Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2016 m. vasario 3 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. bausmę atlieka pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pabaiga – 2016-05-01.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs BVK 158 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą aplinkybę, kuriai esant, lygtinis paleidimas negali būti taikomas.

Nuteistasis L. B. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir prašo iš naujo peržiūrėti jo bylą. Skundo autorius nurodo, kad teismas savo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo nepagrįstai motyvavo tuo, jog ir Komisijos nutarimo priėmimo dieną, ir nagrinėjimo teisme metu iki bausmės pabaigos jam buvo likę mažiau nei trys mėnesiai. Tačiau teismas neįvertino, kad Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo, vyko 2016 m. sausio 29 d. ir tuomet jam iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos buvo likę trys mėnesiai ir dvi dienos, kas reiškia, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas tenkintinas.

BVK 158 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymą, 1 dalies 5 punkte imperatyviai nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pabaiga – 2016-05-01. Nuteistojo prašymas lygtinai paleisti svarstytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-01-29 posėdyje. Visiems posėdyje dalyvavusiems septyniems komisijos nariams balsavus už lygtinio paleidimo taikymą, nuteistajam L. B. nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taigi sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimo metu (posėdžio dieną) L. B. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sudarė tris mėnesius ir dvi dienas. Tuo tarpu skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2016 m. vasario 3 d. priimtą nutarimą, nustačius, kad Komisijos nutarimo priėmimo dieną nuteistajam buvo likusi mažesnė laisvės atėmimo bausmės dalis nei trys mėnesiai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 (TAR, 2015, Nr. 2015-12450), 30 punktą, nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos svarstymas apima sprendimo taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimą. Pagal Nuostatų 34 punktą, Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Komisijai priėmus sprendimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, surašomas motyvuotas komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (Nuostatų 36 punktas).

Taigi sisteminė ir loginė šių aktualių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Komisijos sprendimas taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimamas Komisijos posėdyje ir būtent sprendimo priėmimo (balsavimo) dieną turi būti tikrinamas BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas trijų mėnesių terminas.

Kadangi nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimo taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos metu jam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos buvo likę trys mėnesiai ir dvi dienos, formalus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatytas.

Nustačius formalųjį nuteistojo L. B. lygtinio paleidimo pagrindą, svarstytina, ar yra materialios lygtinio paleidimo sąlygos.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija nuo 2015-09-01) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste išnagrinėjus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo L. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime pagrįstai atsižvelgė, kad L. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors, 2015-08-31 atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta vidutinė (80 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal 2016-01-20 atliktą pakartotinį šios rizikos vertinimą matyti, kad ši rizika sumažėjo iki 73 balų. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės – L. B. padarytas nusikaltimas nėra sunkesnis nei ankstesni teisės pažeidimai, dėl nusikaltimo jis kaltę pripažįsta, pataisos įstaigoje stengėsi sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles – bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, už gerą elgesį keturis kartus paskatintas. Laisvės atėmimo vietoje L. B. mokosi suaugusiųjų švietimo centre, prieš tai laisvėje yra įgijęs mūrininko, krosnininko ir sienų tinkuotojo specialybes. Nuteistasis pasižymi teigiama darbine motyvacija, pataisos įstaigoje nedirbo dėl darbo vietų trūkumo, tačiau grįžęs į laisvę planuoja registruotis darbo biržoje ir ieškoti darbo pagal turimą specialybę, byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys apie nuteistojo galimybę įsidarbinti individualioje įmonėje. L. B. socialiniai ryšiai su šeimos nariais ir artimaisiais geri, po paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistasis planuoja gyventi pas tėvus. Pataisos namuose L. B. dalyvavo privalomose „Adaptacijos“, „Pataisos“, „Integracijos“ programose, taip pat lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus. Nors nusikalstama veika padaryta nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, tačiau bausmės atlikimo metu piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nenustatyta ir šiuo metu pastebimos kritiškos L. B. nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą – jis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį ir įtaką jo nusikalstamam elgesiui, yra išreiškęs norą dalyvauti anoniminių alkoholikų programoje.

Aukštesniojo teismo vertinimu, iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, socialinių ryšių palaikymas ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, taip pat teigiama darbinė motyvacija sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad L. B. nustatytus kriminogeninius veiksnius, susijusius su jo elgesio ir mąstymo klaidomis, lygtinio paleidimo laikotarpiu jis sugebės valdyti.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai nustatė, kad jo pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl nuteistojo L. B. skundo naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2016 m. vasario 3 d. priimtą nutarimą Nr. 146 dėl nuteistojo L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką skirti šias pareigas:

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.