- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- e2-2345-860/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01734-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- M. Z.
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. M. Zakas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. L.: 2 575,00 Eur žalos atlyginimo; 140,70 Eur delspinigių; 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas M. Ž. 2015-11-15 nuomos sutarties Nr. 160 pagrindu išnuomojo atsakovui J. L. automobilį Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016-11-17. Nuomos sutarties 2.6 punkte nustatyta, kad automobilis nebus naudojamas, jeigu nuomininkas yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar kitokių stipraus poveikio medikamentų, kurie daro poveikį žmogaus reakcijai. Tačiau atsakovas šio draudimo nepaisė ir 2015-12-11 apie 02.37 val. Konstitucijos pr. 12, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio su išsinuomotu automobiliu padarė eismo įvykį, kurio metu automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Nuomos sutartimi automobilis išnuomotas už 15 Eur parai, kurie turėjo būti sumokėti gražinant automobilį. Sutarties terminas šalių žodiniu sutarimu buvo pratęstas iki 2015-12-11, tačiau automobilis nustatytu grąžinimo terminu nebuvo grąžintas ir už nuomą nesumokėta. Dėl eismo įvykio metu automobilio nepataisomo sugadinimo buvo padaryta 1 450 Eur žala, už automobilio nuomos laikotarpį nuo 2015-11-15 iki 2015-12-11 (26 d.) atsakovas nesumokėjo 390 Eur, be to, automobilis iš automobilių saugojimo aikštelės gražintas tik 2015-12-14, kas sudaro dar 30 Eur negautų pajamų. Tokiu būdu už automobilio nuomą negauta 420 Eur. Nurodo, kad ieškovas vykdo individualią veiklą, susijusią su automobilių nuoma ir tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Dėl atsakovo kaltės įvykusio eismo įvykio metu automobilio nepataisomo sugadinimo ieškovas negavo pajamų nuo 2015-12-15 iki 2015-12-31 (16 d.) 240 Eur ir 2016-01-31, 465 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 705 Eur už 47 dienas. Be to, nuomos sutarties 5.4 punktu nustatyta, kad nuomininkas moka 0.5 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas su ieškovu nėra atsiskaitęs, todėl turi pareigą atlyginti ieškovui ir sutartyje numatytus delspinigius, paskaičiuotus laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-02-19 (67 d.), t.y. 140,70 Eur.
A. J. Lipnevič nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papilomai pažymėjo, kad ginčo automobilio jis šiuo metu neturi, pardavė metalo supirkėjams už 20 Eur, pasiliko tik kelias jo detales (galinius žibintus, stiklus, galinius amortizatorius ir kt.), kurios galėtų būti vertos apie 100 Eur. Taip pat nurodė, kad minėtą automobilį pirko maždaug prieš metus laiko už 1 450 Eur kainą, į kurią įskaičiuotas ir automobilio parvežimas iš Vokietijos. Pažymėjo, kad išsinuomodamas automobilį atsakovas sumokėjo 50 Eur užstatą; nurodė, jis vykdo veiklą nuo 2014 m. ir tuo metu turėjo 5 automobilius (su ginčo automobiliu); dėl automobilio rezervacijos tariamasi dažniausiai telefonu, todėl jokių įrodymų, patvirtinančių šio automobilio paklausą, pateikti negali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą
1. Ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovo J. L. 2 575,00 Eur žalos atlyginimo.
2. CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei atsakomybei atsirasti yra būtinos visos sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).
3. Ieškovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. Z. nuo 2014-04-03 vykdo individualią veiklą: automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuomą ir išperkamąją nuomą, automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą.
Ieškovas (nuomotojas) M. Z. ir atsakovas (nuomininkas) J. L. 2015-11-15 sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 160, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui transporto priemonę Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviejų parų laikotarpiui (nuomos pradžia: 2015-11-15, nuomos pabaiga: 2015-11-17) už sutartyje numatytą kainą (vienos paros nuomos kaina: 15,00 Eur; užstatas: 50,00 Eur); taip pat sutartyje buvo numatyta nuomojamo automobilio vertė: 1 450,00 Eur; bei nuomininko (atsakovo) atsakomybė: nuomininkas yra visiškai atsakingas nuomotojui už automobilio tyčinį arba neapdairumo pasėkoje įvykusį gedimą ir kitų nuostolių atlyginimą, tuo atveju, jei draudimo kompanija neatlygina padarytų nuostolių (sutarties 6.1 p.); nuomininkas prisiima atsakomybę, jei įvyksta automobilio gedimas dėl jo kaltės (sutarties 6.2 p.); nuomininkas atsako už automobiliui padarytą žalą, jei jis pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles ar transporto priemonę vairavo asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (sutarties 6.3 p.). Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad automobilį be kita ko draudžiama naudoti, jeigu nuomininkas yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar kitokių stipraus poveikio medikamentų, kurie daro žalą žmogaus reakcijai.
Minėta transporto priemonė nuosavybės teise minėtu laikotarpiu priklausė ieškovui M. Z.; automobilio Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – M. Z.; automobilis taip pat buvo draustas KASKO draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.4 punkte numatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, jei žala atsirado tuo metu, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaiginamųjų medžiagų.
4. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-13 nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-854-276/2016, atsakovą J. L. nubaudė už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) pažeidimą; nutarime konstatavo, kad J. L. 2015-12-11 apie 02.37 val., būdamas neblaivus (1,00 promilė), vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, tuo pažeidė KET 14 punktą ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.
Ieškovo pateiktame 2015-12-11 administraciniame sprendime dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme nurodyta - uždrausti transporto priemonei Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešajame eisme, kuri po eismo įvykio ar kitokio įvykio neatitiko techninių reikalavimų: suveikė oro pagalvių sistema.
5. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas pažeidė automobilio nuomos sutarties sąlygas, t.y. išsinuomotą transporto priemonę vairavo neblaivus, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir automobilis buvo sugadintas, pasak ieškovo, nepataisomai, sutartu terminu automobilio negrąžino, darytina išvada, kad atsakovas sugadino minėtą transporto priemonę ir dėl to yra kaltas.
6. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
7. Ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti 2 575,00 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro: 1 450,00 Eur transporto priemonės Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė; 420,00 Eur negautos pajamos už transporto priemonės nuomą laikotarpiu 2015-11-15 – 2015-12-14; 705,00 Eur negautos pajamos dėl netektos galimybės nuomoti transporto priemonę laikotarpiu 2015-12-15 – 2016-01-31.
8. Ieškovas nurodė, kad minėto automobilio vertė – 1 450,00 Eur, ir ji buvo numatyta 2015-11-15 automobilio nuomos sutartyje; atsakovas, pasirašydamas sutartį, automobilio vertės neginčijo ir su ja sutiko, ir kadangi sugadino transporto priemonę nepataisomai, jis turi atlyginti ieškovui visą automobilio vertės sumą. Iš esmės tokią ginčo automobilio kainą patvirtina ir į bylą pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutinę minėto automobilio kainą Lietuvoje ginčui aktualiu laikotarpiu.
Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad ginčo automobilis nebuvo remontuojamas, nes dėl padaryto eismo įvykio jo remonto kaštai būtų buvę dideli. Šiuo metu automobilio nebeturi, jį išregistravo ir pardavė metalo supirkėjams už 20,00 Eur, be to, pasiliko kai kurias automobilio detales, t.y. galinius žibintus, stiklus, galinius amortizatorius ir kt., kurių vertė – apie 100,00 Eur.
Byloje nenustatyta, kad ieškovas už sugadintą transporto priemonę būtų gavęs draudimo išmoką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į sugadinto automobilio Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, atskaičiavus ieškovo gautas sumas (20,00 Eur + 100,00 Eur), yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 1 330,00 Eur (1450 Eur – 120 Eur) žalos atlyginimą už nepataisomai sugadintą automobilį.
9. 2015-11-15 automobilio nuomos sutartimi minėta transporto priemonė buvo išnuomota dviejų parų laikotarpiui, t.y. nuo 2015-11-15 iki 2015-11-17; vienos paros nuomos kaina – 15,00 Eur. Tad už dvi paras atsakovas, grąžinant automobilį, turėjo sumokėti ieškovui 30,00 Eur nuomos mokesčio. Sudarydamas sutartį, atsakovas paliko ieškovui 50,00 Eur užstatą, kaip tai numatyta sutartyje. Ieškovas nurodo, kad šalių žodiniu sutarimu sutarties terminas buvo pratęstas iki 2015-12-11, tačiau, įvykus eismo įvykiui, automobilis iš automobilių saugojimo aikštelės grąžintas tik 2015-12-14. Tad darytina išvada, kad atsakovo automobilio nuomos laikotarpis tęsėsi nuo 2015-11-15 iki 2015-12-14, t.y. 28 dienas, ir ieškovas negavo iš atsakovo 420,00 Eur (28 d. x 15,00 Eur) nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad automobilio nuomos sutartyje nurodyta automobilio grąžinimo data – 2015-12-14, kuri yra patvirtinta nuomininko (atsakovo) parašu.
Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog 50,00 Eur užstato suma, kuri buvo sumokėta nuomos sutarties sudarymo dieną, nėra išskaičiuota iš negautų pajamų už nuomos laikotarpį sumos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 370,00 Eur (420 Eur – 50 Eur) negautų pajamų už nuomos laikotarpį.
10. Ieškovas taip pat prašo priteisti 705,00 Eur negautų pajamų dėl netektos galimybės nuomoti transporto priemonę laikotarpiu 2015-12-15 – 2016-01-31. Ieškovas nurodo, kad tuo metu be ginčo automobilio turėjo dar keturis automobilius, kurie buvo ir yra nuomojami, o negautos pajamos skaičiuojamos iki 2016-01-31, nes nurodytu periodu automobilių nuomos paklausa buvo didelė, kadangi automobilius iš ieškovo iš esmės nuomoja į Lietuvą grįžę emigrantai, todėl būtent žiemos atostogų grįžę Lietuvos piliečiai ypatingai aktyviai ieškodavo automobilių nuomai. Todėl ieškovas, negalėdamas išnuomoti automobilio Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertino negautų pajamų dydį nurodytu laikotarpiu, nes kitos jo keturios turėtos transporto priemonės laikotarpiu 2015-11-15 – 2016-01-31 buvo išnuomotos.
Negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Tokios negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas (CK 6.246 - 6.249 straipsniai) ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir, ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui.
Teismo nuomone, ieškovas, reikšdamas reikalavimą laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-01-31 priteisti iš atsakovo po 15,00 Eur nuostolių už kiekvieną dieną dėl netektos galimybės nuomoti transporto priemonę, nepagrindė šio reikalavimo ir iš esmės nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ((duomenys neskelbtini) str.). Pažymėtina, kad negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti būtent ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.
Visų pirma, ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad visos jo turėtos keturios transporto priemonės būtent nurodytu laikotarpiu buvo išnuomotos. Taip pat nepateikė duomenų, kad apskritai buvo didelė transporto priemonių nuomos paklausa, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog nurodytu laikotarpiu ir atsakovo sugadintas automobilis būtų buvęs išnuomotas. Nepateikė kitų įrodymų, kurie tvirtintų apie realią ginčo automobilio paklausą aptariamu laikotarpiu. Tad nėra jokio pagrindo išvadai apie ieškovo turėtus nurodomus netiesioginius nuostolius.
Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dažniausiai automobiliai nuomojami trumpiems terminams, o jiems pasibaigus - automobiliai grąžinami ieškovui ir tik po kelių dienų jie vėl yra išnuomojami. Tad tikėtina, kad ir šis sugadintas automobilis bet kokiu atveju nebūtų buvęs išnuomotas visą ieškovo nurodytą laikotarpį (2015-12-15 – 2016-01-31), t.y. be pertraukų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) nepagrindė, jų neįrodė, jog būtent nurodytu laikotarpiu ir būtent dėl minėto automobilio sugadinimo ir negalėjimo jo išnuomoti, jis negavo 705,00 Eur pajamų, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys netenkintinas ((duomenys neskelbtini) str.).
11. Apibendrinant konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti iš viso 1 700,00 Eur (1 330,00 Eur + 370,00 Eur) žalos atlyginimo.
Dėl delspinigių priteisimo
12. Ieškovas, remdamasis nuomos sutarties 5.4 punktu prašo priteisti iš atsakovo 0,5 proc. dydžio delspinigių už laikotarpį 2015-12-15 – 2016-02-19 (67 d.), t.y. 140,70 Eur.
Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.).
Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 5.4 punkte numatyta, kad už kiekvieną uždelstą dieną nuomininkas įsipareigoja sumokėti 0,5 proc. delspinigių.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl netesybų susitarė sudarydamos sutartį, atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė, prašoma priteisti netesybų suma protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams neprieštarauja, todėl yra pagrindas priteisti tokią delspinigių sumą (CPK 6.71 str., 6.258 str.).
Dėl palūkanų
13. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 61,00 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (~68 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 700,00 Eur žalos atlyginimo, 140,70 Eur delspinigių, iš viso 1 840,70 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų ir 70 ct); 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.