- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-53-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00349-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovo V. B. 945,67 Eur negrąžinto kredito, 27,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) nutraukimo dienos, 13 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 945,67 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (duomenys neskelbtini), 262,73 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,62 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. (duomenys neskelbtini) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (duomenys neskelbtini), 13 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 945,67 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,00 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo V. B. ieškovei AB ,,NEO Finance“ priteisė 945,67 Eur negrąžintos kredito dalies, 27,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 111,81 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 945,67 Eur negrąžinto kredito dalis bei 27,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius) ir kompensacines palūkanas, neįvardijo konkrečios negautų pajamų ir kompensacinių palūkanų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą ir nurodė, kad pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 13,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 945,67 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašoma priteisti 262,73 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, kuri mokama tik tuo atveju, jei kredito gavėjas netinkamai vykdo sutartį (priešingu atveju tarpininkavimo mokesčiui yra taikoma nuolaida, o šio mokesčio dydis – 111,81 Eur) savo esme yra netesybos ir šią sumą sumažino iki 111,81 Eur.
Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliantė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ir priteisti apeliantei 13 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 945,67 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų realumo. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos. Vartojimo kredito sutartį nutraukus anksčiau sutarties termino, apeliantė neteko suplanuotų gauti mokėjimo palūkanų.
Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Pažymėtina, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 281,92 Eur, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų realumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. 2021 m. sausio 18 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą peržengti šioje byloje paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo dalį (111,81 Eur) ieškovės prašyto priteisti tarpininkavimo mokesčio (262,73 Eur) ir ši pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalis nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo priteistos tarpininkavimo mokesčio sumos, atsižvelgdamas į atsakovo jau sumokėtą vartojimo kredito įmokų dalį, kurią ieškovė užskaitė tarpininkavimo mokesčiui dengti.
Dėl pirmosios instancijos teismo priteistos tarpininkavimo mokesčio sumos
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 262,73 Eur tarpininkavimo mokesčio, laikė pagrįstu reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokestį su nuolaida, t. y. 111,81 Eur, kadangi ši suma buvo aiškiai išreikšta šalių sudarytoje sutartyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 111,81 Eur sumą viršijantis tarpininkavimo mokestis, kuris mokamas tik tuo atveju, jei atsakovas netinkamai vykdo sutartį, savo esme yra netesybos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, pagrįstai rėmėsi nuosekliai ieškovės atžvilgiu formuojama teismų praktika, kurioje buvo išsamiai nagrinėtas sutarties 5.3.2 papunktis sąžiningumo vartotojui atžvilgiu (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1895-910/2020) ir nors pagrįstai pripažino, kad sutarties 5.3.2 papunktis nustato netesybas ir yra nesąžiningas vartotojo atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ši sutarties nuostata negalioja ab initio. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės yra nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje – kai teismas sutarties sąlygą pripažįsta nesąžininga, ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad nors tarpininkavimo suma su nuolaida buvo aiškiai išreikšta šalių sudarytoje Sutartyje, tai savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tarpininkavimo mokesčio sumą nevertino, kokią dalį atsakovo sumokėtų vartojimo kredito įmokų ieškovė jau užskaitė tarpininkavimo mokesčiui dengti.
Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
Iš aptartų Sutarties sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki Sutarties nutraukimo atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis (apskaičiuotas be nuolaidos) sudarė 72,89 Eur (4,65 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,65 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + 4,66 Eur + (4,66 Eur : 31 d. x 20 d.)). Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad ieškovė iš atsakovo sumokėtų įmokų tarpininkavimo mokesčiui dengti yra užskaičiusi 193,85 Eur sumą, t. y. 120,96 Eur daugiau nei atsakovo mokėtina tarpininkavimo mokesčio suma.
Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo sumokėtų įmokų dalį, t. y. 120,96 Eur (193,85 Eur – 72,89 Eur), ieškovė įskaitė tarpininkavimo mokesčiui dengti nepagrįstai, t. y. nesant tarpininkavimo mokesčio skolos, be to, šios tarpininkavimo mokesčio dalies mokėjimą siedama su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas ir taikydama Sutarties nuostatas, kurios pirmosios instancijos teismo pripažintos nesąžiningomis.
Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, be kita ko, tai, kad Sutarties nutraukimo dieną atsakovas neturėjo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimo, teikia pagrindą pakeisti pirmosios instancijos sprendimo už akių dalį, kuria buvo išspręstas tarpininkavimo mokesčio klausimas, atmetant ieškinio reikalavimą dėl 262,73 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš atsakovo.
Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo
Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 13 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 946,67 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Konstatavęs, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, joms prilygino pagal vartojimo kredito sutartį atsakovo mokėtinas pelno (mokėjimo) palūkanas, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Šioje byloje šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (281,92 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 13 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė, už sutartą mokestį (281,92 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo nutraukusi Sutartį, iki šiol nėra atgavusi suteikto vartojimo kredito likučio (945,67 Eur) ir sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, o atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
Iš byloje pateiktos sąskaitos apžvalgos matyti, kad atsakovas pagal Sutartį iš viso yra sumokėjęs ieškovei 221,82 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (apžvalgoje nurodyta – mokestis už kreditą (duomenys neskelbtini)), byloje taip pat nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo metu nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 27,12 Eur. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 281,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 32,98 Eur (281,92 Eur – 221,82 Eur – 27,12 Eur).
Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Pažymėtina, kad Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui palūkanų suma neviršytų nurodytos 32,98 Eur sumos. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas 32,98 Eur pajamas (negautų pelno palūkanų forma).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Tačiau, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to nepagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pakeičiant sprendimo už akių dalį ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 32,98 Eur negautų pajamų.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Sutarties 5.3.2 kaip nesąžiningą, nevertino, kokią dalį atsakovo jau sumokėtų vartojimo kredito įmokų ieškovė jau užskaitė tarpininkavimo mokesčiui dengti. Byloje konstatavus, kad atsakovas sutarties nutraukimo metu neturėjo tarpininkavimo mokesčio skolos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida) priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismui visiškai atmetus ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, taip pat priteisus negautas pajamas, laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas 80 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 182 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ((28 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 80 proc.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, taip pat įrodymus apie sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 275 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Tenkinti ieškinį iš dalies.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinė Vilniuje, A. Vivulskio g. 7, 945,67 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 67 ct) negrąžintos kredito dalies, 27,12 Eur (dvidešimt septynis eurus 12 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 32,98 Eur (trisdešimt du eurus 98 ct) palūkanas kaip negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1005,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.