Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „MS contractor“ administracijos vadovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria nutarta atmesti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-1270-360/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „MS contractor“ administracijos vadovo Sauliaus Gramausko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MS contractor“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal 2010 m. sausio 4 d. balanso duomenis įmonės turtas sudarė 312 788 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 62 242 Lt. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad įmonės finansinė būklė neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte reglamentuotos nemokumo sąvokos reikalavimų.

1. Teismas, vertindamas atsakovo balansą, neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes. Iš bankrutavusio užsienio juridinio asmens gautina 312 788 Lt suma yra beviltiška (Pelno mokesčio įstatymo 25 str.). Atsakovas šios skolos negali atgauti nuo 2007 m. Pateikiami dokumentai patvirtina pastangas susigrąžinti skolą. Teismas neįvertino fakto, kad, negaudama pajamų ir turėdama 62 242,41 Lt įsipareigojimą, įmonė ne tik nesumažins įsiskolinimų, bet jie dar ir išaugs.

2. 2010 m. sausio 1 d. įmonės pradelsta skola biudžetui sudarė 55 566,59 Lt. Teismas pažeidė ieškovo teisę bankrutuoti, o vadovui išvengti sankcijų dėl pavėluoto kreipimosi į teismą (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis apibrėžia įmonės nemokumą. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.

Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo UAB „MS contractor“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Remdamasis atsakovo 2010 m. sausio 4 d. balanso duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonės turtas sudarė 312 788 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 62 242 Lt. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad įmonė nėra nemoki.

Atskirajame skunde ieškovas UAB „MS contractor“ nurodo, kad teismas, vertindamas atsakovo balansą, neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad iš bankrutavusio užsienio juridinio asmens gautina 312 788 Lt suma yra beviltiška.

Iš tiesų, kaip matyti iš atsakovo 2010 m. sausio 4 d. balanso (b.l. 36-37), atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o jo turtą sudaro vien tik per vienerius metus gautinos sumos (312 813 Lt). Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad atsakovas atgaus visą ar bent jau didžiąją dalį į balansą įtrauktos sumos.

Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos aprašo, t.y. skolų įmonei (debitorių) sąrašo (b.l. 39) matyti, kad UAB „MS contractor“ skolininkai yra užsienio juridiniai asmenys, kurių skolos atsirado atitinkamai 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. gruodžio 10 d. ir 2008 m. gruodžio 15 d. Atsakovo 2009 m. balanso aiškinamasis raštas (b.l. 43) patvirtina, jog 36 balanso eilutė (pirkėjai) yra 312 813,04 Lt, tačiau 212 681 Lt sumą sudaro abejotinos skolos. Taigi, pati bendrovė abejoja dėl didžiosios skolos dalies atgavimo. Be to, į bylą nėra pateikti duomenys apie gautinos per vienerius metus skolos priteisimą ir/ar išieškojimą. Taigi pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad iš užsienio juridinių asmenų atsakovo gautinos skolos, sudarančios visą atsakovo turto vertę, atspindi tikrąją atsakovo turimo turto vertę.

Pagal atsakovo įmonės skolų (kreditorių) sąrašą (b.l. 40), pradelstos jo skolos sudaro 62 242,41 Lt, tarp jų 21 318,94 Lt – VMI, 34 246,65 Lt – Sodrai ir 6 676,82 Lt – įsiskolinimas darbuotojams. Byloje nėra duomenų, kad skolos sumažėjo, priešingai, pvz. dėl įsiskolinimo VMI, VSDFV skaičiuojami delspinigiai, dėl ko skola tik didėja.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti duomenys, jog įmonė toliau vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir siekia atsiskaityti su kreditoriais bei dengia turimus įsiskolinimus, darytina išvada, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas uždarajai akcinei bendrovei „MS contractor“ atsisakė iškelti bankroto bylą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu, nutaria :

Rezoliucinė dalis

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „MS contractor“ klausimą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.