Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. R. nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, patikslintu 2014 m. birželio 23 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga – 2017 m. sausio 22 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 mėnesiai 17 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. spalio 5 d., dieną).Komisija 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Neringa Kaminskienė Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama pakeisti Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimą ir netaikyti G. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam G. R. ir paliko nenagrinėtu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą. Teismas konstatavo, kad nutarties priėmimo dieną nuteistajam G. R. iki laisvės atėmimo bausmės liko mažiau nei 3 mėnesiai, kas prieštarauja BVK 158 straipsnio 1 dalies 5 punktui.Nuteistasis G. R. skunde prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad Komisija apsvarstė apelianto prašymą dėl lygtinio paleidimo, įvertino visas aplinkybes ir priėmė sprendimą tenkinti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymima, kad apylinkės teismas ir prokuratūra lygtinio paleidimo nepatvirtino dėl skundo autoriui nežinomų priežasčių.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas kaltas, dėl to, jog apeliantui liko mažiau nei trys mėnesiai iki bausmės pabaigos, kadangi priėmė sprendimą paskirti tokią teismo posėdžio dieną, nors buvo žinoma, kada baigsis bausmė. Tvirtinama, kad tokiu būdu teisėjai žemina savo kolegas, kurie skirdami laisvės atėmimo bausmę, žinojo, jog atlikus atitinkamą bausmės dalį, nuteistasis gali būti paleistas anksčiau. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju, nors jis neturi nuobaudų, tačiau nebus įvykdytas teisingumas dėl apylinkės teismo. Taip pat teigia, kad nori, jog teisingumas nors kažkiek paliestų ir skundo autorių, kadangi jis nori sąžiningai gyventi ir džiaugtis viskuo, kas žmogiška.Nuteistojo G. R. skundas atmetamas.BVK 158 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymą, 1 dalies 5 punkte imperatyviai nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai.Pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 (TAR, 2015, Nr. 2015-12450), 30 punktą, nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos svarstymas apima sprendimo taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimą. Pagal Nuostatų 34 punktą, Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Komisijai priėmus sprendimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, surašomas motyvuotas komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (Nuostatų 36 punktas). Vadovaujantis aktualia teismų praktika, sisteminė ir loginė šių aktualių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Komisijos sprendimas taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimamas Komisijos posėdyje ir būtent sprendimo priėmimo (balsavimo) dieną turi būti tikrinamas BVK 158 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas trijų mėnesių terminas (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-423-498/2016).Nagrinėjamu atveju teismui pateiktos bylos medžiaga nustatyta, kad G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. sausio 22 d. Nuteistojo prašymas lygtinai paleisti svarstytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 5 d. posėdyje. Trims iš penkių posėdyje dalyvavusiems komisijos nariams balsavus už lygtinio paleidimo taikymą, nuteistajam G. R. nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį. Taigi, sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimo metu (posėdžio ir nutarimo priėmimo dieną) G. R. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sudarė 3 mėnesius ir 17 dienų. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 5 d. priimtą nutarimą, tuo pagrindu, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną nuteistajam buvo likusi mažesnė laisvės atėmimo bausmės dalis nei trys mėnesiai.Kadangi nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimo taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos metu jam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos buvo likę 3 mėnesiai ir 17 dienų, formalus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį nustatytas, todėl svarstytina, ar yra materialios lygtinio paleidimo sąlygos.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą G. R. nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. R. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 54 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo G. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos aplinkybės, kurios leidžia jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad G. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, lankė „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Pykčio ir agresijos valdymo“ programas, dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginyje „Būti savo proto ir jausmų šeimininku“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 56 balai pagal „OASys“), tačiau šis pokytis yra nežymus, o rizika išlieka vidutinė (54 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (3 kartus), ir baustas (1 kartą), 3 kartus dėl padarytų pažeidimų apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad G. R. atlieka bausmę jau pagal tryliktu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tris kartus jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau visais atvejais jis pažeidė atidėjimo sąlygas. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad G. R. kartais pasireiškia impulsyvumas, jis ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos pavyzdžių, tačiau pataisos įstaigoje vieną kartą panaudojo smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Taip pat, nuteistasis anksčiau kartodavo tas pačias klaidas arba stengdavosi atsiriboti nuo problemų, pernelyg pasitikėdamas sėkme. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. R. yra linkęs save pateisinti. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 2 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai; emocinė gerovė), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepagrįstai nustatė, kad jo pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos netinkamai, todėl patvirtinti Komisijos nutarimą nėra teisinio pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas, svarstydama G. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, iš esmės vertino tik formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą, tačiau anksčiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialusis lygtinio paleidimo pagrindas). Esant nurodytoms aplinkybėms, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos paliktina galioti, o G. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.