- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- e2-1078-377/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00887-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- D. B.
auragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „4finance“ prašo priteisti iš atsakovo iš viso 906,04 Eur skolą, kurią sudaro 418,07 Eur negrąžinta paskolos suma, 487,97 Eur palūkanų suma, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, pačiam asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės pateikti reikalavimai pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt sudaryta paskolos sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 434,43 Eur kreditas 24 mėnesių terminui iki 2014-10-06. Atsakovas dalį paskolos grąžino, tačiau nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2013-02-26 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Byloje duomenų apie tai, kad skola ir palūkanos būtų sumokėtos, nėra.
Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė davė atsakovei kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties iš atsakovo priteistina 418,07 Eur suma.
CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs paskolos sumos, privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Palūkanos skaičiuojamos po paskolos termino praleidimo už laikotarpį nuo 2012-10-06 iki 2013-10-15, priteistinų palūkanų metinė norma 78,82 proc. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 114.60 proc.), kurios skaičiuojamos ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Iš viso iš atsakovo ieškovas prašo priteisti 487,97 Eur palūkanų sumą.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos A. T. yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.). CK 6.73 str., 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas negrąžino paskolos sutartyje nustatytais terminais, nesilakė mokėjimo grafiko, paskolos negrąžino. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 4.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovui pagal metinę palūkanų normą 114,60 procentų, kurių suma sudaro 487,97 Eur.
Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovė daugiau nei pusantrų metų nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 487,97 Eur palūkanos viršija negrąžinto kredito 418,07 Eur sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui minėtą kredito sumą ir neatgavusi šios sumos patyrė būtent tokio dydžio (487,97 Eur) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos ir prašomų priteisti palūkanų dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 1/3, t. y. iki 162,65 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-04-30, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo ieškovei nuo priteistos 580,72 Eur, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš dalies tenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio, kuris mokėtinas už ieškovei priteistą 580,72 Eur sumą; permokėta 5 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei iš valstybės (CPK 80 str.1 d 1p., 7d., 93 str., 93 str. 4 d.) .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 142 str. 4 d., 285 str., 286 str., 287 str., teismas,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, naudai – 418,07 Eur negrąžintos paskolos sumos, 162,65 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 580,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį.
Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.
Į. V. mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „4finance“ į.k. 301881644, 2015-04-29 mokėjimo nurodymu sumokėtą dalį, tai yra, 5 Eur žyminio mokesčio.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.