Nr. 40PAŽ-59-(14.40.33), nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 38135-62-6663 V. P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,50 ha žemės, buvusios Bajorų kaime, Luokesos seniūnijoje, Molėtų rajone, atlyginant pinigais. Todėl jam šiuo metu yra priskaityti 673,95 Eur indeksuotos su priskaičiuota infliacija neišmokėtos piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą 1,50 ha žemę (b. l. 4).
Mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. V. P. P. mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį terminą teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą tėvo V. P. P. palikimui priimti grindžia tuo, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie tėvo palikimą, apie jo faktą pareiškėjai tapo žinoma tik gavus raštą iš notarės, informavusios ją, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į V. P. P. palikimą.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Byloje nustatyta, kad per įstatymo nustatytą terminą niekas iš įstatyminių įpėdinių V. P. P. palikimo nepriėmė, dėl ko pareiškimą notarei dėl jo palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Paveldėjimo teisės liudijimas į V. P. P. palikimą Lietuvos Respublikai kol kas nėra išduotas, o Lietuvos Respublika nėra patyrusi išlaidų, susijusių su V. P. P. palikimo priėmimo (b. l. 67-68). Nurodytos aplinkybės, įvertinus 1964 m. CK 588 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad teismui prailginus terminą palikimui priimti įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio turto, kitų įpėdinių priimto arba perėjusio valstybei, tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančio turto dalį, liudija, kad termino pareiškėjai atnaujinimas bet kuriuo atveju nepažeis civilinių teisinių santykių stabilumo.
Byloje nustatyta, kad V. P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė tik 2019 m. vasario 26 d. (b. l. 1). Nors pareiškėja 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti praleido žymiai – net devyniolika metų, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjos sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti tėvo palikimą (1964 m. CK 591 straipsnio 2 dalis), bet tai, jog ji nežinojo nei apie tėvo mirtį, nei apie atsiradusį jo palikimą. Nurodytas aplinkybes pagrindžia pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėja, tėvui V. P. P. sukūrus kitą šeimą, su juo nebendravo, ryšių nepalaikė, o apie tėvo mirtį, jo galimą palikimą sužinojo tik iš Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. S-25, kuris jos buvo gautas tik 2019 m. vasario 2 d. (b. l. 1, 2, 22). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjai buvo ar turėjo būti žinoma apie tėvo mirtį, jo palikimą anksčiau (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl, teismo vertinimu, ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie V. P. P. mirtį ir jo turimą turtą, į kurį pareiškėja gali pretenduoti kaip įstatyminė įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios terminas V. P. P. palikimui priimti pareiškėjai yra atnaujintinas (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis). Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia teismas įvertina ir tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti teisę į tėvo palikimą, ją įgyvendindama veikia sąžiningai, ką liudija kreipimasis į teismą nedelsiant po to, kai iš Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro pareiškėja gavo 2019 m. sausio 24 d. raštą dėl V. P. P. turto paveldėjimo (b. l. 1, 3, 10). Taigi įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjos praleistą įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.
Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo L. P. nurodė taip pat pageidaujanti priimti tėvo V. P. P. palikimą. Pareiškėja nurodė, kad tam ji neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims paaiškintina, kad pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį palikimas gali būti priimamas, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui jam priimti, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teisėja
nutarė:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.