Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Z., A. Ž., valstybės įmonei Turto bankas, dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys M. Z. ir A. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, be to, gauti suinteresuotų asmenų atsiliepimai, kuriuose M. Z. ir A. Ž. nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. 19-12055223. G. Ž. nuolatinė gyvenamoji vieta iki mirties buvo Antakalnio g. 7, Druskininkuose. Santuokos liudijimas I-DR Nr. 0066318 patvirtina, kad pareiškėja ir G. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys M. Z., A. Ž., kaip matyti iš gimimo liudijimų II-PJ(a) Nr. 945225 ir I-DR Nr. 270717, yra pareiškėjos ir G. Ž. vaikai.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad santuokos metu sutuoktiniai I. Ž. ir G. Ž. įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Testamento registro išrašas patvirtina, kad palikėjas G. Ž. testamento nesudarė, jo palikimo niekas nepriėmė.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas gali būti priimtas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys terminui palikimui priimti atnaujinti pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.

Be to, pažymėtina, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Kaip nurodė teismo posėdžio metu pati pareiškėja, ji po sutuoktinio G. Ž. mirties labai pergyveno, nes kartu su sutuoktiniu išgyveno beveik 60 metų, pablogėjo jos sveikata, dėl ko ilgai gydėsi, be to, ji rūpinosi jo laidotuvėmis, kapo sutvarkymu, todėl į notarą dėl mirusio sutuoktinio G. Ž. palikimo priėmimo kreipėsi 2019 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. praleidusi įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Medicininė pažyma patvirtina, kad pareiškėjos I. Ž. sveikatos būklė po sutuoktinio mirties pablogėjo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra 82 metų amžiaus, todėl natūralu, jog turėdama dar ir sveikatos problemų, išgyvendama artimo žmogaus, su kuriuo kartu pragyveno beveik 60 metų, netektį, ji pora savaičių pavėlavo kreiptis į notarą dėl mirusios sutuoktinio palikimo priėmimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytus argumentus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą priimti 2019 m. balandžio 22 d. mirusio sutuoktinio G. Ž. palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog yra senyvo amžiaus, po sutuoktinio mirties labai išgyveno, rūpinosi laidotuvėmis, kapo sutvarkymu, vėliau, pablogėjus sveikatai, ilgai gydėsi, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, termino atnaujinimas nepažeis jokių kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, todėl terminas priimti mirusio sutuoktinio G. Ž. palikimą pareiškėjai atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. Ž. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą (duomenys neskelbtini), mirusio sutuoktinio G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą palikimui pagal įstatymą priimti jai atnaujinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Druskininkų rūmus.