- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- I-3583-561/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos E. P. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. P. pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2015-05-14 sprendimą Nr. KT-5 bei įpareigoti Tarybą pareiškėjos E. P. skundą dėl eksperto D. T. veiksmų išnagrinėti iš naujo.
Patikslintame skunde paaiškino, kad Taryba išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti, ar teismo psichiatrijos ekspertas D. T., atlikdamas teismo ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-586-367/2014, nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, patvirtintame Tarybos 2014-02-24 sprendimu Nr. B-16 (toliau – Etikos kodeksas), įtvirtintų principų. Taryba 2015-05-14 sprendimu Nr. KT-5 (toliau – Sprendimas) nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, konstatuodama, kad minėtas ekspertas nepažeidė Etikos kodekso nuostatų.
Pareiškėjos nuomone, Sprendimas priimtas neišanalizavus ir neįvertinus pareiškėjos skundo faktinių aplinkybių, o pateiktas abstraktus ir formalus atsakymas į pareiškėjos skundo argumentus. Tarybai buvo pateiktas skundas dėl to, kad teismo ekspertas D. T. pasirašė ekspertizės aktą, nors savarankiškai neatliko tyrimo (neapklausė tiriamojo asmens, o susipažino tik su medicininiais dokumentais ir išklausė kitų ekspertų pasakojimų). Dėl to, pareiškėjos nuomone, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai. Taip pat ekspertas piktnaudžiavo savo įgaliojimais, nes savo iniciatyva atliko teismo psichologijos ekspertizę, savavališkai išplėsdamas ekspertizės apimtį, turėjo išankstinį nusistatymą dėl tyrimo išvadų ir buvo neobjektyvus. Ekspertas taip pat surašė ir pasirašė ekspertizės aktą, kuriame nebuvo įrašyti jo atliktų tyrimų rezultatai, nenurodyta, kad ekspertizės išvada pagrįsta tik vieno eksperto atliktų tyrimų rezultatais.
Skundžiamame Tarybos sprendime iš esmės buvo pasisakyta tik dėl teismo psichologo įtraukimo atliekant ekspertizę. Dėl visų kitų principų pažeidimo Taryba visiškai nepasisakė. Sprendime tik buvo pateikta bendro pobūdžio informacija, paminėti teisės aktai. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad vadovaujantis teisės aktais, ekspertas gali savarankiškai pasirinkti atliekamo tyrimo būdus ir metodus, nors pareiškėja Tarybai skundė eksperto veiksmus, pažeidžiančius Etikos kodekse įtvirtintus principus. Taryba turėjo motyvuotai patvirtinti arba paneigti pareiškėjos argumentus dėl Etikos kodekso principų pažeidimų, tačiau skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindama į skundžiamą situaciją. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog D. T. vertino kitų dviejų ekspertų, kurie apklausė tiriamąjį asmenį, atliktų tyrimų duomenis, nors teismo posėdžio metu šis ekspertas pripažino, kad tiriamąjį asmenį apklausė tik viena ekspertė. Posėdžio garso įraše, civilinės bylos medžiagoje, kuriuos išreikalauti buvo prašoma patikslintame 2015-02-20 skunde Tarybai, užfiksuota informacija būtų patvirtinusi aplinkybes apie padarytus Etikos kodekso pažeidimus. Sprendime nėra motyvuoto atsakymo, kodėl ši medžiaga nebuvo tiriama, jeigu buvo nuspręsta jos neišsireikalauti.
Teismo ekspertizės prieštaringumą įrodo ir 2014-12-04 dr. K. D. išvada Nr. S17/2014 (toliau – Specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad nebuvo atlikta išsami, visapusiška, moksliškai argumentuota civilinės bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos duomenų analizė bei V. J. psichikos būsenos teismo psichiatriniai psichologiniai ekspertiniai tyrimai. Taip pat ekspertiniame psichikos būsenos tyrime yra nemažai prieštaravimų, o ekspertinėje išvadoje –netikslumų. Todėl specialistas nurodė, jog yra objektyvus pagrindas pakartotinai spręsti V. J. veiksnumo klausimą.
Nagrinėdama pareiškėjos skundą, Taryba turėjo išnagrinėti visą pateiktą ir prašomą išreikalauti medžiagą, motyvuotai bei pagrįstai atsakyti dėl kiekvieno iš nurodytų principų pažeidimo, išsamiai nurodant, kodėl laikė, kad skunde nurodomi eksperto veiksmai nepažeidė Etikos kodekso. Skundžiamo sprendimo pabaigoje konstatuojama, jog eksperto veikla neprieštarauja jo pareigybės aprašymo nuostatoms, nors toks klausimas skunde nebuvo keliamas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino patikslintame skunde išdėstytus motyvus, pabrėžė, kad į Tarybą buvo kreiptasi dėl etikos pažeidimų, o ne dėl procesinių eksperto veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą Taryba nurodė, kad Tarybos uždaviniai ir funkcijos yra aiškiai apibrėžtos Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-02-11 įsakymu Nr. 1R-34 (toliau – Tarybos nuostatai). Teisės aktai nesuteikia Tarybai teisės nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.
Taryba priėmė Sprendimą Pareiškėjos 2015-02-20 skundą laikyti nepagrįstu, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos skundžiamas ekspertas turėjo kompetenciją pasisakyti teismo psichiatrijos klausimais. D. T., būdamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus (toliau – VTPT Klaipėdos skyrius) viršininku, turėjo įgaliojimus organizuoti teismo ekspertų darbą, paskirti komisijinę ekspertizę, susipažinti su atliekamos ekspertizės eiga ir rezultatais, teikti metodinę pagalbą ekspertams, juos konsultuoti bei apibendrinti gautus tyrimo rezultatus. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta komisijinė ekspertizė, kurios metu kiekvienas komisijos ekspertas savarankiškai atlieka tyrimus, įvertina savo ir kitų komisijos ekspertų rezultatus, savo kompetencijos ribose formuoja išvadas. Todėl nebuvo būtina kiekvienam ekspertui atskirai apklausti tiriamąjį asmenį. Pažymėtina, kad komisijinės ekspertizės išvada rodo visų ekspertinį tyrimą atlikusių ekspertų nuomonę, todėl nesuprantama pareiškėjos pozicija, kaltinant vieną ekspertą Etikos kodekso pažeidimu. Kadangi ekspertizė buvo atlikta nepažeidžiant kompetencijos, naudojant moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, negalima sutikti, kad buvo pažeistas profesionalumo principas.
Taip pat nebuvo pažeistas ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principas, nes buvo atlikta trijų ekspertų komisijinė ekspertizė, o Sprendime nurodyti tokio pobūdžio ekspertizės atlikimo ir įforminimo ypatumai. Todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad ekspertizės išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes tiriamą asmenį apklausė tik viena ekspertė. Tarybos Sprendime buvo pateiktas paaiškinimas, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta ne teismo psichologijos ekspertizė, o atliekant psichiatrijos ekspertizę taikytas psichologinis tyrimas kaip teismo paskirtos užduoties įvykdymui būtinas ekspertinio tyrimo metodas. Tyrimo metodų bei priemonių pasirinkimas ir jų taikymas yra teismo eksperto teisių ir pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, sudedamoji dalis, o ne tik etiško ir moralaus elgesio elementas. Nei teismas, nei teisminio proceso dalyviai negali nurodyti kokius tyrimo metodus ekspertas privalo taikyti. Tačiau ekspertas savo pasirinkimą privalo pagrįsti teismui, o teismas privalo patikrinti, ar tyrimo rezultatams gauti buvo taikyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti, akredituoti ir konkrečiam atvejui skirti metodai. Kadangi nėra teismo, nagrinėjusio bylą, ekspertizės akto įvertinimo, Taryba neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo ekspertas pažeidė profesionalumo, teisingumo ir nešališkumo principus.
Vertinant pareiškėjos argumentus dėl Specialisto išvados, kurioje neigiamai įvertinta Eksperto išvada, pažymėtina, kad tik teismas turi teisę vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Pagal CPK 177 str. 2 dalį, teismo ekspertizės išvados yra įrodinėjimo priemonė, tačiau pagal CPK 218 straipsnį nėra privalomos teismui ir turi būti vertinamos kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, teismo gali būti įvertinti ir atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Tačiau net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas nebegali remtis šiuo įrodymu. Todėl tik teismas turi teisę spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnis), ar priimti sprendimą kitų pakankamų įrodymų byloje pagrindu.
Nagrinėjamuoju atveju dr. K. D. neatliko civilinėje byloje teismo psichiatrijos ekspertizės, o vertino tik kitų teismo ekspertų surašytą ekspertizės aktą, kas yra teismo kompetencija, ir tai negali būti vertintina kaip pakankamas įrodymas, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Tokia išvada gali būti vertintina kaip prieštaraujanti Etikos kodekso 13 punkto reikalavimui susilaikyti nuo nuomonės apie kito teismo eksperto profesinę veiklą reiškimo.
Kadangi teisės aktų nuostatos nesuteikia Tarybai teisės vertinti teismo eksperto procesinių veiksmų, atsakovė laikosi nuomonės, kad etikos normų pažeidimo klausimas apskritai nepatenkintų tyrimu asmenų galėtų būti keliamas tik tuo atveju, kai ekspertizės aktas būtų pripažintas netinkamu procese ir būtų pasibaigęs teisminis ginčas.
Atsakovės Tarybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2015-05-14 sprendimo Nr. KT-5, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą (b. l. 57). 2014-03-28 nutartimi teismas paskyrė V. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant įvertinti asmens veiksnumą, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę. Atlikti ekspertizę buvo pavesta VTPT Klaipėdos skyriui (b. l. 44). Ekspertizės rezultatai pateikti 2014-09-09 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-28/2014 (toliau – Ekspertizės aktas) (b. l. 44–48). Ekspertizės metu nustatyta, kad V. J. geba suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgyjant bei realizuojant savo civilines teises ir pareigas (b. l. 48). Susipažinęs su ekspertizės išvadomis, pareiškimą padavęs prokuroras jo atsisakė. Todėl civilinė byla buvo nutraukta (b. l. 57).
Manydama, kad ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant Etikos kodekse įtvirtintus principus, pareiškėja 2015-01-26 pateikė Tarybai skundą, o vėliau 2015-02-20 patikslintą skundą (b. l. 10–13). Skunde nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu buvo pažeidžiami nepriklausomumo, nešališkumo, tyrimo išsamumo, profesionalumo ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principai.
Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 7–9), kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas. Sprendime konstatuota, kad Tarybai nėra priskirta nagrinėti skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, todėl skundas buvo nagrinėtas nevertinant eksperto išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, nustatytos diagnozės teisingumo. Taryba pripažino, kad ekspertas D. T. teisėtai paskyrė komisijinę ekspertizę, pasitelkė psichologo konsultaciją ir savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimas buvo priimtas objektyviai neįvertinus visų svarbių aplinkybių, skunde pateiktų argumentų. Nagrinėjamu atveju svarbus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 punkte įtvirtintas skundžiamo akto panaikinimo pagrindas – kuomet jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Aiškindamas šį administracinio akto panaikinimo pagrindą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar Taryba tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes, o nustačius šios procedūros pažeidimą, būtina nustatyti, ar jis galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą.
Tarybos kompetencija nagrinėti asmenų skundus įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4¹ str. 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad Taryba nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu darbo reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: pareikšti įspėjimą (1 punktas); pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše (2 punktas); siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo (3 punktas). Vadovaujantis 4¹ str. 5 dalimi, šio straipsnio 4 d. 1 ir 2 punktuose nurodyti Tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-04 įsakymu Nr. 1R-54 (toliau – Tarybos darbo reglamentas), 29 punkte įtvirtinta, kad ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas ir Tarybos sprendimas atmesti asmens skundą (24.1 punktas).
Kaip jau buvo minėta, Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ str. 2 dalyje įtvirtinta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Ši nuostata detalizuojama Tarybos darbo reglamento 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taigi, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad Tarybos Sprendime nebuvo pasisakyta dėl daugumos pareiškėjos skunde Tarybai pateiktų argumentų. Pareiškėjos 2015-02-20 patikslintame skunde Tarybai buvo nurodytos aplinkybės, kurios, anot pareiškėjos, suponavo Etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimus. Pareiškėja nurodė, kad D. T. pats neatliko tyrimo, nebendravo su V. J., o išvadas padarė vadovaudamasis kitų ekspertų tyrimų rezultatais. Tokius veiksmus pareiškėja traktavo kaip Etikos kodekse įtvirtintų nepriklausomumo, tyrimo išsamumo, profesionalumo ir pagarbos teisės aktams principų pažeidimus. Taip pat skunde Tarybai buvo nurodyta, kad ekspertas, viršydamas savo kompetencijos ribas, savavališkai išplėtė ekspertizės apimtį, skirdamas psichologinę ekspertizę ir taip pažeisdamas teisingumo bei nešališkumo principus. Be to, pareiškėja nurodė, kad ekspertizės akte nebuvo pateikti skundžiamo eksperto D. T. atlikto tyrimo rezultatai.
Taryba savo sprendimą motyvavo teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis eksperto teisę savarankiškai rinktis tyrimo metodus bei D. T., kaip VTPT Klaipėdos skyriaus viršininko teisę sudaryti ekspertų komisiją, teikti konsultacijas ekspertams. Taip pat buvo paaiškinti komisijos atliekamos ekspertizės ypatumai, nurodyta, kad D. T., kaip VTPT Klaipėdos skyriaus viršininkas, sudarė komisiją ekspertizei atlikti ir teikė konsultacijas tyrimą atlikusiems ekspertams, nes tyrimo metu buvo paneigta ankstesnė diagnozė. Buvo nurodyta, kad D. T. turi eksperto kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Kadangi Etikos kodekse įtvirtintų nepriklausomumo, tyrimo išsamumo, profesionalumo ir pagarbos teisės aktams principų pažeidimus pareiškėja sieja būtent su aplinkybe, jog D. T. tiesiogiai neatliko tyrimo, nebendravo su tiriamuoju V. J., pats neįvertino jo būklės, darytina išvada, kad Taryba, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, aiškindama teismo eksperto teises, VTPT Klaipėdos skyriaus viršininko įgaliojimus bei komisijos atliekamos ekspertizės ypatumus ir konstatavusi, kad ekspertas D. T. veikė nepažeisdamas Sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų, tinkamai atsakė, kodėl eksperto D. T. tiesioginis nebendravimas su tiriamuoju V. J. nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų.
Pareiškėja skunde Tarybai paprašė išreikalauti nutrauktos civilinės bylos, kurioje buvo paskirta teismo ekspertizė, medžiagą. Šio prašymo neįgyvendinimą ir minėtos civilinės bylos medžiagos neišreikalavimą, pareiškėja laikė objektyviu aplinkybių neįvertinimu, galinčiu būti pagrindu pripažinti Sprendimą neteisėtu.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Tarybos nuostatų 6.3 papunkčiu, Taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš teismo ekspertų, teismo ekspertizės įstaigų, valstybės ir savivaldybės, mokslo ir studijų institucijų ir įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų informaciją, išvadas ar paaiškinimus, būtinus savo funkcijoms vykdyti. Tačiau nei Teismo ekspertizės įstatyme, nei Tarybos darbą reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra pateikta atvejų, kuomet Taryba besąlygiškai privalo išreikalauti pareiškėjo nurodytus įrodymus. LVAT, spręsdamas klausimą dėl teismui pateikto prašymo išreikalauti įrodymus, laikosi pozicijos, kad teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas tokį prašymą, turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y., ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui (LVAT 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2742/2011). Įvertinus teisinį reglamentavimą ir minėtą LVAT išaiškinimą, darytina išvada, kad ir Tarybai, kaip asmenų skundus nagrinėjančiai institucijai, nėra privalomas pareiškėjo prašymas išreikalauti nurodytus įrodymus. Tačiau, nagrinėdama pareiškėjo skundą, Taryba privalo laikytis bendro iš ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punkto išplaukiančio reikalavimo objektyviais faktais bei teisės aktų normomis pagrįsti savo sprendimą. Todėl nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama, ar Taryba tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagrindė savo Sprendimą.
Pareiškėja paaiškino, kad civilinės bylos medžiaga buvo svarbi, nes joje fiksuoti D. T. pasisakymai civilinę bylą nagrinėjusio teismo posėdžio metu. Anot pareiškėjos, minėtas ekspertas teigė, kad V. J. apklausė tik ekspertė L. Š.. Tuo tarpu Taryba Sprendime nurodė, jog D. T. vertino kitų dviejų ekspertų, apklausiusių tiriamąjį asmenį tyrimų duomenis. Anot pareiškėjos, tai parodo Tarybos aplaidumą nagrinėjant jos skundą. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos vertinimu. Sprendime yra nurodoma, kad buvo vertinamas Ekspertizės aktas bei eksperto D. T. pateikti paaiškinimai. Įvertinusi Ekspertizės akto turinį bei paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, Taryba nustatė, kad asmenį apklausė ir jo būklę vertino ne tik L. Š.. Taigi, vien aplinkybė, kad Taryba nesivadovavo pareiškėjos nurodytais įrodymais, nereiškia, jog Taryba neatliko objektyvaus faktinių aplinkybių įvertinimo ir priėmė neteisėtą Sprendimą.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad D. T. padarytus Etikos kodekso pažeidimus įrodo ir dr. K. D. atliktas Ekspertizės akto įvertinimas, kurio išvados pateiktos 2014-12-04 Specialisto išvadoje. Minėtoje išvadoje pateikta eksperto nuomonė, jog Ekspertizės akte nėra pateikta išsami, visapusiška, moksliškai argumentuota civilinės bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos duomenų analizė bei V. J. psichikos būsenos psichiatriniai psichologiniai ekspertiniai tyrimai.
Kaip jau buvo minėta, Tarybos kompetencijai nėra priskirta vertinti teismo ekspertų proceso veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl Taryba neprivalėjo patvirtinti arba paneigti Specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių, susijusių su Ekspertizės akto pagrįstumu. Pažymėtina ir tai, kad Ekspertizės aktas, kaip įrodymas, nebuvo vertinamas ir teismo, nagrinėjusio civilinę bylą. Minėta civilinė byla buvo nutraukta, prokurorui atsisakius pareiškimo. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-646-123/2015 (b. l. 57–60). Minėta nutartimi buvo atmestas E. P. atskirasis skundas, dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutarties, kuriuo teismas nutraukė civilinę bylą. Apygardos teismo sprendime buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos nutraukimo, pagrįstai nevertino Ekspertizės akto išvadų patikimumo. Todėl darytina išvada, kad Taryba pati negalėjo tikrinti Specialisto išvadoje pateiktų aplinkybių, susijusių su Ekspertizės akto teisingumu, ir priimdama Sprendimą vadovautis Specialisto išvadoje pateikta nuomone. Nagrinėjamu atveju Taryba vertino, ar ekspertas D. T. veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir Etikos kodekse įtvirtintų principų. Įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, Ekspertizės aktą bei D. T. paaiškinimus, Taryba minėtų pažeidimų nenustatė.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad skunde Tarybai nekėlė klausimo dėl eksperto veiksmų prieštaravimo jo, kaip Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos psichiatrijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) nuostatoms, tačiau Sprendime buvo remiamasi šiuo teisės aktu. Tai pareiškėja vertino kaip vieną iš Tarybos sprendimo nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių. Tarybos nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Teismo ekspertizės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Taip pat Tarybos darbo reglamento 3 punkte nustatyta, kad nagrinėdama skundus Taryba vadovaujasi Teismo ekspertizės įstatymu, Tarybos nuostatais, Etikos kodeksu, šiuo darbo reglamentu ir kitais teisės aktais. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktų sąrašas, kuriuo savo veiklose vadovaujasi Taryba nėra baigtinis.
Taip pat pažymėtina, kad Etikos kodekse pateikti Teismo ekspertų profesinės veiklos principai yra bendro pobūdžio taisyklės, nustatančios gaires, kuriomis savo veikloje privalo vadovautis teismo ekspertai. Konkretūs teismo ekspertizių atlikimo ypatumai ir reikalavimai nustatyti specialiuose teisės aktuose. Pareiškėja skunde Tarybai įvardino konkrečius D. T. veiksmus, kuriuos ji laiko Etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimais. Taryba, vadovaudamasi specialiais teisės aktais, tarp jų ir Pareigybės aprašymu, konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti eksperto veiksmai buvo atliekami jo kompetencijos ribose, nepažeidžiant teisės normų. Teismo vertinimu, siekiant išsamiai išspręsti klausimą dėl Etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimo, būtina įvertinti eksperto veiksmus ir vadovaujantis specialiuose teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis. Todėl darytina išvada, kad Taryba, priimdama Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Pareigybės aprašymo ir kitų specialių teisės aktų nuostatomis.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Taryba visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjos skundo Tarybai aplinkybes, tinkamai taikė tai reglamentuojančius teisės aktus, procedūrų nepažeidė, t. y. teismas daro išvadą, kad Taryba priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos E. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.