Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-1139/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-23
Bylos Nr.
1-292-1139/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01698-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis
S. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-292-1139/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01698-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.52 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 23 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant Gretai Vasiliauskienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,kaltinamajam S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas :

1. 2005 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 9 m. laisvės atėmimo;

2. 2016 m. balandžio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnį, 215 straipsnį, galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

3. 2016 m. gegužės 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsniu subendrinta su 2016-04-26 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 3 m. laisvės atėmimo;

4. 2016 m. rugpjūčio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, bausmę atliko 2019 m. gruodžio 3 d.

5. 2023 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023-10-16, 22.05 val. iki 2023-10-17, 16.04 val., 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai, ir nurodyta laikyti, kad yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės; 2024 m. vasario 12 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (laisvės apribojimas) Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. sausio 12 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2.83 prom. girtumas, rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam broliui K. V. į veido ir galvos sritį, nukentėjusiajam K. V. padarė skruosto sumušimą ir ištinimą, bei taip padarė jam galvos srities paviršinius sužalojimus, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu S. V. kaltę dėl pakeisto kaltinimo pripažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, buvo šalta, žiemos metas, grįžo išgėręs namo. Kaip jam pasakojo, nes pats nepamena, brolis jį užsipuolė ir tuo momentu jis broliui K. V. trenkė ir jis nukrito. Jam buvo dingusi atmintis ir dabar prastai pamena, buvo neblaivus. Gerai atsimena, kad brolis prieš jį kažką mosikavo, brolis irgi buvo neblaivus. Kai broliui trenkė, jie buvo koridoriuje, ten yra spintelės, spintos, laiptai į 2-ą aukštą. Broliui sudavė kai jis stovėjo, o tada nukrito. Dėl ko jam sudavė, nepamena. Jo neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, gailisi dėl savo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė, nukentėjusysis. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

4. Be paties kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kita rašytinė medžiaga.

5. Nukentėjusysis K. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Kartu su broliu S. V. gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Brolis S. gyvena pirmame namo aukšte, o jis gyvena antrame namo aukšte, įėjimas į namą yra bendras. 2024-01-12, namuose, pirmo namo aukšte, kartu su broliu S. V. vartojo alkoholinius gėrimus, vartojant alkoholinius gėrimus atėjo pažįstama S. Toliau vartojant alkoholinius gėrimus, brolis S. pradėjo konfliktuoti su juo, pradėjo aiškinti neva jis turi lytinius santykius su S., tapo agresyvus. K. V. gulėjo lovoje, o S. priėjo prie jo, išvertė iš lovos ant grindų, gulint ant grindų tarp šaldytuvo ir lovos atsisėdo ant jo, pradėjo rankos kumščiais smūgiuoti į veido ir galvos sritį, sudavė ne mažiau 15 kartų, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Po to jis atsistojo bei pradėjo spardyti, įspyrė ne mažiau 5 kartų į šonus, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. K. V. šliaužė į lauką, S. šaukė, todėl S. nustojo smurtauti. S. padėjo atsistoti, plovė veidą, nes dėl S. suduotų smūgių veidas buvo kruvinas. Kol S. plovė veidą girdėjo, kaip S. skambino, kvietė atvykti policijos pareigūnus. S. palydėjo iki antro aukšto, būnant namuose ir atvyko policijos pareigūnai.

5.1. Apklausiamas papildomai 2024 m. kovo 19 d. nukentėjusysis K. V. parodė, kad visiškai neprisimena kokius parodymus davė dėl įvykio apie savo sužalojimą. Brolis jam trenkė kumščiu į veido sritį, bet kiek tiksliau kartų nepasakys ir dabar. Jis nori pasakyti, kad broliui neturi visiškai jokių pretenzijų, ieškinio byloje neteiks. Su broliu seniai susitaikęs ir apie įvykį jau pamiršo. Kas dėl skausmo, jį juto po įvykio ir dar kelias dienas. Vaistus nuo skausmo gėrė, bet ir šiaip juos geria dėl kojos skausmo. Nes turi kojos traumą. Labiausiai skaudėjo šonai, gal kur krito ar brolis trenkė, dabar tikrai nepasakys. Kad įvykis įvyko, tai įvyko, bet nei jis, nei brolis neprisimena, kaip viskas įvyko ir ką vienas kitam darė (b. l. 41-42; 61-62).

6. Liudytoja S. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną, kai buvo pas S. ir K. V., pati buvo labai girta. Kvietė pareigūnus, nes pamatė kraują. Pas juos labai daug gėrė alaus. Begerdama užmigo, paskui atsikėlė vėl gėrė, toks vakaras buvo. S. išgėręs pradėjo pulti ant K., pradžioje žodžiais. S. jį kaltino dėl to, kad jis vaikystėje jo buvo mušamas. K. niekaip nereagavo į jo replikas, toliau sėdėjo ant sofos, jis yra ramus žmogus. Kartu dar buvo R. G.. Pamačiusi, kad S. žodžiais pradėjo konfliktą kelti, išėjo iš jų namų. Grįžusi pas V. ir užėjusi į namus, pamatė juos abu sėdinčius su kruvinomis galvomis. Išsigando, išėjo į lauką paskambino pagalbos centrui. Atvyko ir greitoji ir policija (b. l. 75-76).

7. Liudytojas R. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su S. ir K. V. gėrė alų. Išgertuvės vyko pas jį, kurių metu tarp broliu nebuvo jokių konfliktų. Paskui užmigo. Prabudo, nes pamatė šviesą kambaryje ir pamatė S. Jis sėdėjo ant sofos ir buvo jam kruvina kakta. Prisimena, kad S. buvo atėjusi. Dėl išgerto alkoholio kiekio nelabai ką atsimena. Paskui, kai pakalbėjo su S., jis kaip ir rengėsi eiti į lovą atsigulti. Tuo metu atvyko pareigūnai. Kietai miega, negirdėjo jokio triukšmo ar grumtynių garsų, tik daug vėliau prabudo. Kiek žinoma abu broliai tarpusavyje pykstasi jau ne pirmą kartą, todėl mano, jie išgėrę ir galėjo susimušti. Konfliktiški jie abu yra ir nesutaria, todėl išgėrus gal ir galėjo kilti tarp jų nesutarimų. K. nematė nei prabudęs, nei kai pareigūnai buvo atvykę į namus. Po visko kalbėjo su S., bet jis nieko nepasakojo, sakė lyg ir mieste kažkur krito ir susižalojo tą penktadienio naktį (b. l. 81-82).

8. 2024 m. kovo 19 d. atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo K. V. ir liudytojos S. D. užfiksuoti tokie duomenys: Klausimas K. V.: kokius veiksmus S. V. atliko jo atžvilgiu? Atsakymas: Įvykio dieną brolis įpuolė į kambarį ir trenkė man į veidą kumščiu, tik kiek kartų nepasakysiu dabar. Daugiau neatsimenu. Klausimas S. D.: ar sutinkate su K. V. parodymais? Atsakymas: su jo parodymais sutinku taip ir buvo, mačiau, kad jam brolis trenkė į veidą ar į galvą nepasakysiu. Klausimas K. V.: kas jums įvykio dieną padėjo po patirto sužalojimo nusivalyti nuo veido kraują? Atsakymas: Man įvykio dieną padėjo atvykusi greitoji pagalba, atsimenu kažkokius vaistus leido nuo skausmo. O po įvykio mane tokį sužalotą rado S. ir man padėjo, bei ji iškvietė medikus su policija. Klausimas S. D.: ar sutinkate su K. V. parodymais? Atsakymas: su jo parodymais aš sutinku, aš prie K. priėjau tokį, kai radau be sąmonės ir iškviečiau medikus. Jam kraujo nevaliau, laukiau greitosios. Klausimas S. D.: ar įvykio dieną buvo smurtaujama kirviu? Jei taip, kas su kirviu smurtavo, kas kam trenkė. Atsakymas: aš nežinau ar įvykio dieną kas nors smurtavo kirviu, to aš nemačiau. Klausimas K. V.: ar sutinkate su S. D. parodymais? Atsakymas: su jos parodymais sutinku. Aš nelabai ką iš įvykio prisimenu, man sakė R., kad įvykio dieną aš ėjau malkų kapoti ugniai užkurti. Ar aš ar mano brolis naudojome kirvį kaip konflikto įrankį aš negaliu pasakyti, nes nieko neatsimenu. Klausimas S. D.: ar įvykio dieną buvo grasinama nužudyti kirviu? Jei taip, kas kam ką sakė. Atsakymas: įvykio dieną nebuvo jokių kalbų apie nužudymą ar grasinimą kirviu. Aš to tikrai negirdėjau, niekas niekam negrasino. Klausimas K. V.: ar sutinkate su S. D. parodymais? Atsakymas: su jos parodymais aš sutinku. Tokių kalbų apie grasinimą nužudyti nebuvo. S. tiesiog iš miesto grįžo girtas ir vėliau mane nežinia dėl ko užsipuolė. O pačio konflikto aš nelabai ir prisimenu (b. l. 69-70).

9. 2024 m. sausio 22 d. 22.31 val. registruotas ROIK pranešimas Nr. 0124000023211, kad brolis mušasi rankomis, sumušė pranešėją, vyras agresyvus, šaukia, reikia pareigūnų. Pranešėjas – K. V. (b. l. 12-15).

10. 2024 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad ant smurtą patyrusio asmens veido dešinės pusės yra patinimas. K. V. nurodė, kad jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo S. V., o S. V. parodė, kad jam K. V. trenkė, po ko jis K. V. kumščiu trenkė į galvos sritį (b. l. 30-34).

11. 2024 m. sausio 12 d. 23.12 val. alkoholio kiekio matuokliu S. V. nustatytas 2,83 prom. neblaivumas (b. l. 87). 2024 m. sausio 12 d. 23.25 val. alkoholio kiekio matuokliu K. V. nustatytas 2,78 prom. neblaivumas (b. l. 87).

12. 2024 m. sausio 12 d. asmens apžiūros metu apžiūrėtas K. V. ir nustatyti matomi veido ir pakaušio sužalojimai, kraujosruvos (b. l. 35-38)..

13. GMP kvietimo kortelėje forma Nr. 110/a, nurodyta, kad iškvietimo priėmimo laikas 2024-01-12 22.38 val. Girtaujant įvyko konfliktas su broliu, stebimas skruosto sumušimas, ištinimas, be sąmonės nebuvo, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, vykti nesutinka. Preliminari diagnozė: S00.85 (kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas) (b. l. 56-57).

14. 2024 m. vasario 5 d. gauta specialisto išvada Nr. G 168/2024(04), kad K. V. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. GMP medikų 2024-01-12 nustatytas „kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas“ kaip sužalojimas nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka „Paviršinis sužalojimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (b. l. 58).

15. 2024 m. sausio 12 d. įvykio vietos pažiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), sodo namelis. Virtuvėje kairėje stovi pečius. Virtuvės viduryje stovi medinė malka, į ją atremtas kirvis. Iš virtuvės kairėje yra durys į kambarį, tarpduryje ant grindų matosi raudonos dėmės, galimai kraujo. (Kirvis paimtas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-01701-24) (b. l. 22-29).

16. 2024 m. vasario 28 d. apžiūrimas vaizdo įrašas iš kūno kameros. Apžiūrimas vaizdo įrašo pavadinimu PSS-20240112-223903UTC+0200, įrašo pradžios laikas 2024-01-12 d. 22:39:03, trukmė 00:30:00. Įraše matoma, kaip pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Į kiemą pareigūnai neina, prašo prisirišti šunį. Moteris kieme laiko šunį, o tarpduryje pasirodo R. G. Pareigūnai klausia ar jis juos kvietė, jis atsako, kad ne, miegojo jis. Pareigūnai prašo jo uždaryti savo šunį. Pareigūnai įėję į kambarį randa miegantį vyrą, jį pažadina, klausia kas buvo. Ant jo veido matosi raudonos, galimai kraujo dėmės. Vyras ramiu tonu atsako, kad virto. Pareigūnai sako, kad tuoj atvyks greitoji, vyras atsako, kad jam nereikia. Pareigūnai klausia kas jam buvo su broliu ar jie konfliktavo. Vyras nieko neatsako. Klausia ar jis kvietė pareigūnus, prašo jo prisistatyti. Vyras pasako savo pavarde, V. Toliau į kambarį grįžusios moters pareigūnai klausia kas čia įvyko, moteris atsako, kad jie mušėsi. Pareigūnai atsako, kad vyras jiems sakė, kad nesimušė. Moteris sako nueikit pas brolį į antrą aukštą. Pareigūnai lipa į antrą aukštą. Kambaryje randamas kitas vyras, kuris aiškina, kad jį užpuolė brolis. Vyro veidas taip pat raudonas, galimai kraujo dėmės. Vyras sako, kad miegojo, o jis pribėgo. Klausia dėl ko kilo konfliktas, vyras atsako dėl S. Pareigūnas klausia ar jie konfliktavo su peiliais, vyras atsako, kad jis turėjo. Klausia ar jam įdūrė, vyras atsako, kad ne. Klausia jo kur viskas įvyko, atsako, kad virtuvėje apačioje. Vyras nurodo, kad jo brolis pradėjo šaukti, kad jis miega su S. Pareigūnas sako, kad atvyks medikai ir apžiūrės jį, jis atsako, kad nereikia jam. Vyras sako, kad jam su kirviu trenkė. Pareigūnas užsirašo vyro anketinius duomenis. Klausia ar jis rašys pareiškimą. Nustatomos ir kitų asmenų asmenybės užsirašo pareigūnai jų duomenis. Nustatomi asmenų girtumai (b. l. 16-18).

17. 2024 m. balandžio 8 d. objektų apžiūros metu yra perklausomas į BPC pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašas. Skambinta 2024 m. sausio 12 d. 22:39 val. Trukmė 2:16. BPC: 112 klausau. Pranešėjas: Nu prašom ar negalit atvažiuot. BPC: Taip labas vakaras, kas nutiko jums. Pranešėjas: Nu (duomenys neskelbtini). BPC: aha o kas nutiko jums. Pranešėjas: nu brolis čia bludij. BPC: o koks rajonas, kur gyvenat čia, koks kaimas, koks rajonas. Pranešėjas: V. (duomenys neskelbtini). BPC: nuosavas namas. Pranešėjas: soduose čia. BPC: aha o koks kaimas, koks rajonas, koks rajonas, koks kaimas čia skaitosi. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC: ai (duomenys neskelbtini) būtų taip. Pranešėjas: no. BPC: supratau, (duomenys neskelbtini), kaip ta gatvė vadinasi, kaip ta gatvė, kaip gatvė vadinasi, man reikia adreso, (duomenys neskelbtini) yra. Pranešėjas: sakau (duomenys neskelbtini). BPC: supratau, dabar brolis mušasi jisai. Pranešėjas: nu bludij čia. BPC: aha, o turi ginklą, rankomis mušasi, rankomis mušasi (girdisi aplinkoje riksmas ir keiksmažodžiai). Pranešėjas: va matai. BPC: ar rankomis mušasi klausiu ar ginklą turi, ar greitoji kam nors reikalinga. Pranešėjas: ką. BPC: ar greitoji kam nors reikalinga ten, medikai reikalingi kam nors, yra sužeistų. Pranešėjas: nu ein ein per visus žmones. BPC: nu supratau, nepilnamečių yra. Pranešėjas: nor primušt visus. BPC: supratau nori primušt visus, nepilnamečių yra, vaikučių yra namie, nėra vaikų namie. Pranešėjas: ne ne. BPC: nėra, ar kažką mušė, ar kažką sumušė jau, ar sumušė kažką. Pranešėjas: jo mane. BPC: rankomis. Pranešėjas: (negalima suprasti ką kalba). BPC: greitosios jum reikia nereikia, ar medikų. Pranešėjas: nereik. BPC: nereikia, (duomenys neskelbtini), gerai laukit prašau, atvažiuojam, jūsų vardas pavardė, jūsų vardas pavardė (fone girdisi triukšmas). Pranešėjas: šauk čia. BPC: o jūsų vardas pavardė kas skambinat. Pranešėjas: V. K. BPC: K. V. taip, gerai laukit prašau atvažiuoja pareigūnai, pasitikit, policija atvažiuoja, atvažiuoja policija, pasitikit prašom. (b. l. 19-21).

18. Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kad sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

19. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis S. V. sudavė rankos kumščiu vieną smūgį broliui K. V. į veido ir galvos sritį ir tokiais veiksmais sukėlė broliui fizinį skausmą. S. V. pripažino, kad sudavė stovinčiam broliui į veidą po ko jis nuvirto. Pats nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti kiek jam kartų buvo suduota, liudytojai taip pat nematė pačių smūgių sudavimo. Iš pareigūnų vaizdo įrašų nustatyta, kad pats S. V. iš karto pripažino sudavęs broliui smūgį, pareigūnams nurodė, kad „<...> į dūdą“ (vaizdo įrašo laikas 16:19 val.). Nukentėjusiojo apžiūra, GMP kvietimo kortelėje ir pareigūnų vaido kameromis užfiksuoti duomenys patvirtina, kad K. V. patyrė sužalojimus veido ir galvos srityse, kuri nurodyta, kad stebimas skruosto sumušimas, ištinimas, be sąmonės nebuvo (b. l. 35-38, 56-58). Kadangi objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta, diagnozė yra nustatyta remiantis subjektyvia simptomatika, todėl S. V. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip fizinio skausmo sukėlimas K. V. Duomenų, kad S. V. būtų sudavęs daugiau nei vieną smūgį, byloje nėra.

20. Kaltinamasis šią veiką prieš brolį K. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, šiuo atveju broliui sukelti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo. Todėl veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo duotais parodymais, kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais teismo posėdyje ištirtais įrodymai.

III. Bausmės kyrimo motyvai

21. BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

22. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

23. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį - padaryta tyčinė nusikalstama veika, kaltės formą – nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją - nusikalstamas veika baigta.

24. Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis S. V. įvykdė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nes baudų nemoka (b. l. 104-110), šiuo metu nedirbantis (b. l. 111). S. V. anksčiau ne kartą teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo įsiteisėjęs 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamasis įsakymas. Be to, ir priimant 2023 m. lapkričio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, ankstesni teistumai taip pat buvo išnykę (b. l. 88-103). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad vis tik S. V. apie priimtą baudžiamąjį įsakymą jau buvo žinoma darant nusikalstamą veiką (baudžiamasis įsakymas įteiktas S. V. 2024 m. sausio 5 d.), tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos darymo. Be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl 2023 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę (bylos Nr. T-213-1139/2024 (2024 m. rugsėjo 18 d. priimta nutartis laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 parų arešto bausmę). Nors priimant nuosprendį minėta nutartis, kuria S. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme, nėra įsiteisėjusi, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Anksčiau kaltinamajam yra skirtos ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

25. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad S. V. nėra teigiama asmenybė. Nors nėra pagrindo šiuo atveju teigti, kad sistemingai daro nusikalstamas veikas, tačiau nustatyti duomenys leidžia teigti, kad jis yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir švelnesnės bausmės šiuo atveju jam gali neturėti teigiamos įtakos, todėl skirtina bausmė, susijusias su laisvės atėmimu. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamajam S. V. paskyrus arešto bausmę, įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę švelninančią ir sunkinančią aplinkybes, jos trukmę nustatant didesnę nei šios bausmės vidurkis, bus pasiekti bausmės tikslai.

26. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, S. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

27. Nustatyta, kad S. V. yra nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė. Taip pat nustatyta, kad priimta nutartis pakeisti laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę (bylos Nr. T-213-1139/2024). Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu nėra įsiteisėjusi nutartis, kuria S. V. laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę, siekiant išvengti neteisingo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su paskutiniu S. V. priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

28. Įstatymas numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. V. anksčiau nebuvo taikytos arešto bausmės, todėl yra teisinis pagrindas svarstyti klausimą dėl galimybės S. V. atidėti arešto bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

30. S. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis yra nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nurodė, kad gyvena pas draugą. Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs, tačiau šiuo metu yra išbrauktas, nevedęs. Be to, teismas, vertindamas galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl netinkamai vykdomos paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. Nors nutartis, kuria laisvės apribojimo bausmė S. V. pakeista arešto bausme, nėra įsiteisėjusi (priimta 2024 m. rugsėjo 18 d. (bylos Nr. T- 213-1139/2024), tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jis nelinkęs laikytis ne tik jam teismo paskirtų įpareigojimų, bet ir probacijos sąlygų. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad S. V. požiūris į jam paskirtą švelnesnę bausmę yra atsainus. Be to, teismas įvertina ir tai, kad pats kaltinamasis teismo posėdžio neneigė vartojantis alkoholį.

31. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjus net ir taikant atitinkamus įpareigojimus, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamajam tai turės teigiamos įtakos ir sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

IV. Kiti klausimai

32. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su pareigūnų kūno kamerų įrašu, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti S. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiauliai, Trakų g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė