- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 1-80-655/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00419-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- R. K., D. R.
- Advokatai
- Ramutė Veronika Šalaviejūtė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Žemesnės instancijos teismas
D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2005-05-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 6 mėn.
2. 2005-08-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 159 str., 63 str., laisvės atėmimu 3 mėn. 10 d. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
3. 2005-12-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 20 parų areštu. Remiantis BK 63 str. galutinė bausmė 5 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams.
4. 2007-11-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 90 parų arešto.
5. 2011-04-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str., paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
6. 2011-06-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d., 253 str. 1 d., 300 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. paskirtas 90 parų areštas. Remiantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-04-14 iki 2010-04-23. 2011-10-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu D. R. pagal BK 253 str. 1 d. išteisintas, palikta pirmos instancijos paskirta 90 parų arešto bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-04-14 iki 2010-04-23. 2011-12-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi 2011-10-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė BK 63 str. ir 65 str. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-04-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtu 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., padarymu ir
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, be išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis 35 % darbingumo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2007-11-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. (3 veikos), 145 str. 2 d., paskirta 6 mėn. 1 d. laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. ir R. K. turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2010-03-14 apie 18.25 val. UAB „Maxima LT“ prekybos centre, esančiame adresu Mindaugo g. 11, Vilniuje, R. K. stebint aplinką, D. R. paėmė nuo lentynų kosmetikos prekes, tai yra kvepalus „Antonio Banderas“, kurių vertė 68,79 Lt, akių tušą „Loreal“, kurio vertė 49,99 Lt, bei pudrą „Loreal“, kurios vertė 51,99 Lt, nulupo BAR kodus ir išėmė kvepalus iš dėžutes, sudėjo viską į plastmasinį krepšį, po ko R. K. išėmė prekes iš krepšelio ant prekystalio, o krepšelį prastūmė pro kasas, D. R. paėmęs krepšelį praėjo pro kasas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo.
Kaltinamasis D. R. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino pilnai ir teismui paaiškino, kad įvykis buvo vakare, gal prieš du metus. Dar būdami lauke su R. K. susitarė, kad vogs šias prekes: tušą ir kvepalus. R. K. yra sakęs, kad ne kartą buvo pavogęs prekes ir būdavo nepagautas. R. K. paprašė, kad ir jam pavogtų, nes kosmetiką norėjo padovanoti savo globėjai. Sutiko ir sutarė dėl to, kad R. K. per kasą perneš krepšį. Paėmė nuo lentynos prekes, įdėjo į krepšį. K. stovėjo šalia ir sakė paimti tušą ir brangius kvepalus. Tai buvo kvepalai „Antonio Banderas“. Regis buvo trys prekės: du tušai, o gal tušas ir pudra ir kvepalai „Antonio Banderas“. Iš pakuočių išėmė ir nuplėšė prekių barkodus, kad jei pas juos rastų prekes, šios prekės nesutaptų su „Maxima“ prekėmis ir negalima būtų patikrinti ar tai ne „Maxima“ prekės. Barkodus išmetė žaislų skyriaus lentynose. Kvepalai turėjo dėžutę su barkodu, o kitos prekės be dėžučių, tik barkodai užklijuoti. Prekes sudėjo į „Maximos“ pirkinių krepšį, kurį pradžioje nešė, o paskui, kaip ir susitarė lauke, krepšį nešė R. K.. Paskui ėjo į maisto skyrių. R. K. buvo visada šalia. R. K. sakė, jog reikia tas prekes uždengti maisto prekėm, kad niekas nepastebėtų. Pirmas praėjo pro kasas be prekių ir atsisėdo ant suoliuko už kasų. Kai stovėjo prie kasų, K. maisto prekes išdėliojo ant prekystalio – atseit pirko prekes, o su kitomis prekėmis „Maxima“ krepšį koja K. prastūmė pro kasas. Iškart už kasų paėmė tą krepšelį ir prie suoliuko viską sudėjo iš prekių krepšelio į „Maxima“ maišelį. R. K. maisto prekes atsinešė rankose ir priėjęs sudėjo į tą patį maišelį ant pavogtų prekių viršaus. Kai juos sulaikė, R. K. pasakė, kad jį išgins, pasakys prokurorui, kad tai buvo kitos parduotuvės prekės. Pasitikėjo R. K., todėl nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, laukė kol R. K. jį išgins, tačiau nesulaukęs, viską papasakojo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad plėšiant barkodus R. K. visada uždenginėjo jo rankas nuo kamerų. Pats nežiūrėjo kur tos kameros, nes turėjo imti prekes, o R. K. turėjo stebėti kameras. Prekybos centre matė, kad yra vaizdo stebėjimo kameros. R. K. pasakė paimti tušą, pudrą ir kvepalus brangesnius, nes šių prekių reikėjo kažkokiai K. pažįstamai „L.“. R. K. dėdamas maisto produktus į maišelį negalėjo nepamatyti vogtų prekių, kurios jau buvo maišelyje. Kai buvo sulaikyti, R. K. apsaugos darbuotojai prašė pateikti čekį, bet K. sakė neduosiąs jokio čekio. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. kažkokį turėtą čekį nešė į prokuratūrą, kur bandė įrodyti, kad pavogtos prekės pirktos kitoje parduotuvėje. Pavogti prekes sutiko, nes su R. K. seniau buvo draugai ir kaimynai todėl norėjo padėti. Parduotuvėje iki „pypsėjimo vartelių“ prekes nešė R. K.. R. K. nekerštauja ir neapkalba. Kai po sulaikymo juos pristatė į policijos komisariatą, R. K. sakė nieko nepasakoti ir neduoti parodymų, žadėjo, kad viską sutvarkys.
Kaltinamasis R. K. savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną paskambinęs D. R. paprašė paskolinti pinigų žmonos R. kvepalams. Į parduotuvę ėjo kartu su D.. D. rodė kokių kvepalų jam reikia, bet D. pasakė, kad tiek pinigų neturi ir atsisakė skolinti. Tada D. pasakė, kad vis tiek pavogs kvepalus. Prašė D. nevogti kvepalų, nes yra vaizdo kameros. Nepastebėjo, kaip D. paėmė kvepalus. Nematė, kokias prekes D. ėmė, nes pats ieškojo sau maisto prekių kitame skyriuje, o D. vaikščiojo iš paskos. Į prekių krepšį dėjo savo prekes, o D. savo. Nežinojo, jog D. eina vogti. Kai dėjo savo maisto prekes į parduotuvės krepšelį, kvepalų jame nebuvo. Nežino, ar D. tuos kvepalus jau turėjo ir kur juos dėjo. D. žinojo kur yra barkodai ir vaizdo kameros, nes D. žmona dirba apsaugoje. Kai išiminėjo savo prekes, tai parduotuvės krepšelį padėjo ant kasos ir išėmė duoną, pieną ir dar kažką. Kai stovėjo prie kasos, D. kažką dėjo, bet ką dėjo, neprisimena. Sakė „D., tu nevok“ ir iš nervų metė krepšelį. D. pasakė „imk, pats pirk ir man čia nekaišiok“. Mesdamas prekes į krepšelį, nepastebėjo, ar jame kažkas dar buvo. Pirkdamas prekes visuomet prekes išima, o krepšelį deda ant žemės. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad savo prekes susidėjo į „Maxima“ maišelį, kurį paėmė prie kasų, o D. jau sėdėjo už kasų su maišeliais. Nežino, kaip D. praėjo pro kasas. D. paskui priėjo prie kasos ir viską greitai sudėjo, jis net nesuprato, kas vyksta. D. pamatė ateinančią apsaugą ir padavė maišelį. Apsaugos kambaryje sužinojo, kad paėmė prekes. Pradėjo bartis su D. ir su apsaugos darbuotojais ir parašė iškviesti policiją. Jokių čekių policijai nenešė, nes turėjo tik savo čekius, kuriuos ir atidavė policijai. Po to įvykio su D. niekur nevaikšto. Prekes D. norėjo padovanoti R.. Jokios L. jis nepažįsta. Gauna pensijas, pašalpas, todėl pragyvenimui jam užtenka, todėl vagystėmis neužsiima, o D. nuolatos neturėdavo pinigų. Yra apkalbamas D. R., nes šis nori išsisukti nuo bausmės ir kerštauja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. R. prisipažinimo ir išsamių jo parodymų, abiejų kaltinamųjų kaltę, padarius jiems įkaltintą nusikalstamą veiką visiškai patvirtina liudytojų parodymai, vaizdo kamerų įrašai, kita bylos medžiaga.
Įrodymais, patvirtinančiais D. R. ir R. K. kaltę teismas pripažįsta:
Civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje atstovo Mariaus Šimo parodymus apie tai, kad jis kaltinamųjų ankščiau nepažinojo, o apie jų bandymą pavogti prekes iš parduotuvės sužinojo iš apsaugos darbuotojų. Apsauginiai sakė, jog nukentėjusiųjų nėra, yra sugadintos prekės, barkodai nuplėšti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, patikslino, kad ant kvepalų dėžutės esantis brūkšninis kodas yra pagamintas gamykloje, todėl jį galima nuplėšti nuo dėžutės, o ant kitų kosmetikos priemonių BAR kodai yra užklijuoti specialiu lipduku, kurį padraskius galima nukrapštyti. Jei prekė sugadinta, tuomet ji parduodama pigiau, pakeičiama arba nurašoma. Kosmetikos skyriuje yra 3 kameros, kurios nėra nusuktos tik į vieną pusę, nes skyrius yra didelis ir kameros nusuktos į tų lentynų, iš kurių dažniausiai vagiamos prekės, pusę. Lentynas, kuriose sudėti kvepalai, stebi viena kamera. Atsistojus nugara į kamerą ir, jeigu vienas asmuo mažesnis už kitą, tai aukštesnysis gali užstoti kitą asmenį, kad nesimatytų ką pastarasis daro. Stebėjimo kameros yra matomos iš prekybos salės, slaptų kamerų nėra. Kameros yra stacionarios, kurios nereguliuojamos, valdomos. Įtarimų sukėlę asmenys gali būti stebimi stacionariomis kameromis, o jam išėjus iš jos ribų, jo judėjimas gali būti stebimas valdoma kamera. Apsaugos darbuotojai monitoriuje mato stacionarios ir valdomos kamerų fiksuojamus vaizdus. UAB „Maxima LT“ civilinio ieškinio neteikia.
Liudytojo J. S., UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojo paaiškinimus teismui, kurių metu jis parodė, jog įvykis buvo prieš 2 metus, todėl tikslios datos neatsimena. Darbo metu, stebėdamas apsaugos vaizdo kamerą, kuria buvo filmuojama kosmetikos salė, pamatė kaltinamuosius kartu apžiūrinėjant kvepalus, t.y. R. ėmė ir apžiūrinėjo prekes, o K. stovėjo šalia. Įtarimą sukėlė tai, kad jie apžiūrinėjo brangius kvepalus ir paskui priėjo prie moteriškų šešėlių. Kaltinamieji visą laiką vaikščiojo kartu. Prekes kaltinamieji dėjo į parduotuvės krepšelį. Matė, kaip kaltinamieji nuėjo į duonos skyrių, kur D. R. išpakavo kvepalus, tuo metu K. užstojo kameras. Matė, kaip K. išmeta pakuotės dėžutę žaislų skyriuje. Kaltinamiesiems atėjus prie kasų, R. K. atsiskaitinėjo, o R. praėjo su krepšeliu ir atsisėdo ant suoliuko. Kai priėjo R. K., viską susikrovė į maišelį. Abu kaltinamuosius jie sulaikė jau už vartelių. Paprašyti pateikti kasos čekį, kaltinamieji prekių čekio nepateikė. R. K. buvo neramus, agresyvus, nedavė apžiūrėt maišelio. D. norėjo pateikti čekį, bet R. K. pasakė nepateikti, nes apsauga neturi teisės jų apžiūrinėt. Tada iškvietė policijos pareigūnus, kurie kaltinamuosius išvežė į policijos komisariatą. Atvykusiems policijos pareigūnams K. irgi neleido apžiūrėti maišelio. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad negali kategoriškai teigti, kad K. žaislų skyriuje išmetė būtent kvepalų dėžutę. Parduotuvėje prekes iš dėžučių išėmė R.. Kai R. lupo brūkšninius kodus nesimatė, nes vaizdą užstojo R. K.. Liudytojui nekyla abejonių dėl to, kad R. K. specialiai dengė D. R. nuo kamerų, nes tam jis turi didelę patirtį, kadangi ilgai dirba apsaugoje. R. K. žiūrėjo į kameras, kur jos yra, sekė ir uždengė jas. Kameros nuo kaltinamųjų buvo apie 10 metrų atstumu. Kai kaltinamieji praėjo pro kasas, jie prekes sudėjo į vieną maišelį. Matė, kaip R. iš parduotuvės krepšelio išdėjo prekes ant prekystalio ir praėjo pro kasą su krepšeliu, kaip paskui prekes perdėjo į maišelį. Tuo metu R. K. susimokėjęs išėjo pro kasas, o prie suoliukų duonos gaminius sudėjo į R. turėtą maišelį. Kilusius įtarimus patikslino kasoje, ir kasininkė nurodė, kad čekis buvo tik už maisto prekes, apie 10 litų. Matė per vaizdo kameras, kad kaltinamieji turi čekį, bet R. K. sakė R. jo nepateikti ir pasakė, kad čekį išmetė.
Liudytojo G. J., UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojo parodymus, kurių metu liudytojas teismui paaiškino, jog kaltinamuosius pamatė per vaizdo kameras „Maxima“ prekybos centre, Mindaugo gatvėje. Įvykio metu buvo šalia kolegos ir todėl gerai matė viską, kas buvo filmuojama. Prisimena, kad kolega pradėjo kaltinamuosius stebėti tik įėjusius, nes šie pasirodė įtartini. Monitoriuje matė kaltinamuosius visur vaikščiojančius dviese, jie nebuvo išsiskyrę. Nuo lentynos kvepalus ėmė R.. Iš lentynos imdamas daiktus, D. R. rankoje laikė pirkinių krepšį, o R. K. stovėjo šalia, stebėjo pastarojo veiksmus. Paskui kaltinamieji nuėjo link duonos skyriaus. Kiek pastebėjo, tai duonos skyriuje kaltinamieji nuo prekių lupo apsaugos lipdukus. Lipdukus lupo D. R., o R. K. jį užstojo nuo kameros – pasisukdavo, nugara uždengdavo, kad pabloginti matomumą. Vėliau kaltinamieji ėmė duona ar batoną ir patraukė link kasų. Kaltinamieji užsuko į žaislų skyrių. Ten D. R. lupo kvepalų dėžutę „Antonio Banderas“, paskui tuščią dėžutę paliko lentynoje ir nuėjo prie kasų. Matė, kaip prie kasų D. R. duonos gaminius išdeda ant prekystalio, o likusią kosmetiką praneša pro kasas su krepšeliu, nuleidęs krepšelį, kad nesimatytų kasininkei. D. R. atsisėda už kasų ant suoliukų. R. K. už duonos gaminius susimoka ir su maišeliu prieina prie D., sėdinčio ant suoliuko, bei susikrauna likusias neapmokėtas prekes. Iš krepšelio į maišelį duonos gaminius dėjo D., o K. stovėjo šalia. Kaltinamuosius sulaikė kai jie jau buvo, už apsaugos vartelių ir paprašė praeiti iki apsaugos posto, pateikti pirkinių čekį. R. K. kategoriškai atsisakė pateikti čekius ir pradėjo šaukti kokiu pagrindu juos sulaikė, kuo jie kaltinami. Tuomet iškvietė pareigūnus.
Liudytojo R. A., UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojo duotus parodymus kurių metu pastarasis teismui paaiškino, jog kaltinamuosius matė tik vaizdo įraše, nes į darbą atėjo sekančią dieną ir peržiūrėjo filmuotą medžiagą. Nematė, kaip kaltinamieji buvo sulaikyti. Vaizdo kamerų įraše matė, kaip du jaunuoliai vaikšto po parduotuvę, kosmetikos skyriuje susideda prekes ir kasoje nesusimoka už prekes. Neatsimena, kuris vaikinas, ką daro. Iš įrašo susidarė įspūdis, kad vaikinai dirbo kartu, nes kartu vaikščiojo neatsitraukdami vienas nuo kito. Vienas iš jų pridengia kitą asmenį nuo vaizdo kamerų. Daiktai nėra dideli, todėl uždengti kito asmens rankas nuo kameros yra labai paprasta. Vėliau žaislų skyriuje buvo rasta tuščia dėžutė nuo kvepalų „Antonio Banderas“.
Liudytojo E. F. teismui duotus parodymus, kurių metu jis paaiškino, jog kaltinamuosius yra matęs. Tai buvo budėjimo metu, kuomet iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, kad „Maximos“ parduotuvėje buvo sulaikyti asmenys vagiant kosmetikos priemones. R. K. teigė esantis nekaltas ir sakė, kad prekes atsinešė iš parduotuvės „Sarma“ ar „Kristiana“. R. K. sakė, kad jis aiškinsis su „Maxima“ dėl melagingo apkaltinimo ir sulaikymo. Prekių, rastų pas kaltinamuosius nematė, nes jų kratos nedarė, o tik nuvežė sulaikytuosius į policijos komisariatą. Abu kaltinamieji sakė, kad prekių nevogė, o jas nusipirko kitoje parduotuvėje, bei turi čekius. Neatsimena,ar matė filmuotą medžiagą. Dėl įvykio parašė tarnybinį pranešimą.
Specialisto A. Ž. paaiškinimus apie tai, kad jis visiškai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu savo duotas išvadas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, specialistas paaiškino, kad tyrimui buvo pateiktas tušas, jo pakuotė ir celofanas, ant kurio matėsi magnetinio lipduko likučiai, bei „Maxima“ lipdukas, klijuojamas ant prekių. Ant tušo vizualiai lipduko nesimatė, o sutapatinti ant celofano rastą antspaudą su lyginamuoju pavyzdžiu buvo sudėtinga. Panaudojo dokumentų tyrimo skyriuje turimą aparatą, kurio pagalba apšvietus lipduko celofaną skirtingo ilgio šviesos bangomis, jie buvo sutapatinti. Specialistas teismui paaiškindamas išvados priedus, paaiškino, kad žalia spalva, tai viena banga ir matosi uždėtas originalas-celofanas. Paaiškėjo, kad tai identiškai atitinka pateiktą pavyzdį. Panaudojus skirtingo ilgio šviesos bangas, lipduko likučių konfiguracija tiksliai atitiko. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, specialistas patikslino, kad jam buvo pateiktas ir „Kristiana“ lipdukas, jų konfiguracija buvo kardinaliai skirtinga, todėl nebuvo reikalingas papildomas tyrimas. Nebuvo įmanoma ant pudros rasto lipduko priskirti „Maxima“. Nebuvo pateikta nustatyti kieno pirštų antspaudai buvo ant prekių, nes toks tyrimas butų buvęs neįmanomas. Kadangi prekės celofaną daug asmenų lietė, tai toks tyrimas neturėtų esmės. Šiuo atveju tyrėjai klausė, ar ant pakuotės buvusios lipduko žymės atitinka bendrą formą magnetinio lipduko, kurį pateikė UAB „Maxima“.
2010-10-14 daiktų apžiūros (kompaktinio disko su vaizdo kamerų įrašais, dėžutės kvepalų, 2 apsaugos lipdukų) protokolą, kuriame užfiksuota kompaktinio disko su jame esančiais 7 vaizdo failais apžiūra ir jos rezultatai. Pagal pateiktus vaizdo įrašus konstatuota, kad juose užfiksuoti abiejų kaltinamųjų veiksmai prekybos centre „Maxima“ 2010-03-14. Vaizdo įrašuose matyti, jog D. R. ir R. K. kosmetikos skyriuje apžiūrinėja stende išdėstytas prekes, D. R. įsideda paimtas prekes į parduotuvės krepšelį. Matosi, jog tai yra žydros spalvos kvepalų dėžutė ir pudros dėžutė. R. K. maisto skyriuje į tą patį krepšelį deda maisto prekes. R. K. su D. R. priėjus prie žaislų skyriaus, pastarasis padeda žydrą kvepalų dėžutę į žaislų lentyną. Kaltinamiesiems priėjus prie kasų, D. R. su prekėm nueina už kasų, o R. K. lieka prie kasų. Taip pat apžiūrėti 2 apsaugos lipdukai ir kvepalų dėžutė, kuri yra su suplėšytu plastikiniu apvalkalu (t. 1, b. l. 25-36). Vaizdo medžiagos peržiūros teismo posėdžio metu, D. R. patvirtino, kad užfiksuoti jo ir R. K. veiksmai prekybos salėje yra autentiški, visiškai atitinka jo duotus parodymus, todėl R. K. teiginiai, kad jis nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, yra neteisingi. Priešingai negu D. R., kaltinamasis R. K. vaizdo peržiūros metu teigė, kad vaizdo medžiaga yra sumontuota taip, „kaip reikia prokurorams“ siekiantiems „ susidoroti su K. už tai, kad šis kovoja prieš korumpuotus teisėjus“.
2010-03-15 daiktų apžiūros protokole konstatuota, jog apžiūrėtos iš parduotuvės paimtos prekės: pudra „Loreal“, tualetinis vanduo „Antonio Banderas“ (be dėžutės), blakstienų tušas „Loreal“ (t. 1, b. l. 87-90). 2010-03-16 daiktų apžiūros protokole konstatuota, kad apžiūrėtas akių tušas „Loreal“ ir makiažo pagrindas „Loreal“, kuriuos buvo pasikėsinta pagrobti (t. 1, b. l. 51-52).
2010-11-04 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos prekės, identiškos toms, kurias buvo pasikėsinta pagrobti (t. 1, b. l. 46). 2010-11-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota UAB „Kristiana“ pateikto magnetinio prekių apsaugos lipduko, turinčio magnetinį siūlą ir permatomą lipnų pagrindą, bei apsaugos lipduko, turinčio žymeklį, apžiūra (t. 1, b. l. 57-61).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų D. R. ir R. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. – jie prekybos centre „Maxima“ veikdami bendrai pasikėsino pagrobti nedidelės, 170,77 litų, vertės svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamojo R. K. teiginiai apie tai, kad jis prekių nevogė ir vagystę vykdančiam D. R. nepadėjo, o priešingai- pastarąjį atkalbinėjo, kad jis, nesuprasdamas ką daro D. R., buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, kad D. R. nusikaltimą padarė vienas ir dabar jį apkalba, laikytini R. K. gynybine pozicija ir todėl vertintini kritiškai. Minėti teiginiai yra visiškai paneigti vaizdo kamerų įrašais ir liudytojų parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Priešingai, kaltinamasis D. R. nurodė tapačias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes kaip ir liudytojai, pastarųjų parodymus visiškai patvirtina vaizdo kamerų įrašai ir šie įrodymai nėra paneigti kitais objektyviais bylos duomenimis.
Teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 28-32, 39-42), VšĮ Tauragės rajono psichikos sveikatos centre į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 48-52). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žala kaltinamojo neteisėtais veiksmais nepadaryta (UAB „Maxima LT“ civilinio ieškinio nereiškia), į tai, kad jis gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, konstatuotina, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant jam baudą, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 2 d., 3 d. 1 p. numatyto šios bausmės rūšies minimumo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmių apėmimo būdu, bendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-09 nutartimi subendrinta bausme. Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad teismui priėmus minėtą nutartį, numatančią subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, D. R. buvo pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-27 nuosprendžiu paskirtą 90 parų arešto bausmę ir nuo 2012-01-06 iki 2012-01-13 atliko paskirtą bausmę, todėl į paskirtą bausmę įskaitytinos 7 paros arešto.
D. R. paskirta kardomoji priemonė – periodiška registracija policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 106-114), UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ įskaitoje neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 121, 125, 126). Pagal 2011-06-02 Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę R. K. netikslinga (t. 3, b. l. 44). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žala kaltinamojo neteisėtais veiksmais nepadaryta (UAB „Maxima LT“ civilinio ieškinio nereiškia), konstatuotina, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant jam baudą, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 2 d., 3 d. 1 p. numatyto šios bausmės minimumo.
R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 , 426-432 str. str., teismas,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., ir nubausti jį 14 MGL (1 820 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmių apėmimo būdu, subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-09 nutartimi subendrinta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę D. R. paskirti laisvės atėmimą 1 m. 8 mėn. (vieneri metai aštuoni mėnesiai).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. R. atidėti trejiems metams, įpareigojant jį be pataisos inspekcijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms bei iki 2012-07-22 atlyginti V. Č. nusikaltimu padarytą 750 Lt turtinę žalą. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2011-10-13. Į paskirtą bausmę įskaityti 7 arešto paras (nuo 2012-01-06 iki 2012-01-13).
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. K. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., ir nubausti jį 5 MGL (650 litų) dydžio bauda.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. K., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda išieškoma priverstinai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.