- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-646-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00427-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., V. J., A. K., J. K., S. J.
- Išvadą teikia
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-646-123/2015
2015 m. balandžio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., E. P., A. K., J. K., S. J., institucijai, teikiančiai išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl V. J. pripažinimo neveiksniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimo atsisakė, nes išklausius V. J. paaiškinimų teismo posėdyje ir ekspertams pripažinus, jog V. J. gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, kitais įrodymais pagrįsti savo pareiškimo neturi galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-01-26 nutartimi priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovės atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė. Teismo ir ekspertizės išlaidas nutarė padengti iš valstybės lėšų. Priteisė J. K. ir A. K. iš E. P. po 493 eurus advokato pagalbos išlaidoms padengti. Kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš S. J. atmetė. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl nustatė, jog yra pagrindas priimti pareiškėjo pareiškimo atsisakymą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu ir bylą nutraukti. Bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš suinteresuoto asmens E. P., nes pareiškėjas visus veiksmus byloje atliko vykdydamas įstatymo reikalavimus ir kaip byloje dalyvaujantis asmuo neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. P. prašo: 1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės; 1.1. prijungti 2015-01-22 E. P. atstovės advokatės D. V. pareiškimą prie civilinės bylos Nr. 2-8-367/2015 ir jį nagrinėti; 1.2. pakeisti pradinį pareiškėją Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorę E. R. į pareiškėją E. P. arba pripažinti E. P. suinteresuotu asmeniu, reiškiančiu savarankiškus reikalavimus; 1.3. skirti pakartotinę komisinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ajai teismo psichiatrijos komisijai arba Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ekspertams pateikti tokius klausimus: 3.1. Ar V. J. serga psichine liga, jeigu serga, tai kokia ir nuo kada? 3.2. Ar dėl ligos jis sugeba suprasti savo veiksmų esmę, ar sugeba juos valdyti? Jei nesugeba, tai nuo kada? 3.3. Ar V. J. gali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiamas? 3.4. Ar 2012-09-10 sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos Nr. 5906 sudarymo metu V. J. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Nurodo, kad teismas neišsprendė klausimo, ar šiuo atveju yra viešasis interesas, suteikiantis prokurorui teisę inicijuoti bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. E. P. prokuratūros prašė tik pradėti ikiteisminį tyrimą bei ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė E. R. peržengė savo kompetencijos ribas pateikdama pareiškimą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu, juo labiau, kad pateiktame pareiškime neįrodyta, jog nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis, o ne privatus interesas. Nurodo, kad E. P. 2015-01-22 pareiškimas dėl pradinio pareiškėjo pakeitimo į bylą buvo pateiktas dar nenutraukus civilinės bylos, tačiau teismas pareiškimo neišnagrinėjo ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą. Mano, kad prokurorės išreikštas pareiškimo atsisakymas visapusiškai neišsiaiškinus aplinkybių apie V. J. psichinę būklę 2012 m., negali būti laikomas pagrįstu, ir tai prieštarauja viešajam interesui. Nurodo, kad 2014-09-09 ekspertizės akto Nr. 85TPK-284/2014 išvados yra abejotinos, neatsižvelgta į kitus byloje esančius įrodymus. Mano, kad byloje buvo tikslinga paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ekspertams pateikti klausimą, ar 2012-09-10 sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos Nr. 5906 sudarymo metu V. J. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo atsisakymą, toks veiksmas prieštaravo viešajam interesui, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. J., J. K., A. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad E. P. 2014-01-23 papildomame paaiškinime prokuratūrai buvo prašoma kreiptis į teismą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu. Viso teisminio proceso metu suinteresuotas asmuo E. P. nekėlė klausimo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės kompetencijos peržengimo ir dėl to, kad ji, kaip galimai netinkama šalis, kreipėsi dėl V. J. neveiksnumo nustatymo. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus gali teikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, 2015-01-21 vykusio teismo posėdžio metu nei E. P., nei jos atstovė prašymo pakeisti Klaipėdos apygardos prokurorą kita šalimi nepateikė. Mano, jog prokurorės E. R. teismui pareikštas pareiškimo atsisakymas yra išreikštas tinkamai, visapusiškai išsiaiškinus aplinkybes apie V. J. psichinę būklę. Atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nepagrindžia ir neįrodo, kad turi būti skiriama pakartotinė ekspertizė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovės atsisakymą nuo pareiškimo ir nutraukė civilinę bylą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą bei civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.).
Suinteresuotas asmuo E. P. atskiruoju skundu siekia įrodyti, kad pareiškimas Tauragės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl V. J. pripažinimo neveiksniu buvo pareikštas ne to asmens, kuriam priklausė reikalavimo teisė.
Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Prokuratūros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK, CPK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais gina viešąjį interesą. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai leidžia manyti, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teise pačiam prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civiline byla, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. CK 2.10 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Pareiškėjui Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei E. R., pateikus pareiškimą teismui, prasidėjo pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą išsprendė CPK nustatyta tvarka. Viso teisminio proceso metu suinteresuotas asmuo E. P. nekėlė klausimo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės E. R. kompetencijos peržengimo ir dėl to, kad ji, kaip galimai netinkama šalis, kreipėsi dėl V. J. neveiksnumo nustatymo, o ne dėl 2012-09-10 J. K. ir A. K. su V. J. sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 5906 pripažinimo negaliojančia. Suinteresuotas asmuo E. P. viso teisminio proceso metu buvo aktyvi, pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą pareiškimą, palaikė. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Konstatuotina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl to, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu, laikytini nepagrįstais ir nenagrinėtinais apeliacine tvarka sprendžiant teismo nutarties dėl civilinės bylos nutraukimo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo atsisakymo klausimą, įvertino, kad pareiškėjo atstovė pareiškimo atsisakė dėl to, jog išklausius V. J. paaiškinimų teismo posėdyje ir ekspertams pripažinus, jog V. J. gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, kitais įrodymais pagrįsti savo pareiškimo neturėjo galimybės. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). CPK 42 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad šalys (pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys) turi teisę pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus gali teikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). 2015-01-21 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E. P. atstovė D. V. nesutiko su prokuratūros prašymu atsisakyti pareiškimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nei E. P., nei jos atstovė advokatė D. V. prašymo pakeisti Klaipėdos apygardos prokurorą kita šalimi nepateikė. 2015-01-21 teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2015-01-26 15 val., todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens E. P. 2015-01-26 pateiktas pareiškimas dėl pradinės pareiškėjos pakeitimo ir kitų reikalavimų buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl pagrįstai nepriimtas nagrinėti teisme. Dėl nurodytų aplinkybių teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovei pareiškimo atsisakius, teismas visiškai pagrįstai nutarė pareiškėjo prašymą tenkinti, nes nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl ko nebūtų galima priimti pareiškėjo atstovės pareiškimo atsisakymo.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat pasisako dėl įrodymų vertinimo ir teismo išvados pagrįstumo – abejoja, ar prokurorės E. R. teismui pareikštas pareiškimo atsisakymas yra išreikštas tinkamai, visapusiškai išsiaiškinus aplinkybes apie V. J. psichinę būklę. Pažymėtina, kad civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, t. y. priimtas procesinis sprendimas ją nutraukti, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su ekspertizės akto išvadų vertinimu, nenagrinėtinos, nes priimdamas skundžiamą nutartį (priimti pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo ir nutraukti civilinę bylą) teismas neprivalėjo vertinti ir nevertino ekspertizės akto pagrįstumo, taip pat kitų įrodymų, susijusių su V. J. psichinės būklės nustatymu, nes tokios aplinkybės gali būti nagrinėjamos tik sprendžiant bylą iš esmės.
Nustačius nurodytas aplinkybes, kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus suinteresuoto asmens E. P. atskirąjį skundą suinteresuotam asmeniui J. K. iš E. P. priteistina 270 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 p., 8.16 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. P. suinteresuotam asmeniui J. K. 270 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.