Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-08-25 · Civilinė byla Nr. 2-12182-945/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-25
Bylos Nr.
2-12182-945/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10785-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Jolanta Ramoškienė
Kategorijos
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12182-945/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10785-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.4.; 116.1.; 118.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. P., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, atsakovės direktoriui E. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį (b.l. 3-7), kuriuo prašė pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į numatytąjį DK 127 straipsnio 2 dalyje, priteisti ieškovei iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį už nepanaudotas atostogas, delspinigius, procesines palūkanas (5%), 750 Lt turtinės žalos (150 Lt už vaistus ir medicinines priemones bei 600 Lt negautų pajamų), 6.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2013 m. spalio 11 d. terminuotos darbo sutarties Nr. 23 (b.l. 9) pagrindu spaudėja dirbo iki 2014 m. balandžio 29 d. 2014 m. sausio 31 d. apie 15 val. dirbo su brošiūrų segimo aparatu savo įprastoje darbo vietoje. Segimo proceso metu dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių segimo aparato dalis pradėjo leistis ir jai nepavyko ištraukti dešinės plaštakos antro piršto, kuris buvo prispaustas bei sužalotas. Ieškovė buvo pristatyta į gydymo įstaigą, jos nedarbingumas su pertraukomis tęsėsi iki 2014 m. balandžio 25 d. 2014 m. sausį ieškovė buvo susitarusi su darbdaviu dėl kasmetinių atostogų, kuriomis pasinaudojo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. vasario 25 d. Šiuo laikotarpiu darbdavys be pagrindo ieškovei fiksavo pravaikštas ir, ieškovei grįžus po nedarbingumo, nepaisydamas ieškovės pateikto prašymo nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos būklės (DK 127 str. 2 d.) (b.l. 10), neteisėtai atleido ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovė gydymo proceso metu patyrė turtinę (gydymo proceso eigoje skirti vaistai, perrišimams skirtos medicininės priemonės, apsilankymai pas medikus (kelionės išlaidos, procedūros)) ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimą nulėmė atsakovės nenoras pripažinti kaltę, derybos dėl žalos atlyginimo, įkalbėjimas nepripažinti, kad įvykis įvyko darbo vietoje, kitos konfliktinės situacijos, taip pat ieškovės patirtas didelį fizinis skausmas, išgyvenimai dėl neaiškios visiško pasveikimo galimybės, dideli dvasiniai išgyvenimai, dėl padarytų sužalojimų apribota galimybė bendrauti ir dirbti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 35-37) atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. DGKS-1617 (b.l. 20-21) buvo konstatuota, kad laikotarpis nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. vasario 25 d. buvo pagrįstai pripažintas pravaikštomis, todėl iš darbo ieškovė atleista pagrįstai. Reikalavimai dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais. Atsakovė nevengia atlyginti žalą, jeigu jai bus pateikti žalos dydį patvirtinantys įrodymai. Apie tai ieškovė yra informuota (b.l. 11, 14). Netgi įvertinus tą aplinkybę, kad darbdavys ir buvo pripažintas kaip netinkamai instruktavęs darbuotoją, svarbu vertinti tai, kad pirštą sužalojęs įrenginys yra pakankamai paprastas, juo gali dirbti tik vienas asmuo, jo veikimo principas yra akivaizdus. Nei dedant segamus lapus ant balno, nei juos nuimant nėra jokio poreikio jokiu metu kišti pirštų ar kitų kūno dalių po segimo galvomis. Sukelta trauma yra sąlyginai nesunki, sveikimo metu traumos pasekmės nebuvo akivaizdžios, tokio pobūdžio sužalojimas niekaip negali apsunkinti bendravimo ar sukelti kitus didelius moralinius išgyvenimus.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b.l. 71-76) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 293,64 Lt turtinės žalos, susijusios su sumažėjusiomis pajamomis, atlyginimą, likusius ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė iš atsakovės valstybei 14,36 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-575-153/2015 (b.l. 95-102) ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 77-82) tenkino iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės R. P. ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos dėl gydymo išlaidų ir neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo priteisimo panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog priimant ginčijamą sprendimą nebuvo pakankamai išsamiai įvertinti ieškinio reikalavimai dėl gydymo išlaidų ir neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo atlyginimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra išspręsti ieškinio reikalavimai dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, taip pat reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalis, susijusi su negautomis pajamomis. Pakartotinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro klausimų dėl turtinės žalos, susijusios su gydymo išlaidomis, bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nagrinėjimas.

Kartu akcentuotina, jog pakartotinio bylos nagrinėjimo metu 2015 m. liepos 14 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino pripažįstantis ieškinio reikalavimą dėl 150 Lt turtinės žalos, susijusios su gydymo išlaidomis, atlyginimo (b.l. 114), 2015 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu atsakovės direktoriui pateikus atitinkamos sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (b.l. 123), ieškovė įstatyme nustatyta tvarka raštu patvirtino atsisakanti atitinkamo reikalavimo. Įvertinus nurodytą aplinkybę, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimtinas, bylos dalis dėl atitinkamo reikalavimo nutrauktina.

Nutraukus bylą dėl aukščiau aptarto reikalavimo, teisminio nagrinėjimo ribas sudaro ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo vertinimas.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą

Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš darbo santykių kylančią neturtinę žalą įtvirtinta CK 6.245, 6.250 straipsniuose, DK 250 straipsnyje. Būtinos sąlygos materialinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl materialinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą. Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir aktyvus teismo vaidmuo renkant įrodymus, netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, todėl, skirtingai nei kitų reikalavimų atveju, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai ieškovei.

Kaip matyti iš ieškinio turinio ir ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų teisminio proceso metu, neteisėtų veiksmų faktas yra siejamas su dviem savarankiškais aspektais: darbdavio padarytais pažeidimais, nulėmusiais ieškovės susižalojimą, ir darbdavio reakcija į ieškovės susižalojimą, elgesiu atleidžiant ją iš darbo ir kilusio ginčo metu. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-575-153/2015 turinio, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuotas neteisėto atsakovės veiksmo nustatyta tvarka neinstruktuojant ieškovės, kaip dirbti su įrengimu, kuriuo dirbdama ieškovė susižalojo, faktas. Dėl šio neteisėto veiksmo atsakovės atžvilgiu jau pritaikyta materialinė atsakomybė, priteisiant iš atsakovės ieškovei prarastų pajamų dydžiui lygios turtinės žalos atlyginimą. Su šio neteisėto veiksmo padarymu netiesiogiai sutiko ir darbdavys, bendrovės direktoriui pripažinus į bylą pateiktoje nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje (b.l. 15-18) užfiksuotą pažeidimą, teisminio proceso metu sutikus atlyginti ir atlyginus ieškovės patirtas gydymo išlaidas. Kadangi, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, teismo procesiniu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių pakartotinai įrodinėti nereikia, akivaizdu, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti egzistuojant aptariamą neteisėtą veiksmą. Iš kitos pusės, vertinant kitą ieškovės nurodomą neteisėtą darbdavio veiksmą- nepagrįstą elgesį kilusio ginčo metu, dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes: pirma, nesėkmingos derybos ir kilęs teisminis ginčas pats savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas darbdavio elgesys (priešinga išvada lemtų, jog kiekvienas bylą teisme laimėjęs asmuo įgytų teisę reikalauti iš priešingos šalies neturtinės žalos atlyginimo vien dėl to, jog pastaroji šalis nesutiko reikalavimo patenkinti geruoju); antra, kaip matyti iš proceso eigos, ginčo tarp šalių apimtį sąlygojo ir netinkamas ieškovės elgesys savo nuožiūra neinat į darbą ir padarant pravaikštą, nepagrįstai ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą bei reikalaujant su tuo susijusių iš darbo santykių kylančių sumų priteisimo; trečia, kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, darbdavys neignoravo ieškovės reikalavimų, aiškiai nurodydamas, jog jai bus atlyginta ta turtinė žala, kurios dydį patvirtinančius įrodymus ieškovė pateiks darbdaviui (b.l. 14); šiuo aspektu pabrėžtina, jog ieškovė ne tik nepateikė į bylą tiesiogines išlaidas patvirtinančių įrodymų, bet ir keitė prašomos priteisti neturtinės žalos dydį (jeigu pradiniame reikalavime buvo nurodyta 2.000 Lt suma (b.l. 11), tai kreipiantis į teismą jau prašoma atlyginti 6.000 Lt žalą), kas taip pat negalėjo neturėti įtakos darbdaviui sprendžiant dėl galimybės ginčą išspręsti taikiais. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog konstatuoti savarankišką neteisėtą darbdavio veiksmą- netinkamą elgesį tarp šalių kilusio ginčo metu- ir spręsti, jog dėl to ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimas galėtų būti priteisiamas teismine tvarka, nėra pagrindo.

Kartu pabrėžtina, jog dėl neteisėto veiksmo (tinkamo ieškovės neinstruktavimo kaip dirbti su įrenginiu) kilę padariniai (ieškovės susižalojimas) patvirtina egzistuojant priežastinį ryšį, kaip sąlygą materialinei atsakomybei taikyti.

Vertinant šalių argumentus, susijusius su atsakovės kalte dėl ieškovės patirtos žalos, dėmesys atkreiptinas į tai, jog, kaip minėta, pareiga paneigti kaltę tenka atsakovei. Nors atsakovės direktorius teisminio proceso metu ir akcentavo, jog naudotis įrenginiu nebuvo sudėtinga, ieškovei buvo faktiškai parodyta kaip tai daryti ir susižalojo ji dėl savo kaltės, jokie nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti, darbdavys nenuginčijo ieškovės argumento, jog įrenginys strigdavo, pripažino, jog po ieškovės susižalojimo jis buvo pakeistas nauju, turinčiu papildomas apsaugos nuo susižalojimo priemones. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog darbdavio argumentas, kad ieškovė galėjo išvengti susižalojimo, jeigu būtų elgusis apdairiai ir nepakišus piršo po prispaudžiamąja įrenginio dalimi, tegali būti vertinamas kaip argumentas, kuris turėtų įtakos vertinant prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, tačiau nepaneigia atsakovės, kaip materialinės atsakomybės subjekto, kaltės dėl ieškovės patirtos žalos.

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl ketvirtosios atsakomybės taikymo sąlygos- ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog patirta trauma lemia ar gali lemti ilgalaikius (liekamuosius) padarinius. Antra, į bylą pateikti medicininiai dokumentai atskleidžia, jog, nors ieškovės gydymas ir tęsėsi beveik tris mėnesius, trauma susijusi su vieno dešinės rankos piršto sužalojimu- suspaudimu ir nago deformacija, pažymint, jog kaulų lūžių nebuvo, nago šalinti ar kitokio pobūdžio operacijos atlikti nereikėjo, kas parodo, jog nors sveikatos sutrikdymas, galėjęs sukelti fizinį skausmą, ir buvo, jis nebuvo itin sudėtingas, kad galėtų objektyviai nulemti reikšmingus psichologinius išgyvenimus. Trečia, nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausiama ieškovės draugė R. J. ir patvirtino, jog ieškovė ją informavo apie sužalojimą, ilgą laiką gydėsi ir pergyveno dėl savo būklės, o kartu ir darbo santykių eigos, toks subjektyvus patvirtinimas, atsižvelgiant į artimus ieškovės ir liudytojos santykius, negali būti vertinamas kaip vienareikšmiškas įrodymas apie ieškovės būklę patyrus traumą, tuo tarpu jokie objektyvūs įrodymai (pvz., patvirtinantys, jog ieškovė konsultavosi su psichologais, vartojo vaistus, skirtus psichikos sveikatai pagerinti, turėjo su trauma susijusių bendravimo ar kitokio pobūdžio problemų) į bylą nepateikti. Ketvirta, kad ieškovė, skirtingai nei ji nurodė teismo posėdžio metu, traumos nevertino kaip itin rimtos, leidžia spręsti ir faktas, jog penktadienį patyrusi traumą po savaitgalio pirmadienį ieškovė atvyko į darbą ir dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo kreipėsi tik antradienį, be to, ji, nutraukusi nedarbingumą praėjus vos dviem savaitėms po traumos išvyko į planuotą kelionę, dėl ko nebuvo darbe 2015 m. vasario 18-25 d. Pastaroji aplinkybė negalėjo neturėti įtakos ir darbdaviui, neturėjusiam objektyvesnių duomenų, vertinant ieškovės sveikatos būklę. Penkta, dėmesys atkreiptinas į tai, jog ginčas tarp ieškovės ir darbdavio kilo ne tik dėl darbdavio pareigos atlyginti ieškovės patirtą žalą, bet ir dėl darbdavio veiksmų atleidžiant ieškovę iš darbo teisėtumo, kas taip pat galėjo nulemti ieškovės išgyvenimus, kurie nėra susiję su neteisėtais darbdavio veiksmais, t.y. ieškovė galėjo išgyventi ir dėl to, jog pažeidė darbo drausmę savavališkai išvykdama į kelionę, kas nulėmė darbo sutarties su ja nutraukimą. Šešta, ieškovės veiksmų įvardijant neturtinės žalos dydį nepagrįstumą patvirtina ir faktas, jog pradžioje ieškovė prašė atlyginti jai 2.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tuo tarpu kreipdamasi į teismą sumą padidino iki 6.000 Lt. Pastaroji aplinkybė atskleidžia, jog ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo siejamo ne tik su kompensavimu už realiai patirtą žalą (būtent toks yra neturtinės žalos atlyginimo instituto darbo teisėje įtvirtinimo tikslas), bet ir su siekiu finansiškai nubausti darbdavį už jo neteisėtus veiksmus ir iš to gauti papildomą finansinę naudą, kas negali būti vertinama kaip priimtinas savo teisių gynimo būdas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bendrą pagrįstu pripažintą ieškovės patirtos turtinės žalos dydį- 128,49 Eur (293,64 Lt + 150 Lt = 443,64 Lt/ 3,4528 = 128,49 Eur), teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės turtinės žalos dydžiui, padaugintam iš 1,5, lygų neturtinės žalos atlyginimą- 192,74 Eur. Tokio dydžio žalos atlyginimo priteisimas atitiks materialinės atsakomybės taikymo tikslus, kadangi taps kompensacija ieškovei ir kartu nesukurs pagrindo jai nepagrįstai praturtėti darbdavio sąskaita, t.y. netaps nepagrįsta finansine bausme darbdaviui.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Patenkinus finansinį ieškinio reikalavimą dėl 192,74 Eur priteisimo, vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus iš dalies spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie patirtas 28,96 Eur (100 Lt) išlaidas už antstolio parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 51) ir 289,62 Eur (1.000 Lt) atstovavimo išlaidas (b.l. 62), viso 318,58 Eur.

Vertinant bylos eigą akcentuotina, jog buvo atmestas kaip nepagrįstas reikšmingu pripažintinas ir itin sunkias pasekmes patenkinimo atveju darbdaviui galėjęs sukelti neturtinis ieškovės reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, tuo tarpu turtiniai reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies- ieškovė viso prašė priteisti 1.954,94 Eur (6.750 Lt), pagrįsta pripažinta reikalavimų dalis dėl 321,23 Eur (ieškovei priteista 85,05 Eur turtinės ir 192,74 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu 43,44 Eur (150 Lt) turtinės žalos darbdavys atlygino geruoju), arba 16%. Nurodyta aplinkybė, kartu įvertinus faktą, jog Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendime nurodė, jog už patenkintą reikalavimą dėl 293,64 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas, sprendžia jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės ne didesnį nei 7% jos patirtų išlaidų atlyginimą, t.y. 22,30 Eur.

Be to, už patenkintus ieškinio reikalavimus (277,79 Eur) mokėtinas žyminis mokestis- 8,33 Eur priteistinas iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 140 str. 1 d., 270 str., 293 str. 4 p., teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimo dėl 150 Lt turtinės žalos, susijusios su gydymo išlaidomis, atlyginimo priteisimo ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukti.

Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 192,74 (šimtą devyniasdešimt du eurus 74 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,30 Eur (dvidešimt dviejų eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,33 Eur (aštuonis eurus 33 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas