Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bomba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6317-115/2011 pagal ieškovo Latvijos Respublikos įmonės ,,Mikrofona Ieraksti“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Bomba“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Latvijos Respublikos įmonė „Mikrofona Ieraksti“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Bomba“ dėl bankroto bylos iškėlimo, administratoriumi siūlo skirti UAB „Forsina“. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, neatsiskaito su ieškovu, yra skolingas 111 244,14 Lt, pažymėjo, jog skolos dydį atsakovas pripažino 2009 m. balandžio 22 d. susitarimu dėl skolos išdėstymo.

Vilniaus apskrities VMI, pateikė prašymą iškelti UAB „Bomba“ bankroto bylą. Nurodė, jog atsakovas yra skolingas valstybės biudžetui 366 680 Lt. Įmonės administratoriaus nepasiūlė.

UAB „Akelotė ir Ko“ pateikė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu į bylą, įmonės administratoriumi siūlė skirti UAB „Admivita“ . Nurodė, jog atsakovas yra skolingas 6 478,66 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes jos priėmimo metu nebuvo įstatyminių sąlygų iškelti UAB „Bomba“ bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d.), t. y. neegzistavo bankroto bylos atsakovui iškėlimo sąlygų. Atsakovas nutarties priėmimo dieną buvo mokus. Tinkamu įrodymu, patvirtinančiu duomenis apie įmonės pradelstas skolas (įsipareigojimus) laikytinas atsakovo kreditorių sąrašas (CPK 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1013/ 2010). Pagal byloje esantį atsakovo 2010 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašą atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro iš viso tik 558 283,62 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, turi iš viso net 4 302 362 Lt vertės turto, akivaizdu, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai (558 283,62 Lt) neviršija pusės į UAB „Bomba“ balansą įrašyto turto vertės (2 151 181 Lt). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129/2010). UAB „Bomba“ iš esmės vykdo savo įsipareigojimus, o įsipareigojimo ieškovui įvykdymo atidėjimas sąlygotas laikinų finansinių sunkumų, kuriuos atsakovas tikisi greitu laiku pašalinti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė apie tai, kad bendra iš ieškovo įsigytų ir nerealizuotų prekių vertė sudaro 120 000 Lt ir ženkliai viršija atsakovo skolą ieškovui. Atsakovas siūlė ieškovui grąžinti šias prekes, tokiu būdu atlyginant susidariusią skolą, tačiau ieškovas atsisakė jas priimti. Todėl nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota ir dėl to panaikintina (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.). Dėl įsipareigojimų trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities VMI vykdymo pažymėtina, kad, kaip atsakovas šiuo metu veda derybas su Vilniaus apskrities VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4, priedas Nr. 1). VMI atsakė į atsakovo raštą raštu Nr. (14.3.)-46-32A31, patvirtindamas, kad atsakovo atveju egzistuoja galimybė išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau šio klausimo sprendimui reikalingi papildomi dokumentai, kuriuos paprašė pateikti (priedas Nr. 1). AB SEB banko nurodoma su atsakovu sudaryta 2002 m. liepos 3 d. Kreditavimo sutartis Nr. 1450207120977-03 iki šiol nėra nutraukta, dėl ko trečiasis asmuo SEB bankas neįgijo teisės į viso kredito, suteikto pagal šią sutartį, grąžinimą, taigi, ir į nurodomą paskolos likutį – 789 893,97 Lt. Todėl trečiojo asmens AB SEB banko prašyme nurodyta atsakovo skola (789 893,97 Lt) negali būti laikoma pradelsta. UAB „Akelotė ir Ko“ skola nėra didelė - vos 6 478,66 Lt už iš šios įmonės įsigytą, tačiau kol kas nerealizuotą produkciją. Su trečiuoju asmeniu sudarytos produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties 9.4 punktas suteikia atsakovui teisę grąžinti net ir kokybiškas nerealizuotas prekes, tačiau UAB „Akelotė ir Ko“ bankroto administratorius piktybiškai atsisakė šio pasiūlymo, reikalaudamas tik piniginių lėšų ir spausdamas atsakovą grasinimu iškelti jam bankroto bylą. Atsakovo turimas turtas siekia 4 302 362 Lt, o iš jo realizuoti skirtos prekės sudaro net 1 703 062Lt atsakovo turto vertės, iš kurios galima visiškai įvykdyti įsipareigojimus. Todėl darytina išvada, kad UAB „Bomba“ vykdo savo įsipareigojimus.Tik nedidelė atsakovo turto dalis (palyginus ją su visu atsakovo turtu) – 361 197,44 Lt - yra areštuota. Nutartis panaikintina savarankišku absoliučiu jos negaliojimo pagrindu, kadangi teismas visiškai nepasisakė ir nemotyvavo nutarties toje dalyje, kurioje buvo ginčijamas ieškovo reikalavimo dydis. Ieškovo tikrasis skolos dydis sudaro 93 804,26 Lt, ką patvirtina atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pridėti įrodymai - bankinių pavedimų kopijos (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Pagal 2009 m. balandžio 22 d. sutartį matyti, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 52 572,28 eurus, tačiau, kaip pagrįsta aukščiau, atsakovas ieškovui jau yra grąžinęs 18 355,24 eurus šios skolos. Be to, pažymėtina tai, kad pats ieškovas 2009 m. lapkričio 10 d. kreditine sąskaita yra suteikęs atsakovui 25 000 eurų nuolaidą aukščiau nurodytiems atsiskaitymams už prekes (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3). Todėl atsakovo skola ieškovui pagal 2009 m. balandžio 22 d. sutartį yra 9 217,04 eurų. Likusi atsakovo skola ieškovui - apie 18 000 eurų, susidarė pagal kitus sandorius. Iš viso atsakovas ieškovui yra skolingas 93 804,26 Lt.

Akivaizdžiai matyti, kad atsakovas teismui pateikė netinkamą kreditorių sąrašą, siekdamas nuslėpti tikruosius įmonės pradelstus įsipareigojimus ir tokiu būdu išvengti bankroto bylos kėlimo, nes visos atsakovo skolos kreditoriams yra „iki pareikalavimo“. Atsakovo siekį nuslėpti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį patvirtina ir tai, kad atsakovo į bylą pateiktame kreditorių sąraše trečiasis asmuo UAB „Akelotė ir Ko“ nurodytas prie įsipareigojimų „iki pareikalavimo“, kai tuo tarpu iš trečiojo asmens pateiktų duomenų matyti, jog įsiskolinimo terminas yra pradelstas. Trečiasis asmuo AB SEB bankas į atsakovo kreditorių sąrašą apskritai nėra įtrauktas, nors iš AB SEB banko pateiktų į bylą duomenų akivaizdžiai matyti, jog atsakovas skolingas AB SEB bankui. Viešai skelbiamais Sodros duomenimis, atsakovo skola VSDFV šiuo metu sudaro 47 883,33 Lt.Atsakovo pateiktame kreditorių sąraše nenurodyti darbuotojai, kadangi atsakovo įsipareigojimai darbuotojams negali būti „iki pareikalavimo“, tačiau balanse tokios skolos nurodytos.Pasisakant dėl skolos ieškovui dydžio pažymėtina, kad iš atsakovo bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodytų sąskaitų numerių, šie pavedimai buvo atlikti visiškai ne pagal šalių 2009 m. balandžio 22 d. susitarimą, o apmokant kitas ieškovo sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB „Bomba“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008).

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki.

Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė naujausius finansinius dokumentus, patvirtinančius įmonės finansinę padėtį 2011 m. birželio 30 d. Iš šių dokumentų matyti, kad įmonės į balansą įrašyto turto vertė yra 4 302 362 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 913 096 Lt, atsakovo didžiąją dalį turto (3 740 300 Lt) sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio 1 703 062 Lt skirtos perparduoti prekės, o 1 794 257 Lt – per vienerius metus gautinos sumos. Šie duomenys rodo, kad įmonės turtinė padėtis nėra gera ir atsakovo įmonės situacija negerėja, o priešingai – blogėja. Tai patvirtina faktas, kad atsakovo turto vertė, lyginant 2009 m., 2010 m. bei 2011 m. duomenis, tendencingai mažėja, atsakovas tiek 2009 m., tiek 2010 m. dirbo nuostolingai (turėjo atitinkamai 647 599 Lt ir 702 518 Lt nuostolių). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, atsakovas turėjo 56 322 Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų. Nors atsakovas nurodo, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai 2011 m. birželio 30 d. sudarė tik 558 283,62 Lt, tuo pačiu jis nurodė, kad kreditorių, kurie turi pareikalavimo teisę, reikalavimų suma sudaro 2 092 985,37 Lt (1 t., 50-53 b. l.). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, jei nėra nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai, toks neapibrėžtumas yra vertinamas kaip sąmoningas atsakovo įmonės blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-479/2011). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo laikyti, kad atsakovo nurodyti kreditoriai jau faktiškai turi reikalavimo teisę, o jų reikalavimai yra pradelsti. Taigi, vertinant, kad pagal paties atsakovo pateiktus duomenis kreditorių reikalavimai iš viso sudaro 3 209 552,61 Lt (1 t., b. l. 53), o atsakovo įmonė turi turto, kurio vertė yra 4 302 362 Lt, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo nemokumą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, nes AB SEB bankas į kreditorių sąrašus iš viso neįtrauktas, o skolos ieškovui, trečiajam asmeniui UAB ,,Akelotė ir Ko“ bei Vilniaus apskrities VMI reikalavimų pagrįstumas ar galimas atidėjimas esminės reikšmės atsakovo nemokumo nustatymui neturi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą skundžiamą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.